Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Arūno Kaminsko, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant Pareiškėjo atstovui K. V. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. A. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodant, kad sprendimai turi būti panaikinti, kadangi mokesčių administratorius nepagrįstai jo veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto pirkimu bei pardavimu, medienos bei stačiojo miško pardavimu, pripažino individualia veikla ir iš šios veiklos gautas pajamas apmokestino gyventojų pajamų mokesčiu bei VSD įmokomis. Pareiškėjo manymu, tiek Komisija, tiek mokesčių administravimo institucijos, atlikusios mokesčių administravimo procedūrą – patikrinimą ir priimant sprendimus, padarė procedūrinių pažeidimų, turėjusių esminės reikšmės priimtų sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui. Komisija ir mokesčių administravimo institucijos, priėmusios ginčijamus sprendimus, vadovavosi trafaretinėmis įstatymo formuluotėmis, rėmėsi prielaidomis, formaliai taikė įstatymines nuostatas. Dėl veiklos savarankiškumo Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija sprendime nurodo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Pareiškėjas, sudarydamas nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo sutartis, medienos bei stačiojo miško pardavimo sutartis, veikė savo vardu ir savo sąskaita, nebuvo darbo ar kitų teisinių (faktinių) pavaldumo ryšių su sutarties šalimis bei kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog Pareiškėjas neveikė savo valia ir nuožiūra. Todėl konstatuotina, kad Pareiškėjo vykdyta veikla nagrinėjamu atveju laikytina savarankiška. Tokią Komisijos išvadą paneigia tame pačiame sprendime jos padaryta išvada dėl Pareiškėjo atliktų sandorių su nekilnojamuoju turtu. Tame pačiame sprendime Komisija nurodo kad, nagrinėjamu atveju taip pat atkreiptinas dėmesys, jog vietos mokesčių administratorius, sistemiškai išnagrinėjęs šio mokestinio ginčo medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad pajamos, gautos 2005-07-15 pardavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., 2006-07-04 pardavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kretingos, r., bei 2007-12-19 pardavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k. Kelmės. r., nėra priskiriamos prie iš individualios veiklos vykdymo gautų pajamų. Taigi trys sandoriai atlikti Pareiškėjo savo valia ir savo nuožiūra buvo Komisijos traktuojami kaip neturintys savarankiškumo požymių. Dėl veiklos tęstinumo Pareiškėjas paaiškino, kad skunduose Pareiškėjas buvo nurodęs, jog sandorius su nekilnojamuoju turtu jis atliko sąlygojamas gyvenimiškų aplinkybių: nedirbo, neturėjo kitų pragyvenimui pajamų, gautas pajamas naudojo išskirtinai tik asmeniniams tikslams. Komisija privalėjo nustatyti, ar šios nurodytos aplinkybės, sąlygojusios sandorių vykdymą, buvo tęstinės visą laikotarpį nuo 2005-2007 m. Komisija išvadą apie veiklos tęstinumą padarė vadovaudamasi prielaida, vertinant sandorių skaičių per atitinkamą laikotarpį, neįvertinat Pareiškėjo nurodytų argumentų ir nenustatant aplinkybių, sąlygojusių sandorių atlikimą, egzistavimą. Vertindama sandorių skaičių, Komisija priskaičiavo ir tuos sandorius, kurie nebuvo priskirti individualiai veiklai. Laikytina, kad dėl veiklos tęstinumo Komisija padarė nepagrįstą išvadą. Dėl veiklos versliškumo ir ekonominės naudos Pareiškėjas nurodė, kad neturėdamas kitų pajamų, gyvenimiškus poreikius tenkino iš gautų lėšų realizavus turtą. Komisija nenurodė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad gautos pajamos buvo naudojamos verslui ar jo plėtrai, kas galėtų apspręsti tokios veiklos versliškumą. Dar mokestinio patikrinimo metu Pareiškėjas nurodė reikšmingas aplinkybes, kad kertama mediena buvo naudojama Pareiškėjo gyvenamo namo statybai, bei prašė įvertinti kaip ši aplinkybė atsilieptų individualia veiklai priskiriamų pajamų dydžiui. Mokesčių administratorius priimdamas sprendimus, šios aplinkybės nevertino į Pareiškėjo prašymą nereagavo, dėl ko laikytina, kad Inspekcija priimdama sprendimą pažeidė ABTĮ 86 str. 3 d. Dėl delspinigių skaičiavimo Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija Pareiškėjui priskaičiavo 6592 Lt GPM delspinigius. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio metu Pareiškėjo atstovas nurodė, jog Pareiškėjo atžvilgiu yra nepagrįstai apskaičiuoti delspinigiai, nes jis nežinojo darantis mokesčių įstatymų pažeidimą, be to, teikęs pajamų mokesčio deklaracijas, tuo tarpu vietos mokesčių administratorius, priimdamas minėtas deklaracijas, jokių trūkumų nenustatydavo, nei mokestinio patikrinimo akte, nei mokesčių administratoriaus sprendimuose nenurodyta delspinigių skaičiavimo metodika, už kokį laikotarpį, kokio dydžio ir nuo kokių sumų buvo priskaičiuota 6592 Lt. Komisija sprendime nepateikė argumentų į Pareiškėjo atstovo pateiktus motyvus dėl delspinigių skaičiavimo teisėtumo. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius nevykdė savo pareigos ir savalaikiškai, gaudamas deklaracijas apie vykdomą veiklą, neinformavo Pareiškėjo apie galimus individualios veiklos požymius. Taigi delspinigiai ir baudos tiesiogiai susiję su mokesčio administratoriaus įstatyminių prievolių netinkamu vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2009-02-04 – 2009-06-19 atlikto mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Mokesčių mokėtojas, L. A., vykdė individualią nekilnojamo turto bei medienos pardavimo veiklą jos neįregistravęs, o konkrečiai, L. A., kartu su sutuoktine R. T. A. : 2005 metais: pardavė 4 nekilnojamojo turto objektus (5,0093 ha miško paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės raj. už 2800 Lt, įsigytą 2002-06-25; 11,4 ha miško paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Šilalės raj. už 33000 Lt, įsigytą 2004-10-28; 11,39 ha miško paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Šilalės raj. už 33000 Lt, įsigytą 2004-10-28; 3,97 ha žemės sklypą (0,7 ha miško plotas) (duomenys neskelbtini) k. Kelmės raj. už 6000 Lt, įsigytą 2005-09-19) iš viso už 74 800 Lt; šiuo laikotarpiu įsigijo du žemės sklypus (2005-03-08 įsigijo 3,97 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės raj., už 5000 Lt; 2005-11-30 įsigijo 2,5 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Radviliškio r., už 11 000 Lt), iš viso už – 16 000 Lt; 2005 metais gavo 27 257,19 Lt pajamų už parduotą medieną. 