Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-1546-459/2015

2015 m. gruodžio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui R. L., trečiajam asmeniui A. B. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. pardavėja A. B., pirkėjas L. R. ir nekilnojamojo turto agentūros „Returta“ atstovas M. J. sudarė preliminariąją žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pirkėjas ir pardavėjas įsipareigojo iki 2014 m. spalio 31 d. sudaryti pagrindinę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį. Sutarties 11 punkte pardavėjas įsipareigojo sumokėti M. J. už tarpininkavimą 637,16 Eur. Sutarties 12 punkte pirkėjas įsipareigojo sumokėti M. J. už tarpininkavimą 289,62 Eur (Sutarties 12 punktas). Sutarties 16 punkte buvo numatyta, kad šalims neįvykdžius šioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, kaltoji šalis įsipareigoja agentūrai už tarpininkavimo paslaugas sumokėti 926,78 Eur. Nei viena iš bylos šalių neginčija, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas visą sutartyje numatytą tarpininkavimo mokestį priteisti iš atsakovo, teigdamas, jog atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. vengė suderinti pagrindinės sutarties pasirašymo laiką, todėl pagrindinė sutartis laiku sudaryta nebuvo. Atsakovas teigia, kad jis nėra kaltas dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, sutartis laikytina pasibaigusia.

Trišale preliminariąja sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas teiks tarpininkavimo paslaugas, t. y. kontroliuos dokumentų paruošimą ir pirkimo-pardavimo sutarties įforminimą, o pirkėjas ir pardavėjas įsipareigojo atlyginti ieškovui už suteiktas paslaugas. Šie tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos CK XXXV skyriaus normos. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl tarpininkavimo paslaugų suteikimo ir mokesčio už šias paslaugas sumokėjimo. Ieškovas teigia, kad jis 2014 m. rugsėjo 4 d. trišalės preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu suteikė atsakovui paslaugą, todėl atsakovas privalėjo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus: pasirašyti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį bei sumokėti ieškovui tarpininkavimo mokestį. Atsakovas nurodo, kad pagrindinės sutarties nesudarė dėl ieškovo ir trečiojo asmens veiksmų, nes nebuvo užsakyta pažyma sandoriui, nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, taigi sklypas nebuvo parengtas pardavimui.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, R. L., kaip būsimas nekilnojamojo turto pirkėjas, buvo saistomas pareigos elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Nors atsakovas teigia, kad iki 2014 m. spalio 31 d. jam nebuvo pateikti sutarties sudarymui reikalingi dokumentai, atsakovas nebuvo informuotas, kada reikia atvykti sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau byloje nėra duomenų ir pats atsakovas nenurodo, kokių jis ėmėsi veiksmų, kad notarinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis būtų sudaryta: atsakovas iki sutartyje nurodyto termino nesikreipė į ieškovą prašydamas pateikti jam reikalaujamus dokumentus, neskambino ieškovui susitarti dėl vizito pas notarą, t. y. nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant tarp šalių pasirašytą sutartį. Atsakovo teiginys, jog nebuvo užsakyta pažyma sandoriui, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš rašytinio notarės A. G. liudijimo, 2014-10-20 Klaipėdos miesto 15-ajame notaro biure buvo užsakytas VĮ Registrų centro atliekamas duomenų sandoriui tikslinimas dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo pagal 2014-09-04 preliminariąją sutartį. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų redakcijos, patvirtintos 2014-04-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 379, nuostatomis nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti pagal naujai nustatytą tvarką išduodama ne pažyma, o tikrinami registro duomenys. Šis veiksmas, kaip jau minėta, buvo atliktas, todėl atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, jog nebuvo užsakyta pažyma sandoriui. Tai pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2014 m. spalio 17 d. A. B. iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo pažymą, reikalingą žemės sklypui parduoti, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį buvo galima sudaryti laiku, t. y. iki 2014 m. spalio 31 d., kaip buvo numatyta preliminarioje pirkimo - pardavimo sutartyje. Atsakovas taip pat nurodo, kad nebuvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau, kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties turinio, šalys nebuvo sutarusios, kad šie matavimai privalo būti atlikti. Visos šios aplinkybės rodo, jog jokių teisinių kliūčių pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo, sutarties šalys – tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo atliko veiksmus, būtinus sudaryti pagrindinę sutartį, o atsakovas teigdamas, kad ieškovas netinkamai suteikė nekilnojamojo turto įsigijimo tarpininkavimo paslaugas, to neįrodė.

