- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- N-62-1714-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00733-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 50.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 15 d. nutarimu pripažino V. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 1000 litų baudą su 101 CD plokštelės su 83 atlikėjų įrašais ir 6 MC kasečių su įrašytais 5 atlikėjų įrašais, konfiskavimu. Nuobauda skirta už tai, kad V. K. 2009 m. rugpjūčio 8 d., Prienų turgavietėje esančiame kioske, (duomenys neskelbtini), Prienuose, neturėdamas autorinių ir garso įrašų gamintojų bei jų teisių perėmėjų leidimo, siekdamas turtinės naudos, neteisėtai laikė 101 CD plokštelę su jose įrašytais 83 atlikėjų įrašais ir 6 MC kasetes su jose įrašytais 5 atlikėjų įrašais, bei jas platino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo nutarimą, bylą jo atžvilgiu nutraukti bei grąžinti teisėtai įsigytus daiktus. Nurodo, kad pareigūnams buvo pateikęs prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kurie vėliau buvo grąžinti, tačiau į juos neatsižvelgta. Nurodo, kad apylinkės teismas nubaudė jį ir nutarė sunaikinti didesnį kiekį laikmenų, negu nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole (protokolas surašytas dėl 83 CD ir 5 MC), be to, jam nebuvo grąžintos netgi tos, kurios pripažintos tinkamomis. Apelianto nuomone, nuobaudos skyrimo terminas pratęstas nepagrįstai. 2010 m. kovo 30 d. teismas buvo nutaręs grąžinti bylą Institucijai dėl esminių protokolo trūkumų, tačiau po kiek laiko ta pati bylos medžiaga pateko tam pačiam teisėjui be jokių pataisymų ar papildymų ir 2010 m. liepos 15 d. buvo išnagrinėta. Mano, kad nutarimas priimtas pažeidžiant Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo normas (toliau – ir Įstatymas). ATPK 214¹⁰ straipsnyje yra blanketinė norma, todėl sprendžiant atsakomybės pagal šį straipsnį klausimą, būtina vadovautis ir Įstatymo nuostatomis. Remdamasis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 16 straipsnio 1 dalimi, nurodo, jog jis nubaustas už teisėtai į apyvartą išleistas kompaktines plokšteles, kurios pagamintos specialiose gamyklose, su nuoroda, kieno užsakymu pagamintos ir atiduotos platinti. Jokių įrodymų, kad iš jo paimtos plokštelės pagamintos be sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, nepateikta, tuo nebuvo net domėtasi, be to, jis jų neatgamino. Įsigijimo dokumentus pateikė. Taip pat nurodo, jog kompaktinių plokštelių su įrašais, knygų platintojams leidimai platinti išleistus kūrinius neegzistuoja. Perduodant kūrinį platinti autorius nedalyvauja. Remiasi Europos Sąjungos teisingumo teismo prejudiciniu sprendimu byloje C-456/06. Mano, jog yra nubaustas tik prielaidų, jog ten gali būti saugomi kūriniai, pagrindu. Kompaktinių plokštelių techniniai trūkumai ar jų apipavidalinimas nesietini su autorių teisėmis ar jų pažeidimu. Tuo tarpu vienintelis kriterijus, pagal kurį nustatoma, teisėta ar neteisėta yra fonogramos kopija – tai kad neteisėta kopija yra pagaminta be autoriaus ar gretutinių teisių objekto savininko, jų teisių perėmėjo ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (remiasi Įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-718/2003).