2006 metais: pardavė 2 nekilnojamojo turto objektus (1,128 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) k. Kretingos raj. už 20000 Lt., įsigytą 2002-04-05; 7,92 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės raj. už 260000 Lt, įsigytą 2003-05-07), iš viso už 280000 Lt; įsigijo 4 nekilnojamojo turto objektus ( 2006-02-02 įsigijo 1,03 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, Kelmės r., (duomenys neskelbtini) vs., už 4000 Lt; 2006-09-22 įsigijo 2,41 ha žemės ūkio paskirties sklypą, Kelmės r. (duomenys neskelbtini) km., už 2500 Lt; 2006-10-26 įsigijo 15,52 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą su namu ir ūkiniais pastatais, Kelmės r. (duomenys neskelbtini) km., už 45 000 Lt; 2006-12-07 įsigijo 25 ha žemės ūkio paskirties sklypą, Kelmės r. (duomenys neskelbtini) km, už 85 000 Lt), iš viso už 136 500 Lt; gavo 17647,34 Lt pajamų už parduotą medieną. 2007 metais: pardavė 5 nekilnojamojo turto objektus (1,03 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vs., Kelmės raj. už 6000 Lt, kuris įsigytas 2006-02-02; 2/3 žemės sklypo (15,52 ha) su priklausiniais (namu ir ūkiniais pastatais) (duomenys neskelbtini) k., Kelmės rąj. už 60 000 Lt, įsigytą 2006-10-26; 5,2 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės rąj. už 9000 Lt, kuris buvo įsigytas tais pačiais metais; 3,2 ha žemės sklypą su 1,2 ha mišku (duomenys neskelbtini) k., Kelmės rąj. už 3000 Lt, kuris įsigytas 2007 metais; 1,6 ha žemės ūkio paskirties sklypą Šaukėnuose, Kelmės rąj už 6000 Lt. Šio sklypo sutuoktinių nuosavybės teisė įregistruota 2007-11-28 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini), už šį sklypą Pareiškėjas sumokėjo 81,60 Lt 1994-09-27 investiciniais čekiais), iš viso už 84000 Lt; įsigijo 2 nekilnojamojo turto objektus ( 2007-03-09 įsigijo 5,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) km. Kelmės r., už 8000 Lt; 2007-07-11 įsigijo 3,2 ha žemės sklypą su 1,2 ha miško, (duomenys neskelbtini) km., Kelmės r., už 3000 Lt), iš viso už 11 000 Lt; gavo 42 752,46 Lt pajamų už parduotą medieną. Šiaulių apskrities VMI 2009-09-08 sprendime Nr. 14.4-84-65 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” konstatavo (MGK bylos I t. 21-27 l.), kad: 2005 metais L. A. tenkanti nekilnojamojo turto individualios veiklos pardavimo pajamų suma sudaro 36000 Lt (72000 Lt / 2), individualios veiklos medienos pardavimo pajamų dalis sudaro 13628,60 Lt (27257,20 Lt / 2), išskaičiuoto pajamų mokesčio dalis - 2044 Lt, o ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalis sudaro 1400Lt (2800 Lt / 2), atsižvelgiant į tai, L. A. už 2005 metus papildomai apskaičiuota – 2994 Lt gyventojų pajamų mokesčio; 2006 metais Pareiškėjui tenkanti nekilnojamojo turto individualios veiklos pardavimo pajamų suma sudaro 130 000 Lt (260000 Lt / 2); ne individualios veiklos medienos pardavimo pajamų dalis sudaro 8823,65 Lt (17647,30 Lt / 2), išskaičiuoto pajamų mokesčio dalis - 1324 Lt; ne individualios veiklos turto pajamų dalis, priskiriama prie neapmokestinamųjų pajamų sudaro 10 000 Lt (20 000 Lt / 2); 2006 metais L. A. gavo 3824,96 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų (1650 Lt, apmokestinamų 33 % tarifu ir 2174,96 Lt pajamų, apmokestinamų 27% tarifu), išskaičiuota 146 Lt pajamų mokesčio, atsižvelgiant į tai už 2006 metus jam papildomai apskaičiuota – 19 202 Lt gyventojų pajamų mokesčio; 2007 metais L. A. tenkanti nekilnojamojo turto bei medienos individualios veiklos pardavimo pajamų suma sudaro 58 512,32 Lt ((78000Lt + 39024,63Lt) / 2), iš jų 39000 Lt už parduotą nekilnojamąjį turtą ir 19512,32 Lt už parduotą medieną, išskaičiuota pajamų mokesčio dalis yra 7427 Lt (4500 Lt + 2927 Lt); ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalis sudaro 3000 Lt (6000 Lt / 2); ne individualios veiklos medienos pardavimo dalis - 1863,92 Lt (3727,83 Lt / 2), išskaičiuoto pajamų mokesčio dalis 279 Lt (558 Lt / 2). Leidžiamų atskaitymų dalis, susijusi su šio turto įsigijimu įskaitant turto pirkimo kainą, notaro atlyginimą sutarčių sudarymo ir atliktų geologinių tyrimų išlaidas, iš viso sudaro 32 376,21 Lt (šiuo atveju palankesnis yra 27 proc. tarifas, t.y. pajamas apmokestinant atskaičius patirtas sąnaudas), atsižvelgiant į tai L. A. už 2007 metus papildomai apskaičiuota – 1794 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Šiaulių apskrities VMI sprendimu Nr. 14.4-84-65, patvirtinančiu atlikto mokestinio patikrinimo metu 2009-06-18 aktą (MGK bylos I t. 33-48 l.), konstatuota, kad Pareiškėjui už mokestinį laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 papildomai apskaičiuota 23 990 Lt gyventojų pajamų mokesčio bei vadovaujantis GPMĮ 36 str. 2 d. bei Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. 2 d. ir 139 str. nuo papildomai apskaičiuotos 23 990 Lt GPM, buvo apskaičiuota 6592 Lt delspinigių bei paskirta 2399 Lt GPM bauda. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 6 p., 8 str. 2 d., 34 str. 3 d. 1 p., L. A. papildomai apskaičiuota 3984 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai ir 3150 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bei paskirtos 50 procentų dydžio baudos: 1992 Lt bazinės pensijos daliai ir 1575 Lt papildomos pensijos daliai - viso 3567 Lt VSDĮ bauda. Pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių AVMI sprendimu, su skundu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos (toliau – ir Atsakovas, centrinis mokesčių administratorius). Atsakovas, išnagrinėjęs Pareiškėjo skundą, 2009-11-11 sprendimu Nr. 68-332 L. A. skundo netenkinto ir patvirtino Šiaulių AVMI 2009-09-08 sprendimą Nr.14.4-84-65. Dėl centrinio mokesčio administratoriaus sprendimo Pareiškėjas padavė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie LR Vyriausybės (toliau – ir Komisija), kuri 2010-01-25 sprendimu Nr. S-224(7-428)/2009 L. A. skundą atmetė ir patvirtino VMI 2009-11-11 sprendimą.

Nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas yra kilęs dėl Pareiškėjo L. A. laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 vykdytos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo bei medienos ir stačiojo miško pardavimo veiklos pripažinimo Pareiškėjo vykdoma individualia veikla bei iš šios veiklos gautų pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

Atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A5-902/2006 ) šiame mokestiniame ginče būtina nustatyti, ar Pareiškėjo 2003 - 2005 metais vykdytas medienos ir žemės sklypų pardavimas atitinka individualios veiklos požymius (savarankiškumą, versliškumą, tęstinumą), ir ar ši veikla gali būti priskirta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme išvardintoms individualios veiklos rūšims.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2007 metų kartu su sutuoktine įsigijo 8 žemės sklypus (iš viso už 163 500 Lt), pardavė 11 žemės sklypų (iš viso už 438 800 Lt) bei gavo 87 656,99 Lt pajamų iš medienos ir stačiojo miško pardavimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos, numatančios, jog individuali veikla - savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla (GPMĮ 2 str. 7 d.). Taigi, kaip matyti iš pateiktos individualios veiklos sąvokos, jai būdingi tam tikri specifiniai požymiai, t.y. veiklos savarankiškumas, tęstinumas, versliškumas bei tokios veiklos tikslas – ekonominės naudos siekimas, kurių visuma apsprendžia ar tam tikra veikla laikytina individualia, ar ne.

