Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-08-01 · Civilinė byla Nr. e2YT-8925-323/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-01
Bylos Nr.
e2YT-8925-323/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05576-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Pareiškėjas
J. S.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-8925-323/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05576-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, vertėjai S. A.,dalyvaujant pareiškėjai J. S.,pareiškėjos atstovei adv. V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po palikėjo V. Š. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas V. Š.. Dėl įstatymų nežinojimo ir patirto streso laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti tėvui ir motinai G. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame bute po tėvo mirties ir toliau gyvena, juo rūpinasi, t. y. šį ir kitą turtą valdo, naudoja ir prižiūri kaip savo, mokėjo ir moka visus su turto išlaikymu susijusius mokesčius. Motina G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) testamentu jai priklausantį butą paliko pareiškėjai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame atsiliepime neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėja ir pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašo tenkinti pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir pagrindais.

Liudytojos V. J. ir J. S. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. Š.. Palikėjo vardu įregistruoto turto nėra. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise su pareiškėjos motina G. Š. įregistruotas butas (duomenys neskelbtini).

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad pareiškėja po tėvo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi juo ir faktiškai valdė: mokėjo buto komunalinius ir kitus mokesčius paslaugų teikėjams, rūpinosi buto tinkama būkle, nuolat jame gyveno. Tai, jog pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpinosi ir jį išlaikė, patvirtina rašytiniai įrodymai (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja po tėvo V. Š. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėja po tėvo V. Š. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 - 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė