- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- A2.6.-3221-1002/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02617-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Pažeidėjas
- L. Š.
- Nukentėjusysis
- I. J.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis, sekretoriaujant Justinai Kšanytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Š., nukentėjusiajai I. J., teismo posėdyje išnagrinėjęs L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Š. 2015 m. birželio 16 d. apie 12.30 val. vairuodama automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį „Hyundai Sonata“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po eismo įvykio iš vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisykles.
Apklausta teisme L. Š. savo kaltę pripažino dėl svetimo automobilio apgadinimo, o dėl pasišalinimo iš įvykio vietos - nepripažino ir parodė, kad 2015-05-16 vyko į Šiaulių respublikinę ligoninę tyrimams, automobilį pastatė prie ligoninės esančioje aikštelėje. Po tyrimų išėjo labai susijaudinusi, skaudėjo kairį šoną, į akis spigino saulė. Nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį. Grįžusi namo pastatė automobilį kieme. Grįžęs iš darbo, jos vyras pastebėjo įbrėžimą. Tuomet ji su vyru vyko į policiją pranešti apie galimai įvykusį įvykį.
Apklaustas kaip liudytojas L. Š. vyras R. Š. teisme patvirtino, kad automobilis, kuriuo buvo apgadintas nukentėjusiosios I. J. automobilis, jam priklauso nuosavybės teise; paprastai jis pats vairuoja automobilį, todėl žino visus mašinos įbrėžimus. Grįžus žmonai namo, pats pastebėjo naują įbrėžimą, parodė žmonai L. Š., ir kartu nutarė vykti į policiją.
Motyvuojamoji dalis
L. Š. kaltę dėl svetimo automobilio apgadinimo įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (7-8 b. l.), I. J., L. Š. paaiškinimai (9, 10 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnų tarnybiniai pranešimai (11,12 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktai (13, 14 b. l.), fotonuotraukos (15-17 b. l.), raštelis (19 b. l.).
L. Š., vairuodama automobilį, pažeidė kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, nebuvo pakankamai atsargi, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, todėl L. Š. veika atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalies požymius. Šis administracinis teisės pažeidimas padarytas esant nusikalstamam nerūpestingumui – pačiai elementariausiai ir mažiausiai smerktinai psichinio santykio su padarytu pažeidimu neatsargumo rūšiai, už kurį kyla administracinė atsakomybė. L. Š. kaltė dėl svetimo automobilio apgadinimo tokia: išvažiuodama iš kiemo, ji nesuprato, kad apgadina svetimą nukentėjusiosios I. J. automobilį, nors turėjo (Kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotoją būti atidų) ir galėjo tai suprasti. Nusikalstamo nerūpestingumo valinis momentas (galėjimas suprasti savo veiksmus) buvo veikiamas L. Š. būklės – po tyrimų ligoninėje išėjo labai susijaudinusi, skaudėjo kairį šoną.
Teismas, įvertinęs įrodymus byloje, konstatuoja, kad L. Š. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 dalyje. Lingvistinis, sisteminis ATPK normų aiškinimas leidžia prieiti prie išvados, kad pasitraukimui iš įvykio vietos būtina tiesioginė ar netiesioginė tyčia. Nutarime jau konstatuota, kad svetimą automobilį L. Š. apgadino esant nusikalstamo nerūpestingumo kaltei, t.y. ji nesuvokė, kad apgadino automobilį. Nesuvokus veikos socialinės reikšmės, traukti L. Š. už tyčinį pasitraukimą iš įvykio vietos, negalima, nes nėra būtino tyčios valinio momento – visų faktinių aplinkybių bei jų socialinės reikšmės suvokimo, todėl byla L. Š. pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.
L. Š. atsakomybę lengvina tai, kad ji teisme prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, teismas atsižvelgia į L. Š. asmenybę: ji dirba atsakingą ir kilnų darbą – rūpinasi neįgaliais vaikais (duomenys neskelbtini), nuobaudų pagal ATPK neturi. Jos asmenybė rodo, kad padarytas ATPK pažeidimas – atsitiktinis, nebūdingas L. Š. asmenybei.
Visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis humaniškumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas L. Š. skiria minimalaus dydžio baudą.
Nukentėjusioji neprašė teismo atlyginti turtinio nuostolio (turtinį nuostolį atlygins draudimo kompanija).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
nutarė:
L. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą,
L. Š. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, – nutraukti bylą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.