Vertinant, ar L. A. vykdyta veikla priskirtina individualiai veiklai GPMĮ prasme, būtina atsižvelgti net tik į jau aptartas įstatymo nuostatas bei mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, bet taip pat ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje pateiktą GPMĮ nuostatų aiškinimą. Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausias administracinis teismas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14–916/06). Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr.A8 693/2007).

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas ir jo sutuoktinė R. T. A. 2005 metais pardavė 4 nekilnojamojo turto objektus (5,0093 ha miško paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės raj. už 2800 Lt, įsigytą 2002-06-25; 11,4 ha miško paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Šilalės raj. už 33000 Lt, įsigytą 2004-10-28; 11,39 ha miško paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Šilalės raj. už 33000 Lt, įsigytą 2004-10-28; 3,97 ha žemės sklypą (0,7 ha miško plotas) (duomenys neskelbtini) k. Kelmės raj. už 6000 Lt, įsigytą 2005-09-19) iš viso už 74 800 Lt; 2006 metais pardavė 2 nekilnojamojo turto objektus (1,128 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) k. Kretingos raj. už 20000 Lt., įsigytą 2002-04-05; 7,92 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės raj. už 260000 Lt, įsigytą 2003-05-07), iš viso už 280000 Lt; 2007 metais pardavė 5 nekilnojamojo turto objektus (1,03 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vs., Kelmės raj. už 6000 Lt, kuris įsigytas 2006-02-02; 2/3 žemės sklypo (15,52 ha) su priklausiniais (namu ir ūkiniais pastatais) (duomenys neskelbtini) k., Kelmės rąj. už 60 000 Lt, įsigytą 2006-10-26; 5,2 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės rąj. už 9000 Lt, kuris buvo įsigytas tais pačiais metais; 3,2 ha žemės sklypą su 1,2 ha mišku (duomenys neskelbtini) k., Kelmės rąj. už 3000 Lt, kuris įsigytas 2007 metais; 1,6 ha žemės ūkio paskirties sklypą Šaukėnuose, Kelmės rąj už 6000 Lt; iš viso už 84000 Lt. Įvertinus šių nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių duomenis, pripažintina, kad Pareiškėjo vykdyta nekilnojamų objektų pardavimo veikla atitinka aukščiau aptartą veiklos savarankiškumo požymį, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, Pareiškėjas sandorius sudarė savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pačiam Pareiškėjui bei jo sutuoktinei. Kadangi patikrinimo akte nurodyti nekilnojamojo turto objektai jungtinės nuosavybės teise priklausė Pareiškėjui bei jo sutuoktinei R. T. A., todėl pajamos, gautos pardavus šį turtą, taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas priklauso lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams, juo disponuojama abiejų sutuoktinių bendra valia (Civilinio kodekso 3.87, 3.88, 4.73 straipsniai). Nurodyti požymiai patvirtina, kad individuali veikla, pasireiškianti sutuoktinių bendro turto pirkimu-pardavimu, GPMĮ prasme laikytina savarankiška abiejų sutuoktinių atžvilgiu.

