- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-25
- Bylos Nr.
- 2-8369-772/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07145-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- K. B.
- Suinteresuotas asmuo
- K. N., Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui K. B. ir suinteresuotam asmeniui K. N., neatvykus suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (ŠAVMI) atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. B. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: K. N. ir Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. B. su pareiškimu 2013-10-10 kreipėsi į teismą ir prašė teismo atnaujinti jam praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarą atsiradusiam palikimui, po jo tėvo K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Pareiškėjas teigė, kad jo sesuo K. N. dėl to jam pretenzijų neturi, o motina su tėvu išsituokė dar 1989-05-30. Atskirai nurodė, kad po velionio tėvo K. B. mirties turėjo daug rūpesčių, o be to tiksliai nežinojo per kokį terminą jis turi kreiptis į vietos notarų biurą, nes velionis tėvas testamento nepaliko. Teigė, kad įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarų biurą praleido dėl svarbių priežasčių, o paveldėjimo teisės byla dėl tėvo vardu atsiradusio palikimo, nėra pradėta.
Pareiškėjas K. B. papildomai nurodė teismui, kad tik neseniai sužinojo, jog praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į vietos notarų biurą dėl tėvo K. B. vardu atsiradusio palikimo priėmimo. Kadangi jis įstatymo nustatytą terminą jau buvo praleidęs, todėl nebegali kreiptis į vietos notarų biurą. Be to pareiškėjas K. B. paaiškino teismui, kad iki tėvo mirties reikalų susijusių su palikimo priėmimu jis neturėjo. Dėl to, kad jis jau nebegali kreiptis į vietos notarą, nes yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą, todėl prašė teismo jį atnaujinti. Prašė pareiškimą tenkinti, kadangi nori užbaigti su paveldėjimu susijusių dokumentų tvarkymą. Pareiškėjas K. B. nurodė, kad kiti suinteresuoti asmenys nepretenduoja į jo tėvo palikimą ir jie palikimo nėra priėmę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. N. nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja brolio prašymui atnaujinti jam terminą atsiradusiam palikimui priimti.
Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities VMI prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo nepareiškė, tačiau nurodė, jog nustačius, kad pareiškėjas K. B. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, neprieštarauja, kad šis terminas būtų atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.
Kaip matyti pagal byloje esančią medžiagą, palikėjui K. B. nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai (7-10 b.l.). Šie daiktai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti palikėjo K. B. vardu. Turto palikėjas K. B. mirė (duomenys neskelbtini) (4 b.l.). Vietos notarų biure nėra pradėta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į velionio K. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą (b.l. 1-2, 11). Pareiškėjas K. B. yra velionio K. B. sūnus (14 b.l.), o kiti įpėdiniai į palikimą nepretenduoja (6, 11-13 b.l.).
Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.
Velionio K. B. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus viešajame registre įregistruotos 2002-07-22 ir 2002-07-25 (b.l. 7-10). Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), tai yra būdamas teisėtu jam priklausančio turto savininku. Tačiau nė vienas iš įpėdinių, įskaitant ir pareiškėją K. B. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į vietos notaro biurą. Pažymėtina, kad pareiškėjas jau tuo metu gyveno kartu su tėvu, o apie savo kaip įpėdinio teises į atsiradusį palikimą suprato tik šių metų rudenį, tai yra praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po velionio tėvo mirties. Šios aukščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad įpėdinis K. B. apie paveldėjimo teisę į atsiradusį palikimą sužinojo tik po tėvo K. B. mirties, tačiau dėl nepakankamo kiekio informacijos, ji nebuvo tuoj pat įstatymo nustatytu terminu realizuota, kreipiantis į vietos notarą paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Dėl to šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėjas K. B. praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo K. B. mirties, priimti.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Galiojantis 2000 m. CK nustato, kad pirmiausia, pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai. Pareiškėjas K. B. būdamas mirusio tėvo vaiku (CK 5.11 str. 1 d.1 p.), įgijo teisę paveldėti palikėjo K. B. vardu atsiradusį palikimą. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus, bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str.). Dėl to pripažintina, kad pareiškėjas K. B. įgijo paveldėjimo teisę į velioniui tėvui K. B. priklausantį turtą, apie kurią sužinojo po tėvo mirties, tai yra į nekilnojamuosius daiktus. Palikimo atsiradimo dieną įpėdinis K. B. įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, o savo veiksmais priimdamas ir kitą velioniui priklausiusį kilnojamąjį turtą išreiškė valią jį priimti visą. O kaip jau minėta, priimto palikimo įpėdinis negali atsisakyti, todėl priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Kadangi palikėjas K. B. mirė, tai po jo mirties, šį jam priklausantį turtą turi teisę paveldėti jo sūnus pareiškėjas K. B.
Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.
Remiantis paminėtu prailgintinas pareiškėjui K. B. praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), jo mirusio tėvo K. B. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino prailginimas reikalingas pareiškėjui K. B. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 270, 576- 578 str., str.
nutaria:
Atnaujinti pareiškėjui K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po jo tėvo K. B. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.