- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-2320-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01364-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- Lilijos Liudkevičienės
- Atsakovas
- Genrikui Liudkevič, Stanislavui Mickelevič
- Trečiasis asmuo
- Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, Genrikas Liudkevič
- Kategorijos
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lilijos Liudkevičienės atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovės Lilijos Liudkevičienės ieškinį atsakovams Genrikui Liudkevič ir Stanislavui Mickelevič dėl tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys – Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, Genrikas Liudkevič.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Lilija Liudkevičienė 2011-09-19 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) atnaujinti įstatymo nustatytą ir praleistą procesinį terminą pateikti teismui ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo šioje byloje; 2) pripažinti (nustatyti), kad ne Genrikas Liudekevič yra ieškovės sūnaus Ernesto Liudkevič tėvas, o Ernestas Liudkevič nėra Genriko Liudkevič sūnus; 3) panaikinti Ernesto Liudkevič gimimo liudijime įrašą apie tėvą, kuriame nurodyti Genriko Liukevič duomenys; 4) pripažinti atsakovą Stanislavą Mickelevič Ernesto Liudkevič tėvu, o Ernestą Liudkevič Stanislavo Mickelevič sūnumi, nustačius, jog Ernestas Liudkevič nuolat gyvens su ieškove, o tėvas galės bendrauti, dalyvauti jo auklėjime, išlaikyti, kilus ginčams dėl nustatytos tvarkos vykdymo, prioritetas bus teikiamas vaiko mamos sprendimui, paliekant Ernestui Liudkevič esamą pavardę Liudkevič; 5) priteisti iš atsakovo Stanislavo Mickelevič kas mėnesį periodinę iš moką Ernesto Liudkevič išlaikymui po 350 Lt nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki Ernesto Liudkevič pilnametystės; 6) nustatyti, jog gaunamų lėšų tvarkyto uzufrukto teisėmis tampa ieškovė; 7) konstatuoti, jog išlaikymo periodinė išmoka kasmet indeksuoja LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Lilijos Liudkevičienės ieškinį atsakovams Genrikui Liudkevič ir Stanislavui Mickelevič dėl tėvystės nuginčijimo. Atsižvelgęs į tai, kad pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įrašė neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, ir į tai, kad ieškovė vaiko gimimo liudijime įrašyta kaip vaiko motina ir to ji neginčija, teismas padarė išvadą, jog ieškovės teisės nepažeistos ir ji neįgijo teisės kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė Lilija Liudkevičienė prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismui pateikė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kuriame nurodė, jog Ernestas Liudkevič nėra Genriko Liudkevič sūnus. Nors sūnaus gimimo liudijime Ernesto Liudkevič tėvu įrašytas Genrikas Liudkevič, tačiau biologinis tėvas yra Stanislavas Mickelevič. Teismui atsisakius priimti ieškinį, yra pažeidžiami ieškovės kaip sūnaus įstatyminės atstovės teisės ir interesai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės Lilijos Liudkevičienės ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tuo pagrindu, kad ieškovė vaiko gimimo liudijime įrašyta kaip motina ir šio fakto, jog ji nėra vaiko motina, neginčija, kai tuo tarpu pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įrašė neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu. Apeliantė teigia, kad teismui atsisakius priimti ieškinį, pažeisti ieškovės, kaip sūnaus įstatyminės atstovės, teisės ir interesai. Teismas su apeliantės argumentais sutinka.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146-3.148, 3.150 str.).
CK 3.151 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmenų ratas turintis teisę kreiptis į teismą dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo. Teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, jeigu ieškovė vaiko gimimo liudijime įrašyta kaip motina šio fakto neginčija, nes teisės aktai numato, jog pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įrašė neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu. CK 3.151 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė asmenims kreiptis dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo suteikiamas ir asmenims, kurie vaiko gimimo įrašė nurodyti kaip vaiko motina ar tėvas, tačiau manantys, jog tokie nėra. Taigi, šiuo atveju ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo galima pareikšti ginčijant įrašą tiek apie save, tiek apie kitą iš tėvų. Tuo tarpu ieškovė, pagimdžiusi vaiką būdama susituokusi, gali paduoti ieškinį dėl savo vyro (buvusio sutuoktinio) tėvystės nuginčijimo, jeigu mano, kad šis nėra biologinis vaiko tėvas (Civilinio kodekso trečios knygos komentaras. Vilnius: Justitia, 2002, p. 291). Dėl to teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės Lilijos Liudkevičienės ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.), o Lilijos Liudkevičienės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teismas
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovės Lilijos Liudkevičienės ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.