Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-366/2012

Teisėja Silvija Jakštienė Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00698-2011-8

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. sausio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-09 nuosprendžio, kuriuo J. I. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant jį iki 2012-09-01 neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Be to, šiuo nuosprendžiu iš J. I. priteista 4000 Lt A. K., 230,37 Lt – Panevėžio teritorinei ligonių kasai, 10 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. I. nuteistas už tai, kad jis 2011-06-25 apie 17 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: (duomenys neskelbtini) namo kieme, Panevėžio m., dėl menkavertės dingsties sudavė A. K. ne mažiau kaip tris kartus ranka į galvą, o kiti du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys jam stovint šalia ne mažiau kaip po vieną kartą spyrė A. K. į įvairias kūno vietas, dėl ko A. K. nustatyti ne mažiau kaip penkiais smūgiais padaryti sužalojimai (poodinės kraujosruvos virš kairės ausies kaušelio, dešiniame žaste, krūtinėje ir pilve, odos nubrozdinimai viršutinėje ir apatinėje lūpose), dėl kurių jo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.

Skunde teigiama, kad jo ankstesni teistumai visiškai neturėjo būti net minimi, nes jie jokios teisinės reikšmės bausmės skyrimui negalėjo turėti. Be to, nuosprendyje paminėti visi jo administraciniai baustumai išnykę, todėl turėjo būti laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 36 str.). Nors iš darbovietės jis buvo ir yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau teismas remdamasis jo išnykusiais teistumais ir baustumais, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad jis charakterizuojamas neigiamai. Apeliantas įsitikinęs, kad ši nepagrįsta išvada turėjo įtakos skiriant jam bausmę. Mano, kad jam nepagrįstai paskirtas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 120 valandų, nes jis dirba sunkų fizinį darbą pilną darbo dieną, todėl dirbti papildomą teismo nurodytą darbą jis neturėtų galimybių. Be to, tai tiesiogiai gali atsiliepti ir darbų saugai jo tiesioginiame darbe, kadangi tinkamai nepailsėjus ir dirbant su mechanizmais, iškyla didelė nelaimingo atsitikimo rizika. Nuteistojo teigimu, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, būtina atsižvelgti ir į nevisai tinkamą paties nukentėjusiojo elgesį, kuris jį pavadino įžeidžiančiu žodžiu, kas iššaukė jo neteisėtus veiksmus. Kadangi apylinkės teismas, skirdamas bausmę į tai neatsižvelgė, todėl tą prašo padaryti apeliacinės instancijos teismo. Apeliantas mano, kad teismo įpareigojimas jam paskirtas nepagrįstai, todėl turi būti panaikintas. Vien pareigų, nurodytų BK 48 str. 3 d., vykdymas būtų pakankamas, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus.

Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį tik formaliai nurodė, jog atsižvelgia į veikos padarinius, į tai, kad nusikalstama veika truko neilgai, padarytas kūno sužalojimas nei operacijų, nei atskiro gydymo nereikalavo, atsižvelgiant ir į tai, jog nusikalstamą veiką iš dalies lėmė ir neatsakingas nukentėjusiojo elgesys, žaidžiančius kieme vaikinus išvadinant necenzūriniais žodžiais bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, tačiau kriterijų turinio neatskleidė. Apeliantas nurodo, kad su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstamas, todėl nežinojo, kad jis turi sveikatos problemų, nes išoriškai to nesimato. Nukentėjusiojo teigimas, kad po šio įvykio jo sveikata pablogėjo, jokiais objektyviais duomenimis neparemtas. Iš nuosprendžio neaišku, ar teismas, nurodydamas, jog atsižvelgia į veikos padarinius, patikėjo nukentėjusiojo parodymais apie jo sveikatos pablogėjimą po sumušimo ar rėmėsi teismo medicinos specialisto išvada apie sveikatos sutrikdymo mastą. Teigia, kad jeigu nukentėjusysis nebūtų jo įžeidžiančiai pavadinęs, jis tikrai nebūtų jo palietęs, o tai rodo, jog netinkamas nukentėjusiojo elgesys iššaukė jo neteisėtus veiksmus. Mano, kad netinkamas nukentėjusiojo elgesys taip pat turi būti įvertintas ne formaliai, o vadovaujantis CK 6.282 str. 1 d. nuostatas, kur nurodoma, kad paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, gali būti pagrindu žalos atlyginimui sumažinti ar net visai jos nepriteisti. Įvertinus jo padarytų veiksmų apimtį – suduotus tris smūgius, veikos fizines pasekmes – keletą kraujosruvų, kurioms gydyti nereikalingi jokie medikamentai, veikos padarymo trukmę – keletą sekundžių, akivaizdu, jog nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo tokios sunkios, kad jos turėjo būti teismo įvertinos net 4000 Lt suma. Be to, teismas nuosprendyje neįvertino ir to, jog jis privalo atlyginti Panevėžio teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurią, beje, kaip ir proceso išlaidas, jau atlygino. Nuteistasis teigia, kad spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas visiškai nesiaiškino jo turtinės padėties. Nurodo, kad jis nuo 2011-03-30 dirba UAB „A“ plataus profilio staklininku, jis realiai šiuo metu gauna 1000 Lt nesiekiančią mėnesinę algą. Pažymi, kad jis gyvena su drauge I. T., kuri šiuo metu niekur nedirba, kartu augina sūnų N., gimusį (duomenys neskelbtini). Jie gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą ir komunalinius patarnavimus, neskaitant išlaidų šildymui, sumoka apie 400 Lt, likusią jo darbo užmokesčio dalį išleidžia maistui bei kitiems būtiniems pirkiniams. Visos šios aplinkybės rodo, jog teismo priteistas 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis. Be to, skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra gerokai didesnis, lyginant su panašiose bylose priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžiais ir praktiškai yra maksimalus tokios kategorijos bylose. Apelianto įsitikinimu, atsižvelgus į jo atliktų veiksmų apimtį, intensyvumą, trukmę, padaryto sveikatos sutrikdymo mastą bei pobūdį, nukentėjusiojo elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos kilimui, jo turtinę padėtį, neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti mažinamas iki 1000 Lt.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti jo ginamojo skundą, o prokurorė ir nukentėjusysis prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo J. I. padarytą nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 284 str. 1 d. bei paskyrė teisingą bausmę, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Apeliantas iš esmės neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, bet nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, jam inkriminuotu bendrininkavimo institutu ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų apimtimi. Tvirtina, jog teismo išvados apie nenustatytų asmenų dalyvavimą neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes niekuo neparemtos ir prieštaringos. Tačiau apylinkės teismas, priešingai apelianto tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Apeliantas skunde tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, kurių pagrindu konstatavo J. I. nusikalstamą veikimą bendrininkų grupėje. Apylinkės teismas nuosprendyje argumentuotai pasisakė dėl bendrininkavimo instituto įrodytumo apeliantui inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, naujų teismo argumentus paneigiančių aplinkybių nuteistasis nenurodė, jų nėra ir bylos medžiagoje. Kaip matyti, nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus, juos patvirtina specialisto išvada, galimų apkalbėjimo motyvų nenustatyta, todėl netikėti A. K. parodymais dėl J. I. nusikalstamo veikimo kartu su dar dviem asmenimis nėra jokio pagrindo. Byloje esanti specialisto išvada, priešingai apelianto teiginiams, nukentėjusiojo parodymams neprieštarauja, be to, ji rodo didesnę A. K. padarytų sužalojimų apimtį nei padaryta apelianto veiksmais, kas iš dalies patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie kitų asmenų prisidėjimą prie J. I. atliekamų smurtinių veiksmų. Apeliantas skundu nesutinka su teismo atliktu liudytojų G. T. ir A. S. parodymų dėl J. I. atliktų veiksmų vertinimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokiu vertinimu, kuris nuosprendyje, priešingai nuteistojo teiginiams, yra argumentuotas ir pagrįstas, todėl naujai dėstyti vertinimo motyvus nėra pagrindo. Taigi nuosprendyje išvardintų ir aukščiau nurodytų įrodymų visumos analizė nepalieka abejonių dėl J. I. inkriminuoto bendrininkavimo instituto ir padarytų sužalojimų apimties. Be kita ko teisėjų kolegija pažymi, kad bendrų nusikalstamų veiksmų bei vieningos tyčios konstatavimas taikant BK 284 str. 1 d. leidžia nekonkretizuoti kiekvieno bendrininko tiksliai atliktų veiksmų, apsiribojant bendrai atliktų veiksmų bei jų pasekoje atsiradusių padarinių įvardijimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo šalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginius, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir padarė A. K. poodines kraujosruvas virš kairės ausies kaušelio ir odos nubrozdinimus viršutinėje ir apatinėse lūpose. Tokiu būdu kaip nepagrįstas atmetamas ir apelianto prašymas panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje.