Atsakovas nurodo, jog jokie įsipareigojimai pagal sutartį iki 2014-10-31 jam nebuvo numatyti. Kolegija atmeta šį atsakovo argumentą kaip nepagrįstą. Sutarties 1 punkte buvo numatyta, jog pirkėjas įsipareigoja nupirkti ginčo turtą, taigi akivaizdu, jog siekdamas įvykdyti šią pareigą atsakovas turėjo bendradarbiauti ir kooperuotis su sutarties šalimis, kad sutartis būtų sudaryta, tačiau jis šios pareigos nevykdė, priežastys, kurias jis nurodo kaip kliūtis sudaryti sutartį, neįrodytos. Atsakovas taip pat teigia, jog nebuvo informuotas apie sandorio sudarymo laiką ir datą. Ieškovas pateikė pokalbių išklotines, iš kurių nustatyta, kad 2014 m. spalio 21 d. 15:12 val. ir 2014 m. spalio 22 d. 10:17 val. ieškovas skambino atsakovo pateiktu kontaktiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (išklotinėje matyti pokalbio trukmė 0:29 min ir 01:56 min). Ieškovas nurodė, kad šių skambučių metu atsakovas buvo informuotas apie pasirengimą sudaryti sandorį pas notarą. Kaip nurodo ieškovas, 2014 m. spalio 29 d. 09:46 min. susisiekus su atsakovu pateiktu kontaktiniu telefonu (duomenys neskelbtini) (išklotinėje matyti pokalbio trukmė 0:55 min), atsakovas buvo paragintas atvykti į notaro kontorą sudaryti pagrindinį sandorį. 2014 m. lapkričio 4 d. pranešimu ieškovas pareikalavo atsakovo sumokėti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas pagal preliminarios sutarties 16 punktą. 2014 m. lapkričio 17 d. atsakovas pateikė ieškovui atsakymą, kuriame nurodė, kad jis, kaip būsimas pirkėjas, iki šiol nei iš ieškovo, nei iš pardavėjos nėra gavęs jokios informacijos apie tai, ar pardavėja gavo visus reikalingus dokumentus notariniam sandoriui sudaryti bei apie galimą sandorio sudarymo vietą ir laiką. Ieškovas nurodo, kad 2014 m. gruodžio 10 d. jis papildomai informavo atsakovą, kad organizavo pagrindinio sandorio pasirašymo veiksmus, tačiau dėl atsakovo neveikimo pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Ieškovas pasiūlė atsakovui vykdyti preliminariąją sutartį. Pasiūlymas atsakovui buvo išsiųstas registruotu laišku, tačiau įteikti jo nepavyko, nes atsakovas laiško neatsiėmė. Kai ieškovas pranešimą išsiuntė elektroniniu paštu, atsakovas minėtą pasiūlymą traktavo kaip pasiūlymą sudaryti naują preliminariąją sutartį. 2015 m. vasario 9 d. elektroniniu paštu ieškovas išsiuntė pranešimą informuodamas, kad naudodamiesi Lietuvos pašto paslaugomis 2014 m. gruodžio 11 d. išsiuntė atsakovui pasiūlymą dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir mokesčių už tarpininkavimo paslaugas atlyginimo, kuris 2015 m. sausio 22 d. buvo grąžintas siuntėjui, kadangi gavėjas neatsiėmė laiško. Taip pat nurodė, kad pardavėja A. B. vis dar sudarytų pagrindinę žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovui buvo pasiūlyta nedelsiant kreiptis į agentūrą ir pateikti sutikimą sudaryti žemės sklypo - pirkimo pardavimo sutartį bei informaciją, kokiomis dienomis jis galėtų tai padaryti.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę asmenys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Teismas pateiktų įrodymų pagrindu turi įsitikinti, kad tam tikros aplinkybes, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikdamas išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus kaip turinčius didesnę įrodomąją galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Nors atsakovas teigia, jog iš skambučių išklotinės nesimato pokalbių turinio, tačiau tas faktas, kad ieškovas skambino atsakovui, rodo, jog ieškovas kontaktavo su atsakovu, taigi akivaizdu, jog bendradarbiavo su juo, siekiant suderinti pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes. Tuo tarpu duomenų, kad atsakovas būtų domėjęsis pasirengimo sandorio sudarymui eiga, skambinęs ieškovui, ar pats atvykęs į notaro kontorą, į bylą nepateikta. Visų nurodytų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog ieškovas kontaktavo su atsakovu, siekdamas pagrindinės sutarties sudarymo, suteikė sutartyje numatytas tarpininkavimo paslaugas, dokumentai sutarčiai sudaryti gauti laiku iki termino pabaigos, jokių kliūčių sutarčiai sudaryti nenustatyta, ieškovo ir trečiojo asmens veiksmai liudija jų ketinimus vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir norą sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovas neįrodė, jog buvo kokių nors pateisinamų priežasčių, kurių pagrindu jis būtų turėjęs teisę nevykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę: jis pagal sutarties 16 punktą privalo atlyginti dėl prievolės pažeidimo ieškovui atsiradusius nuostolius – paslaugų kainą – 926,78 Eur (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas kaip teisėtas ir pagrįstas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovo priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.). Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistina visa suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovui M. J. iš atsakovo R. L. priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.