Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimas

2022-08-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-6558-762/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-26
Bylos Nr.
e2YT-6558-762/2022
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00605-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Artūras Dilys (pirm.)
Pareiškėjas
D. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Rima Adomonienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6558-762/2022Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00605-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 26 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,sekretoriaujant Rasai Povilavičienei,dalyvaujant pareiškėjui D. S., jo atstovei advokato padėjėjai Rimai Adomonienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. PAREIŠKĖJO REIKALAVIMAI, ATSILIEPIMAI, PAAIŠKINIMAI

1. Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą, prašydamas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) savo tėvo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.

2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo D. S. tėvas P. S.. Jo palikimą priėmė pareiškėjas. Rokiškio rajono 3-iojo notaro biuro notarė pareiškėjui 2022 m. birželio 6 d. išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). P. S. iki mirties gyveno ir valdė kaip savo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre registruotą J. S. vardu (toliau – gyvenamasis namas). J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) yra P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, miręs (duomenys neskelbtini) Po tėvo J. S. mirties, nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamuoju namu, kaip savo, rūpinosi jo sūnus P. S.. Jis gyvenamąjį namą draudė privalomuoju draudimu. Yra išlikę 1995 m. kovo 20 d. pranešimas apie privalomąjį draudimą ir 1995 m. birželio 12 d. privalomojo draudimo įmokos kvitas. Taip pat, jis mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį už gyvenamajam namui priklausančią 0,064 ha namų valdą. Išlikę pranešimai apie privalomą sumokėti žemės nuomos mokestį ir apmokėjimo kvitai už 1994 - 1997 metus. Buvo savo vardu sudaręs sutartis dėl buitinių atliekų išvežimo iš gyvenamojo namo ir mokėdavo AB „Rokiškio komunalininkas“, vėliau už atliekų tvarkymą mokėjo mokesčius UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui“. Nuo 1999 m. gruodžio 20 d. buvo savo vardu sudaręs Visuomeninio tiekimo sutartį dėl tiekiamos elektros energijos ir atsiskaitydavo už suvartotą elektros energiją periodiškai, iki jo mirties nepriemokos nebuvo. Gyvenamajame name nuo 1973 m. balandžio 12 d. iki mirties deklaravo gyvenamąją vietą. Palikėjo J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso keturiasdešimt devinto skirsnio nuostatos, kadangi palikimas po jos mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.). 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Dėl palikimo priėmimo P. S., mirus tėvui J. S., pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį užvaldydamas ir juo disponuodamas iš karto po J. S. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 6 mėnesių termino. Po savo tėvo P. S. mirties, pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir tada paaiškėjo, kad P. S. nustatyta tvarka nepateikus pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo po J. S. mirties, pareiškėjui negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į J. S. vardu registruotą gyvenamąjį namą. Tačiau aukščiau aprašytos aplinkybės įrodo, kad P. S. priėmė tėvo J. S. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. 1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis numato, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) savo tėvo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas (duomenys neskelbtini)pateikė pažymą, kad Rokiškio rajono notarinės kontoros dokumentų fonde, 1972-1974 m. išduotų paveldėjimo bylų registravimo byloje, 1975 – 1992 m. gruodžio 30 d. paveldėjimo bylų apskaitos abėcėlinėse knygose apie tai ar buvo užvesta paveldėjimo byla po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), duomenų nėra. Daugiau gyvų įpėdinių nėra. J. S. dukra J. (S.) Ž. mirė (duomenys neskelbtini)

3. Pareiškėjas D. S. teismo posėdžio metu nurodė tas pačias, pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, aplinkybes, bei prašė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., miręs (duomenys neskelbtini) savo tėvo J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjas šiuo metu visapusiškai neįrodo, kad palikėjo J. S. palikimas buvo priimtas vieno paveldėtojo faktiniu valdymu, per CK nustatytą 6 mėnesių terminą, po palikėjo įvykusios mirties. Be to, pareiškėjas turėtų paaiškinti dėl kokių priežasčių P. S. savo paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą nerealizavo visa apimtimi iki (duomenys neskelbtini) įvykusios mirties ir neketino į paveldimą turtą daugiau kaip 10 metų nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą teisme, siekdamas tapti minėto turto tikru savininku (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Atkreipia dėmesį, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas tik nuo 2015 m. kovo 20 d. vykdo valstybės įmonė Turto bankas ir ji negali turėti duomenų apie pareiškime nurodyto turto paveldėjimą, taip pat jo faktinį valdymą. VĮ Turto banko nuomone, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pareiškime nurodyto palikimo valdymo metu valstybei paveldėjimo procedūras pagrindinai vykdė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl ši institucija galėtų išdėstyti savo argumentus dėl pareiškėjo pareikšto prašymo šioje civilinėje byloje. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjo D. S. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad tais atvejais, kai valstybės paveldėtiną turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas ir / ar vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, nuo 2015 m. kovo 20 d. mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjo J. S. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo neginčija ir prašo Teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Prašo civilinę bylą Nr. e2YT-6558-762/2022 parengiamajame ir bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžiuose nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.

II. PRAŠYMO IŠSPRENDIMO MOTYVAI

6. Nagrinėjamu atveju palikimas po palikėjo J. S. mirties ((duomenys neskelbtini) atsirado iki naujojo CK (2001 m. liepos 1 d.), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. CK normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). CK 587 straipsnio 2-3 dalyse buvo numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena (CK 569 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

7. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais.