Nustatant ar Pareiškėjo atliktiems nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandoriams būdingas veiklos tęstinumo požymis, pažymėtina, kad Pareiškėjas (kartu su sutuoktine) 2005 m. įsigijo 2 žemės sklypus ir pardavė 4 žemės sklypus, 2006 m. - įsigijo 4, o pardavė 2 žemės sklypus, 2007 m. - įsigijo 2 žemės sklypus ir pardavė 5 žemės sklypus, t.y. iš viso įsigijo – 8 ir pardavė 11 žemės sklypų (pajamos, gautos už 5,0093 ha miško paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Kelmės raj.; 1,128 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) k.,Kretingos raj.; 1,6 ha žemės ūkio paskirties sklypo Šaukėnuose, Kelmės raj. pardavimą nepriskirtinos pajamoms, gautoms iš individualios veiklos). Šie nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pareiškėjo veikla, sudarinėjant nekilnojamojo turto pirkimo-pradavimo sandorius buvo pakankamai intensyvi. Mokesčių administratorius nustatė, kad Pareiškėjo gautų pajamų dalis už parduotą nekilnojamąjį turtą ir medieną sudarė: 2005 m. 95,56 %, 2006 m. 97,32 %, 2007 m. 93,64 % nuo visų gautų pajamų atitinkamais metais.Todėl pripažintina, jog nekilnojamojo turto pardavimo pajamos buvo pagrindinis Pareiškėjo šeimos pragyvenimo, taip pat individualios veiklos išlaidų padengimo šaltinis. Tokiu būdu, vietos mokesčių administratoriaus nustatytos Pareiškėjo vykdomos veiklos aplinkybės, o būtent, nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (atsikartojamumas), sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį.