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad neturėdamas autorinių ir garso įrašų gamintojų bei jų teisių perėmėjų leidimo, siekdamas turtinės naudos, neteisėtai laikė 101 CD plokštelę su jose įrašytais 83 atlikėjų įrašais ir 6 MC kasetes su jose įrašytais 5 atlikėjų įrašais, bei jas platino. Apeliantas savo kaltę neigia, motyvuodamas kaltinimo neaiškumu bei tuo, kad jis neteisėtų kopijų negamino, į apyvartą jos išleistos teisėtai. Tokie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais. Pažymėtina, kad ši teisės norma, įvertinus ją kartu su protokole suformuluoto kaltinimo žodine formuluote, yra aiški ir leidžia asmeniui suvokti, kuo yra kaltinamas, todėl apelianto argumentai dėl papildomos nuorodos į Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą būtinybės, nepagrįsti. Įvertinus ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalies dispoziciją, matyti, kad ši teisės norma numato atsakomybę ne tik už neteisėtą kūrinių atlikimą, atgaminimą, skelbimą, bet ir neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą. Todėl nagrinėjamoje byloje šios teisės normos aspektu nėra svarbu, ar asmuo susijęs su neteisėtos kopijos pagaminimu. Pažymėtina, kad įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, nėra svarbu, kas šias neteisėtas kopijas pagamino, todėl apelianto argumentai susiję su šių kopijų išleidimu į rinką, nėra reikšmingi. Įstatymų leidėjas numatė atsakomybę ir už neteisėtų kopijų platinimą, todėl asmuo, platindamas literatūros, mokslo ar meno kūrinius, turi būti sąžiningas, apdairus ir užtikrinti, kad vartotojui būtų perduota legali jo kopija.
Byloje pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės aktas (b. l. 17-25) leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kūrinių kopijos, kurias laikė ir platino V. K. – neteisėtos. Byloje pateiktos eksperto išvados yra motyvuotos, nurodyta, kuo remdamasis ekspertas konstatavo, jog tyrimui pateiktos kopijos neatitinka teisių subjektų ir techninių reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių išvadų tikrumu. Pažymėtina, kad ekspertizės akte analizuojami ne tik techniniai parametrai, bet ir duomenys, iš kurių galima spręsti, ar kūrinys atgamintas teisėtai, turint autorių teisių subjekto sutikimą, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti priešingi argumentai atmestini.
Apelianto argumentas dėl reikalavimo turėti autorių leidimą platinti kūrinius nepagrįstumo iš esmės teisingas – toks kaltinimo formulavimas, įvertinus ATPK 214¹⁰ straipsnio turinį, yra perteklinis. Tačiau, kaip minėta, atsakomybę užtraukia neteisėtų kopijų laikymas ir platinimas, todėl nagrinėjamoje byloje V. K. atsakomybei įtakos ši aplinkybė neturi.
V. K. teiginiai dėl nepagrįstai pratęsto nuobaudos skyrimo termino atmestini. Iš 2010 m. vasario 5 d. nutarimo (b. l. 42), administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 4-5), šaukimų grąžinamųjų pranešimų (b. l. 39, 40) matyti, kad dėl 2009 m. rugpjūčio 8 d. veikos pirmasis protokolas V. K. surašytas 2009 m. gruodžio 17 d., asmuo į posėdžius šauktas 2 kartus, tačiau neatvyko, todėl apylinkės teismas turėjo pagrindą nuobaudos skyrimo terminą pratęsti.
Apeliantas taip pat nurodo, jog apylinkės teismas skundžiamame nutarime peržengė jam suformuluoto kaltinimo ribas, kadangi nusprendė konfiskuoti didesnį kiekį laikmenų, nei buvo nurodyta protokole. Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 58) suformuluotą kaltinimą, su tokia apelianto pozicija nesutinka – protokolas surašytas dėl 83 atlikėjų įrašų, įrašytų į 101 CD plokštelę ir 5 atlikėjų įrašų, įrašytų į 6 MC kasetes laikymo ir platinimo, t. y. būtent tokį neteisėtų įrašų kiekį apylinkės teismas nutarė konfiskuoti. Tuo tarpu teisėtos kūrinių kopijos, kurių nuspręsta nekonfiskuoti, remiantis ATPK 269 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjus bylą grąžinamos teisėtam jų valdytojui, todėl apeliantas gali kreiptis į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą dėl šių daiktų grąžinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Prienų rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nutarimą V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.