8. Pareiškėjas nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad jo tėvas, P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) savo tėvo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Jis po savo tėvo P. S. mirties kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir tada paaiškėjo, kad P. S. nustatyta tvarka nepateikus pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo po J. S. mirties, pareiškėjui negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į J. S. vardu registruotą gyvenamąjį namą.

9. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas P. S., todėl pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš Rokiškio rajono 3-iojo notaro biuro notarės 2022 m. birželio 6 d. išduoto liudijimo apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pareiškėjas D. S. priėmė savo tėvo P. S. palikimą. Turimais duomenimis, daugiau palikėjo P. S. įstatyminių įpėdinių nėra.

10. Pareiškėjas nurodo, kad P. S. iki mirties gyveno ir valdė kaip savo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad minėtas gyvenamasis namas yra registruotas J. S. vardu. Pateikti J. S. mirties liudijimas ir P. S. gimimo liudijimas patvirtina, kad J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) tėvas. Pareiškėjas nurodo, kad dėl palikimo priėmimo P. S., mirus tėvui J. S., pareiškimo notaro kontoroje nepateikė. Byloje pateiktas Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad J. S. dukra J. (S.) Ž. mirė (duomenys neskelbtini)

11. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo (duomenys neskelbtini)pateiktoje pažymoje nurodyta, kad Panevėžio filiale saugomame Rokiškio rajono notarinės kontoros dokumentų fonde, 1972-1974 m. išduotų paveldėjimo bylų registravimo byloje, 1975 – 1992 m. gruodžio 30 d. paveldėjimo bylų apskaitos abėcėlinėse knygose apie tai ar buvo užvesta paveldėjimo byla po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), duomenų nėra.

12. Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad P. S. iš karto po palikėjo J. S. mirties pagal įstatymą tenkantį tėvo palikimą priėmė faktiškai jį užvaldydamas - rūpinosi palikėjo turtu – gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), kaip savo, gyveno jame ir jį valdė, prižiūrėjo, naudojosi jame likusiais apyvokos bei kitais daiktais, mokėjo mokesčius.

13. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. K. paaiškino, kad apie 1970 metus ji su motina K. S. grįžo gyventi į Lietuvą ir apsigyveno (duomenys neskelbtini). Neužilgo motina pradėjo susitikinėti su kaimynystėje gyvenančiu P. S., kuris gyveno kartu su savo tėvais. P. S. tėvai neužilgo mirė (iš pradžių tėvas, o po kelių mėnesių motina). Tėvams mirus P. S. tėvų namuose liko gyventi vienas. Tuomet jis pasikvietė kartu gyventi jos motiną K. S. ir jie pradėjo gyventi kartu. Susilaukė vaikų, tame tarpe ir D. S.. Jos mama su P. S. išsiskyrė 1990 metais.

14. Be pareiškėjo bei liudytojos I. K. teisme duotų paaiškinimų, pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai dokumentai: išlikę1995 m. kovo 20 d. pranešimas apie privalomąjį draudimą ir 1995 m. birželio 12 d. privalomojo draudimo įmokos kvitas Nr. 1671, patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad P. S. po savo tėvo J. S. mirties gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), draudė privalomuoju draudimu, o išlikę pranešimai apie privalomą sumokėti žemės nuomos mokestį ir apmokėjimo kvitai už 1994 - 1997 metus, patvirtina, kad P. S. mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį už gyvenamajam namui priklausančią 0,064 ha namų valdą. Byloje pateiktos Sutartys ir mokėjimo kvitai patvirtina, kad P. S. savo vardu buvo sudaręs Sutartis dėl buitinių atliekų išvežimo iš gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) ir mokėdavo AB „Rokiškio komunalininkas“, vėliau už atliekų tvarkymą mokėjo mokesčius UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui“. Pateiktas byloje „Ignitis“ raštas bei jo priedas - Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuo 1999 m. gruodžio 20 d. P. S. savo vardu buvo sudaręs Visuomeninio tiekimo sutartį dėl tiekiamos elektros energijos ir atsiskaitydavo už suvartotą elektros energiją periodiškai. „Ignitis“ rašte nurodyta, kad 2022 m. gegužės 8 d. duomenimis, už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją, nepriemokos nebuvo.

15. Iš pateikto Gyventojų registro išrašo matyti, kad P. S. nuo 1973 m. balandžio 12 d. iki mirties deklaravo gyvenamąją vietą. (duomenys neskelbtini).

16. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai, pareiškėjo bei liudytojos teisme duoti paaiškinimai, teismo vertinimu, patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad po palikėjo J. S. mirties, nuo (duomenys neskelbtini) likusiu turtu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai rūpinosi, jame gyveno bei jį valdė jo sūnus P. S., kuris ėmėsi aktyvių veiksmų pasirūpinti paveldėtu turtu, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 6 mėnesių termino. Duomenų, kad po palikėjo J. S. mirties jo turtu būtų rūpinęsi kiti asmenys nėra.

17. Remiantis išdėstytu, byloje pateiktų ir aptartų rašytinių įrodymų visetu tvirtintina, kad pareiškėjo D. S. tėvas P. S., nepraleisdamas 6 mėnesių termino (pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį) po savo tėvo J. S. mirties (duomenys neskelbtini) rūpinosi palikėjo J. S. turtu kaip savo, tokiu būdu per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusiojo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

18. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėjas negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą po jo mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.

Teisėjas Artūras Dilys