Nagrinėjamu atveju taip pat reikšminga aplinkybė, kad Pareiškėjas, įsigydamas ir parduodamas nekilnojamo turto objektus, siekė ekonominės naudos. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2005 metais buvo parduoti 4 nekilnojamojo turto objektai (5,0093 ha miško paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k., Kelmės raj. už 2800 Lt, įsigytas 2002-06-25; 11,4 ha miško paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k., Šilalės raj. už 33000 Lt, įsigytas 2004-10-28; 11,39 ha miško paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k., Šilalės raj. už 33000 Lt, įsigytas 2004-10-28; 3,97 ha žemės sklypas (0,7 ha miško plotas) (duomenys neskelbtini) k. Kelmės raj. už 6000 Lt, įsigytas 2005-09-19) iš viso už 74 800 Lt. Taip pat šiuo laikotarpiu Pareiškėjas kartu su sutuoktine pirko du žemės sklypus (2005-03-08 - 3,97 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės raj., už 5000 Lt; 2005-11-30 - 2,5 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Radviliškio r., už 11 000 Lt), iš viso už – 16 000 Lt. 2006 metais pardavė 2 nekilnojamojo turto objektus (1,128 ha su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) k. Kretingos raj. už 20000 Lt., įsigytą 2002-04-05; 7,92 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės raj. už 260000 Lt, įsigytą 2003-05-07), iš viso už 280000 Lt.Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo laikotarpiu taip pat buvo nupirkti 4 nekilnojamojo turto objektai ( 2006-02-02 - 1,03 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, Kelmės r., (duomenys neskelbtini) vs., už 4000 Lt; 2006-09-22 - 2,41 ha žemės ūkio paskirties sklypą, Kelmės r. (duomenys neskelbtini) km., už 2500 Lt; 2006-10-26 - 15,52 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą su namu ir ūkiniais pastatais, Kelmės r. (duomenys neskelbtini) km., už 45 000 Lt; 2006-12-07 - 25 ha žemės ūkio paskirties sklypą, Kelmės r. (duomenys neskelbtini) km, už 85 000 Lt), iš viso už 136 500 Lt. 2007 metais pardavė 5 nekilnojamojo turto objektus (1,03 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) vs., Kelmės raj. už 6000 Lt, kuris įsigytas 2006-02-02; 2/3 žemės sklypo (15,52 ha) su priklausiniais (namu ir ūkiniais pastatais) (duomenys neskelbtini) k., Kelmės rąj. už 60 000 Lt, įsigytą 2006-10-26; 5,2 ha miškų ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kelmės rąj. už 9000 Lt, kuris buvo įsigytas tais pačiais metais; 3,2 ha žemės sklypą su 1,2 ha mišku (duomenys neskelbtini) k., Kelmės rąj. už 3000 Lt, kuris įsigytas 2007 metais; 1,6 ha žemės ūkio paskirties sklypą Šaukėnuose, Kelmės rąj už 6000 Lt. Šio sklypo sutuoktinių nuosavybės teisė įregistruota 2007-11-28 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini), už šį sklypą Pareiškėjas sumokėjo 81,60 Lt 1994-09-27 investiciniais čekiais), iš viso už 84000 Lt. Šiuo laikotarpiu Pirkimo-pradavimo sandorių pagrindu buvo nuosavybės teise įsigyti 2 nekilnojamojo turto objektai ( 2007-03-09 įsigijo 5,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) km. Kelmės r., už 8000 Lt; 2007-07-11 įsigijo 3,2 ha žemės sklypą su 1,2 ha miško, (duomenys neskelbtini) km., Kelmės r., už 3000 Lt), iš viso už 11 000 Lt. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius, išnagrinėjęs visų Pareiškėjo nekilnojamojo turto objektų įsigijimo aplinkybes bei tikslus, individualios veiklos pajamomis nepripažino pajamų, gautų 2005 metais pardavus 5,0093 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kelmės rajone (2800 Lt), 2006 m. pardavus 1.1280 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) k., Kretingos rajone (20000 Lt), bei 2007 metais pardavus 1.6 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kelmės rajone (6000 Lt), nes buvo nustatyta, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas asmeninių poreikių tenkinimui. Ir šios mokesčio administratoriaus nustatytos aplinkybės nepaneigia, kad kitas turtas buvo įsigytas siekiant ekonominės naudos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo įsigyti bei parduoti nekilnojamojo turto objektai (išskyrus objektus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Kelmės r., (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r., (duomenys neskelbtini) mstl., Kelmės r.,) buvo įsigyti turint kitokį tikslą, nei gauti pajamų iš jų vėlesnio pardavimo. Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad Pareiškėjas kartu su sutuoktine, nupirkęs miško paskirties sklypus, juos iškirsdavo, dalį medienos parduodavo ir vėliau parduodavo pačius sklypus, t.y. sklypai buvo įsigyti trumpam laikotarpiui, siekiant iš jų įsigijimo gauti kuo didesnę ekonominę naudą. Vertinant Pareiškėjo tikslus įsigyjant minėtus objektus, pažymėtina, kad įsigyti 11,4 ha, 11,39 ha, 7,92 ha dydžių sklypai, kurie akivaizdžiai per dideli asmeninių poreikių tenkinimui (medienos iškirtimui savo reikmėms). Pareiškėjas pats nurodė, kad miškų paskirties sklypai buvo įsigyjami siekiant gauti pajamų pardavus dalį iškirstos medienos (žr. Pareiškėjo paaiškinimą 2009-02-13 pateiktą vietos mokesčių administratoriui, MGK bylos I t. 53-56 l.). Byloje taip pat nustatyta, kad ekonominės naudos buvo siekiama įsigyjant ne vien miškų paskirties žemės sklypus, bet taip pat ir kitos paskirties žemės sklypus, kuriuose buvo atliekami geologiniai tyrinėjimai dėl naudingųjų iškasenų bei atliekami paruošiamieji darbai jų gavybai (žr. Pareiškėjo paaiškinimą 2009-02-13 pateiktą vietos mokesčių administratoriui, MGK bylos I t. 53-56 l.). Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Pareiškėjas, įsigydamas bei parduodamas mokesčio administratoriaus patikrinimo akte nurodytus nekilnojamo turto objektus, siekė gauti ekonominę naudą. Pareiškėjas nurodo, kad sandorius su nekilnojamuoju turtu atliko sąlygojamas gyvenimiškų aplinkybių, nes nedirbo, neturėjo kitų pragyvenimo pajamų, gautas pajamas naudojo išskirtinai asmeniniams tikslams. Tačiau šie Pareiškėjo paaiškinimai yra tik bendro pobūdžio ir mokestinio ginčo nagrinėjimo proceso metu jie konkrečiais įrodymais nebuvo pagrįsti. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad mokesčių administratorius detaliai išnagrinėjo visų Pareiškėjo nekilnojamojo turto objektų įsigijimo aplinkybes bei tikslus ir pagrįstai pripažino, kad L. A. mokestiniu laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 gautos pajamos - 205 000 Lt už nekilnojamo turto objektų pardavimą priskirtinos pajamoms, gautoms iš individualios veiklos. Taip pat pripažintina, kad pagrįstai Pareiškėjo individualios veiklos pajamomis nepriskirtos pajamos gautos: už 5,0093 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) km., Kelmės raj. (2800 Lt) (2005 m.); už 1,1280 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) km., Kretingos raj. (20000 Lt) (2006 m.); už 1,6 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mstl, Kelmės raj. (6000 Lt) (2007 m.), kadangi mokestinio patikrinimo metu, atsižvelgus į paties Pareiškėjo paaiškinimus (žr. Pareiškėjo paaiškinimą 2009-02-13 pateiktą vietos mokesčių administratoriui, MGK bylos I t. 53-56 l.), buvo nustatyta, kad sodybų sandoriai nebuvo tęstiniai ir pasikartojantys, jų pardavimas nebuvo siejamas su ekonominės naudos siekimu, o sąlygojamas asmeninių Pareiškėjo poreikių. Teismo nuomone, šiame kontekste yra svarbu pažymėti, kad visi sandoriai, iš kurių gautos pajamos nebuvo pripažintos iš individualios veiklos gautomis pajamomis, yra netipiniai, lyginant juos su kitais Pareiškėjo sudarytais nekilnojamo turto sandoriais. Visi objektai buvo įsigyti žymiai anksčiau, nei kad buvo parduoti, tuo tarpu kiti nekilnojamo turto objektai buvo parduoti netrukus po jų įsigijimo, kartais net nepraėjus vieneriems metams. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jo Pareiškėjo veikla 2005-2007 m. perkant bei parduodant nekilnojamąjį turtą, už kurį gauta 205 000 Lt pajamų, buvo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 dalies 1 punkte numatyta savarankiška komercinė veikla, t.y. atitiko individualios veiklos požymius.

