Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1510-322/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-09-29
Bylos Nr.
e1-1510-322/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32741-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1510-322/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32741-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 29 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis E. K. įmonėje pjūklininku, teistas paskutinį kartą 2020 m. balandžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir pritaikius BK 64¹ straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8, 10 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigota per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. L. 2021 m. rugsėjo 18 d., apie 20 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus koja įspyrė savo sugyventinei R. N. į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. N. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. L. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su sugyventine R. N. jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su ja pragyveno apie 10 metų, bendrų vaikų neturi. Gyvena vieni ir bendrai viskuo dalinasi. 2021 m. rugsėjo 18 d., vakare, apie 17 val., kartu su R. N. grįžo į namus iš bulviakasio, buvo blaivūs. Namuose jis su R. N. pradėjo gerti alų 6 laipsnių stiprumo. Bendrai išgėrė alaus apie keturis butelius 2 litro talpos. Jautėsi apsvaigęs nuo alaus. Tarp jo ir R. N. kilo žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Žodinį konfliktą pradėjo sugyventinė. Apie 20 val., jis tyčia du kartus kažkuria viena koja, avėdamas šlepetes (kroksus) įspyrė R. N. į veidą. Ji jokių smūgių jam nesudavė. Sugyventinė pasakė, kad kvies policiją ir jis bijodamas, kad policija jo nesulaikytų, pabėgo iš namų pas draugą. Įvykio niekas nematė. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Atsiprašė R. N., jie susitaikė. Ne pirmas kartas, kada sumušė R. N., yra buvę tyrimų policijoje ir ankščiau (b. l. 65-66).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. L. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji R. N. parodė, kad apie 10 metų laiko gyvena su savo sugyventiniu A. L.. Jų santykiai geri, bet kartais tarpusavyje susipyksta. 2021 m. rugsėjo 18 d. nuo ryto ji kartu su sugyventiniu A. L. kasė bulves, būnant talkoje, šiek tiek vartojo alkoholio. Pabaigus kasti bulves, abu sugrįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose turėjo nusipirkę devynis butelius 6 laipsnių stiprumo „Švogerių“ alaus. Kartu jokių daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Išgertuvių metu, ji su sugyventiniu A. L. tarpusavyje susipyko, tarp jų kilo konfliktas. Tada sugyventinis A. L. koja jai du kartus spyrė į dešinės pusės paakį, tuo metu ji pajuto fizinį skausmą, dešimtbalėje skalėje skausmą vertina 6 balais. Po sugyventinio suduotų smūgių, savo mobiliojo ryšio telefonu paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir išsikvietė policijos pareigūnus, o sugyventinis pasišalino iš namų. Atvykę policijos pareigūnai nustatė jai girtumą. Taip pat pareigūnai jai iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus, ją apžiūrėjo, suleido vaistus nuo skausmo ir išvyko. Kitos dienos ryte ji ant savo veido dešinėje pusėje pastebėjo paakyje mėlynę. Šiuo metu ta vieta yra patinusi ir jaučia nedidelį skausmą. A. L. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, yra anksčiau kreipusis į policiją. Dėl tokio sugyventinio elgesio pareiškimą rašyti nenori, pas medicinos ekspertus atsisako vykti (b. l. 36-38).

Nukentėjusioji R. N. papildomai parodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai vienai. Namo vidus ir kiemas nėra filmuojamas. Gyvena su sugyventiniu A. L., bendrų vaikų neturi. Gyvena dviese, veda bendrą ūkį, viskuo bendrai dalinasi. 2021 m. rugsėjo 18 d., apie 20 val., kilo žodinis konfliktas tarp jos ir A. L.. Konflikto metu sugyventinis, sėdinčiai ant kėdės, du kartus įspyrė į veido dešinę pusę, prie dešinės akies. Nuo suduotų smūgių nenugriuvo. Ji jokių smūgių A. L. nesudavė. Šiai dienai po jos dešine akimi matosi kraujosruva. Įvykio niekas nematė, sugyventinis jai negrasino. Dėl 2021 m. rugsėjo 18 d. įvykio A. L. atleidžia, jis atsiprašė ir jie susitaikė. Jokio civilinio ieškinio nereikš. Prašo neuždrausti A. L. bendrauti ir gyventi su ja (b. l. 50-51).

Kaltė įrodyta bylos medžiaga:

- PRIR duomenyse užfiksuota, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. 20 val. 22 min. buvo gautas pranešimas, kad pranešėją baigia užmušti (b. l. 6-10);

- tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos pareigūnams nuvykus į (duomenys neskelbtini), pranešėja R. N. nurodė, jog jai būnant savo namuose išgertuvių metu tarp jos ir sugyventinio A. L. kilo konfliktas. Konflikto metu, sugyventinis du kartus koja spyrė į dešinės pusės paakį, atsirado mėlynė, dėl to R. N. juto fizinį skausmą (b. l. 11);

- įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 15-17) ir fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-22) užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo, kur buvo smurtaujama apžiūra. Apžiūros metu reikšmingų bylai aplinkybių neužfiksuota;

- kitų objektų apžiūros protokole (b. l. 23-25) ir fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-28) užfiksuota R. N. apžiūra, jos veide, po dešine ir po kaire akimi užfiksuota mėlynos ir raudonos spalvos kraujosruvos ir patinimai. Po dešine akimi matoma ryški mėlynė ir patinimas, o po kaire akimi matomas skruosto paraudimas ir patinimas. Daugiau jokių sužalojimų neužfiksuota.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. L., tyčia du kartus įspyrė savo sugyventinei R. N. į veidą, šiais veiksmais sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Nors byloje nėra rašytinių kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio patvirtinančių įrodymų (alkotesterio parodymų ir pan.), tačiau jo paties pripažinimu, kad įvykio dieną kaltinamasis buvo neblaivus teismas abejoti neturi pagrindo.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 85-86, 87-90).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. A. L. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, teistas keturis kartus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskutinį kartą 2020 m. balandžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu panaudojus smurtinius veiksmus sugyventinės R. N. atžvilgiu, teistumas neišnykęs (b. l. 72-76, 79-81). Per penkerių metų laikotarpį nėra baustas administracine tvarka (b. l. 82-83), dirba E. K. įmonėje (b. l. 84). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jam skirtina prokuroro siūloma bausmė – areštas, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį (BK 49 straipsniai).

Kadangi A. L. visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b. l. 67-69).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. L. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. L. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti A. L., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo (nuosprendžio) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti A. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laima Borkovskienė