Apeliantas J. I. skunde nesutinka su jam skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, mano, kad ji netinkamai individualizuota, tačiau teisėjų kolegija neranda jokio teisinio pagrindo nuteistojo skundą tenkinti ir šioje dalyje, nes bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas J. I. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją (padarytas vienas tyčinis nesunkus, baigtas nusikaltimas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei ją lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino J. I. asmenybę (inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas neteistas, turėdamas išnykusį teistumą, administracine tvarka baustas, dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai parinko ir paskyrė J. I. bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatydamas jos dydį, artimą vidurkiui. Tokią bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo dėstomi motyvai nėra nauji, jie pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinti, į jo skunde nurodomas aplinkybes atsižvelgta skiriant bausmę ir nustatant jos dydį. Jokių kitų aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę skiriant bausmę ir parenkant jos rūšį bei nustatant bausmės trukmę, apeliantas nenurodo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių J. I. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Tokių aplinkybių nėra ir byloje. Priešingai apelianto teiginiams, nuosprendyje nurodytos aplinkybės apie J. I. ankstesnį teistumą, pabrėžiant, kad jis išnykęs, taip pat apie administracinį baustumą – pagrįstai nuosprendyje nurodytos, nes jos charakterizuoja nuteistąjį. Be to, apeliantas nepagrįstai teigia, kad nuosprendyje paminėti visi jo administraciniai baustumai išnykę, nes iš byloje esančios pažymos apie jo baustumą (b.l. 80-82) matyti, kad paskutinį kartą administracine tvarka jis buvo baustas 2011-03-21, kas rodo, jog inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu jis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą.

Apeliantas tvirtina, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau šis nuteistojo teiginys nepagrįstas. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Tokių aplinkybių visumos byloje nėra. J. I. pripažino bei reiškė gailestį tik dėl dalies nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių ir teismas pagrįstai tai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Taigi konstatuotina, kad apeliantui J. I. švelninti bausmę, taip pat – panaikinti jam skirtą įpareigojimą iki 2012-09-01 neatlygintinai išdirbti 120 valandų, nėra jokio pagrindo.

Be kita ko nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su skundžiamu teismo nuosprendžiu iš jo priteistu neturtinės žalos dydžiu, prašo jį sumažinti. Tačiau pastarasis jo prašymas taip pat nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturtinės žalos atlyginimo klausimas skundžiamu teismo nuosprendžiu išspręstas teisingai, iš nuteistojo priteisiant žalos atlyginimą vadovautasi tai reglamentuojančiais teisės aktais, teismų praktika, kokių tai pažeidimų priteisiant neturtinę žalą ir nustatant jos dydį nenustatyta, todėl keisti teismo sprendimą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, priešingai apelianto teiginiams, priteisdamas neturtinę žalą, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį A. K., racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė į šią žalą padariusio asmens kaltę, nusikalstamų veiksmų apimtį ir padarinius, jo turtinę padėtį, taip pat į paties nukentėjusiojo elgesį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas rėmėsi nukentėjusiojo parodymais apie dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus ir kitas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, fizinės ir dvasinės sveikatos pablogėjimą. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas A. K. padarytos neturtinės žalos dydis aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydžius, byloje nėra. Skunde apelianto nurodomos aplinkybės apie tai, kad jis dirba, jo gaunamos pajamos nedidelės, išlaiko vaiką ir jo motiną, moka mokesčius už gyvenamąjį būstą, be to, jam dar priteistas žalos atlyginimas Panevėžio teritorinei ligonių kasai, minėtos išvados nepaneigia. Todėl mažinti apelianto skunde nurodytais teismo jau įvertintais argumentais neturtinės žalos dydį ar neturtinės žalos visai nepriteisti nėra jokio pagrindo.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-09 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Nuteistojo J. I. apeliacinį skundą atmesti.