Nagrinėjamoje byloje taip pat būtina įvertinti, ar L. A. vykdyta medienos bei stačiojo miško paradavimo veikla, laikytina individualia veikla Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. prasme, t.y. ar ši veikla pasižymi savarankiškumu, tęstinumu, versliškumu (ekonominės naudos siekimu).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. A. kartu su sutuoktine R. T.-A. laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31 taip pat gavo pajamų iš medienos bei stačiojo miško pardavimo, o konkrečiai Pareiškėjui tenkanti pajamų dalis yra: 2005 metais - 13628,60 Lt (27257,20 Lt / 2); 2006 metais - 8823,65 Lt (17647,30Lt / 2); 2007 metais - 19512,32 Lt (39024,63Lt / 2).

Pažymėtina, kad pajamoms gautoms iš individualios veiklos priskirtos tik pajamos, gautos 2005 ir 2007 metais, t.y. 33140,92 Lt, tuo tarpu 2006 metais pajamos, gautos už medienos pardavimą 8823,65 Lt (17647,30Lt / 2), pripažintos kaip ne individualios veiklos pagrindu gautos pajamos, nes mediena gauta atliekant sanitarinius kirtimus.

Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 2004-2007 metais L. A. pagal išduotus leidimus leista iškirsti 1117,561 m³ medienos, iš kurių 567,668 m³ medienos parduota pagal pirkimo-pardavimo sutartis. L. A. paaiškino, kad dalis neparduotos miško medienos (549,893 m³) buvo panaudota namo remontui. Vertinant, ar L. A. iš medienos bei stačiojo miško pardavimo gautos pajamos teisėtai bei pagrįstai priskirtos pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, būtina šioje veikloje nustatyti savarankiškumo, tęstinumo, versliškumo bei komerciškumo požymius. Visų pirma pažymėtina, kad medienos bei stačiojo miško pardavimas priskirtinas komercinei veiklai, t.y. atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. 1 p. numatytą veiklos rūšį. Įvertinus Pareiškėjo sudarytus medienos bei stačiojo miško pardavimo sandorius, nustatytina, kad Pareiškėjas juos sudarydamas veikė savo iniciatyva ir sąskaita, pats atliko miško kirtimus, ieškojo pirkėjų, todėl jo vykdyta veikla laikytina savarankiška GPMĮ 2 str. 7 d. prasme. Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai, t.y. medienos pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose pardavėju nurodomas L. A. (MGK bylos I t. l. 87-102), bei miško savininkui, t.y. L. A. ir jo sutuoktinei R. T.- A., išduoti leidimai miško kirtimui (MGK bylos I t. l. 103-110 ).

Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į Pareiškėjo sudarytų medienos pirkimo - pardavimo sutarčių kiekį, t.y. jų atsikartotinumą, darytina išvada, kad tiek medienos, tiek ir stačiojo miško pardavimo veikla atitinka ir veiklos tęstinumo požymį. Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad L. A. vykdyta medienos bei stačiojo miško pirkimo-pardavimo veikla pagrįstai pripažinta individualia GPMĮ 2 str. 7 d. prasme, t. y. atitiko individualios veiklos požymius. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai Pareiškėjui priskaičiavo papildomas pajamų mokesčio, šio mokesčio delspinigių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą sumas. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo vertinama jo nurodyta aplinkybė, jog mediena buvo naudojama Pareiškėjo gyvenamo namo statybai. Šie Pareiškėjo argumentai atmestini, nes Mokesčių administratorius privalomų kirtimų medienos pardavimo pajamų neapmokestino, o apmokestino tik tas Pareiškėjo pajamas, kurios buvo gautos iš neprivalomų kirtimų medienos pardavimų. Šių teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia ir Pareiškėjo pateikta teismui L. A. ir R. T. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) vs., Kelmės r. sav., vertės nustatymo 2010-04-29 pažyma, nes nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad 2004-2007 metais L. A. išduoti leidimai iškirsti 1117,561 m³ medienos, iš kurių tik 567,668 m³ medienos parduota pagal pirkimo-pardavimo sutartis, o apmokestinamos buvo tik tos Pareiškėjo pajamos, kurios gautos iš neprivalomų kirtimų medienos pardavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu yra nepagrįstai apskaičiuoti delspinigiai, nes jis nežinojo darantis mokesčių įstatymų pažeidimą, be to, teikęs pajamų mokesčio deklaracijas, tuo tarpu vietos mokesčių administratorius, priimdamas minėtas deklaracijas, jokių trūkumų nenustatydavo. Pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 95 str. 1 d. 1 p.nuostatas delspinigiai yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų ir Mokesčių administravimo įstatymas nenumato galimybės, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, neskaičiuoti delspinigių (išskyrus MAĮ 96 str. 2 d.). Delspinigiai laikomi objektyvia valstybei priklausančių pajamų surinkimo užtikrinimo priemone, kuri taikoma nepriklausomai nuo kaltės buvimo mokesčių mokėtojo padarytame mokesčių įstatymo pažeidime. Pagal MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Pagal MAĮ 97 str. 2 d. (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 redakcija, galiojanti nuo 2007-07-19) šio įstatymo 96 str. 1 d. 2 p. nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos. Pažymėtina, kad Pareiškėjas gautas pajamas deklaruodavo kaip neindividualios veiklos pajamas, o mokesčių administratorius nustatyti pajamų rūšį gali tik atlikus mokestinį patikrinimą. Išnagrinėjus byloje esančias aplinkybes, konstatuotina, jog vietos mokesčių administratorius pagrįstai Pareiškėjui apskaičiavo 6592 Lt GPM delspinigių.

MAĮ 139 straipsnyje numatyta, kad jeigu mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Atlikus L. A. mokestinį patikrinimą buvo nustatyta, kad jis verčiasi individualia nekilnojamojo turto objektų bei medienos ir stačiojo miško pardavimo veikla jos neįregistravęs. Atsižvelgiant į tai, L. A. buvo papildomai apskaičiuota sumokėti į biudžetą 23990 Lt GPM, nuo kurio vadovaujantis GPM įstatymo 36 str. 2 d. ir MAĮ 139 straipsniu paskirta 10 procentų dydžio

- 2399 Lt GPM bauda. Atsižvelgus į tai, kad byloje nustatyta, jog L. A. vykdyta veikla buvo pagrįstai pripažinta individualia veikla ir jam pagrįstai apskaičiuota 23 990 Lt GPM, o taip pat į tai, kad L. A. teikdamas mokesčių administratoriui gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, neteisėtai sumažino mokėtiną gyventojų pajamų mokestį, nedeklaruodamas viso deklaruojamo mokesčio, o tik dalį iš jo, teismas konstatuoja, kad Pareiškėjui pagrįstai paskirta minimali 10 procentų nuo papildomai apskaičiuoto GPM sumos dydžio bauda, t.y. 2399 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr.17-447, 2004, Nr.171-6295; toliau - VSDĮ) 4 str. 3 d. (2004-11-04 LR įstatymo Nr.IX-2535 redakcija nuo 2005-01-01), savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Savarankiškai dirbantys asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota pagal GPM įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 minimalių mėnesinių algų sumai arba didesnė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pareiškėjo 2005, 2006 ir 2007 metų metinė pajamų suma, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, viršijo 12 minimalių mėnesinių algų, todėl jis privalėjo sumokėti VSD įmokas bazinei ir papildomai pensijos daliai. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis VSDĮ 4 str., teismas pripažįsta, kad patikrinimo metu Pareiškėjui buvo pagrįstai apskaičiuota 3984 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai ir skirta 1992 Lt šių įmokų baudos, bei apskaičiuota 3150 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir skirta 1575 Lt. šių įmokų baudos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas nustatytų aplinkybių bei išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad mokesčių administratorius pagrįstai pripažino, jog Pareiškėjas vykdė individualią nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, medienos bei stačiojo miško pardavimo veiklą ir pagrįstai Pareiškėjo už parduotus žemės sklypus, medieną ir statųjį mišką gautas pajamas priskyrė prie individualios veiklos pajamų bei apmokestino GPM, todėl Pareiškėjo skundas atmestinas, o Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2010-01-25 sprendimas Nr. S-224(7-428/2009), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009-11-11 sprendimas Nr. 68-332 bei Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-09-08 sprendimas Nr. 14.4-84-65 paliktini nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,

Nusprendė:

Pareiškėjo L. A. skundą atmesti.

Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2010-01-25 sprendimą Nr. S-224(7-428/2009), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009-11-11 sprendimą Nr. 68-332 ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-09-08 sprendimą Nr. 14.4-84-65 palikti nepakeistus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.