- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-07
- Bylos Nr.
- N-575-1280-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lazdijų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutarimo K. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulis 2008 m. kovo 27 d. surašė K. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. kovo 21 d., 01.00 val., Lazdijuose, M. G. g. 9, vairavo automobilį esant slidžiai kelio dangai, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl to automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į pastato dieną (duris), nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai. Įvykio metu apgadintas automobilis ir pastato durys. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnį ir Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 172 bei 269.1 punktų reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas 2008 m. balandžio 1 d. nutarimu K. T. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalį, paskyrė teisės vairuoti transporto priemones 3 metams atėmimą.
II.
K. T. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas pakeisti 2008 m. balandžio 1 d. nutarimą toje dalyje, kurioje jam pagal 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams, ir paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. minimalią ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą 100 Lt baudą; panaikinti 2008 m. balandžio 1 d. nutarimą toje dalyje, kurioje jam pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Nurodė, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir skiriant nuobaudą nebuvo vadovautasi teisingumo bei protingumo kriterijais, visiškai neatsižvelgta į esmines bylos aplinkybes, į jo asmenybę, parenkant ir skiriant nuobaudą nesilaikyta įstatymo reikalavimų, todėl paskirta aiškiai per griežta administracinė nuobauda. Pažymėjo, kad dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs. Manė, kad nors prisipažinimas kaltu ir nuoširdus gailėjimasis ir yra pagrįstai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau nutarime visiškai neatsižvelgta į kitą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jis padėjo išaiškinti pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Taip pat laikė, kad nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebuvo pripažinta aplinkybė, kad savo noru atlygino padarytus nuostolius (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Nurodė, kad yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Pažymėjo, kad gyvena vienoje šeimoje su savo tėvais ir senele. Tėvas yra neįgalus asmuo, motina ir senelė yra pensininkės, ligotos. Todėl jam tenka pareiga visais jais rūpintis, vežioti pas gydytojus, pristatyti vaistus, maistą ir kt. Pažymėjo, kad neturėdamas teisės vairuoti automobilį, nebegalėtų nuvykti į darbą ir netektų užimamų pareigų. Teigė, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio klausimą, visiškai nesvarstė, ar yra pagrindas ir galimybė paskirti ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą (nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų), kuri savo pobūdžiu yra švelnesnė už atėmimą teisės vairuoti transporto priemones. Teigė, jog nėra nuolat ar piktybiškai pažeidinėjantis KET asmuo, neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų, nėra teistas už nusikaltimų padarymą. Pažymėjo, kad paskirta administracinė nuobauda nėra teisėta ATPK 20 straipsnio ir 30 straipsnio požiūriu ir todėl, kad pareigūnas, skirdamas nuobaudą, įstatymą taikė labai formaliai. Pareiškėjas taip pat teigė, jog administracinėje byloje neįrodyta, kad jis būtų padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, dėl to nėra surinkta jokių kaltės įrodymų. Nurodė, kad šio pažeidimo padarymą ir savo kaltę neigė tiek savo paaiškinimuose administracinėje byloje, tiek ir pačios administracinės bylos nagrinėjimo metu, todėl nutarime be jokio pagrindo nurodyta, kad jis su padarytais pažeidimais sutiko. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Paaiškino, kad vairuojant automobilį buvo pašalę, įvažiavimas į šią aikštelę buvo tapęs labai slidus, todėl vairuojamo automobilio užpakaliniai ratai truputį slystelėjo ir, kaip tuo metu suprato, automobilis dešiniuoju galiniu ratu nežymiai stuktelėjo į šaligatvio bortą. Kadangi buvo įsitikinęs, kad nieko neįvyko, nuvažiavo toliau. Tik po kurio laiko grįžęs į namus, praeidamas pro automobilio galinę dalį, netyčia pastebėjo, kad yra įskilęs automobilio užpakalinio bamperio dešinysis kampas. Nedelsdamas automobiliu nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę ir apžiūrėjęs pamatė, kad toje vietoje, kur slystelėjo vairuojamas automobilis, yra įskilęs prie pat aikštelės važiuojamosios dalies esančio pastato stiklinių durų stiklas. Tada suprato, kad automobiliui slystelėjus jis ne tik ratu atsitrenkė į bortą, bet tuo pačiu metu automobilio užpakalinis bamperis dešiniuoju kampu nežymiai kliudė ir įskėlė pastato durų stiklą. Tai supratęs, nedelsiant nuvyko į Lazdijų rajono policijos komisariatą, kur policijos pareigūnams pranešė apie padarytą eismo įvykį. Teigė, kad jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios nepasilikti eismo įvykio vietoje ir nepranešti apie eismo įvykį policijai. Pabrėžė, jog byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis iš aikštelės nuvažiavo žinodamas apie įvykusį eismo įvykį, o aplinkybė, kad pats savanoriškai atvyko į policijos komisariatą ir pats pranešė apie eismo įvykį, yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nurodė, jog nutarime nepagrįstai ir neteisingai nurodyta, jog jis nevykdė pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnyje bei tuo pažeidė KET 271 punktą. Teigė, jog nutarimo išvada, kad jis pažeidė KET 269.1 ir 63 punktų reikalavimus, yra nepagrįsta, nes KET 269.1 ir 63 punktuose tokie reikalavimai, kokie yra išvardinti policijos nutarime (nepasilikimas eismo įvykio vietoje ir nepranešimas apie įvykį policijai), nėra nurodyti.
III.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 19 d. nutarimu K. T. skundą tenkino iš dalies, panaikino Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus 2008 m. balandžio 1 d. nutarimo dalį dėl K. T. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos administracinės nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones trims metams, ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukė; pakeitė nutarimo dalį, kuria K. T. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones keturiems mėnesiams, paskiriant jam 140 Lt baudą.
Teismas, įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad pareigūnas objektyviai neištyrė bei neįvertino visų bylos įrodymų ir todėl nepagrįstai pripažino pareiškėjo kaltę bei neteisėtai skyrė jam administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Konstatuodamas kaltus K. T. veiksmus bei jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, administracinę nuobaudą skyręs pareigūnas, kaip įrodymais, iš esmės rėmėsi tik administraciniu teisės pažeidimo protokolu, taip pat prielaidomis ir įsitikinimu, kad pareiškėjas privalėjo suvokti padaręs autoįvykį ir tokiu būdu vykdyti KET 269.1 punkto reikalavimus. Teismas laikė, jog įrodytu galima pripažinti tik akivaizdų faktą, nekeliantį teismui jokių abejonių, kai konstatuojami visi teisės pažeidimo sudėties elementai. Pažymėjo, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, pasireiškiantis pasitraukimu iš eismo įvykio, su kuria vairuotojas susijęs, vietos, gali būti padaromas tik tyčia, t. y. šį pažeidimą padaręs asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatyti žalingas pasekmes ir jų norėti (ATPK 10 str.). Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje objektyviai ir patikimai nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. kovo 21 d. vairavo automobilį „Ford Mondeo“ ir padarė KET pažeidimą, nulėmusį turto (pastato durų) apgadinimą. Tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad po to, kai pareiškėjas automobilio ratu atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir galiniu bamperiu kliudė pastato duris, jis išlipęs iš automobilio nebuvo, nei automobilio, nei pastato neapžiūrėjo ir tęsė judėjimą. Tai patvirtina K. T. versiją, kad jis girdėdamas nedidelį garsą ir jausdamas smūgį automobilio ratu, tesuprato atsitrenkęs į šaligatvio bortelį, tačiau nesuvokė kliudęs pastato duris ir taip apgadinęs transporto priemonę bei svetimą turtą. Pažymėjo, kad automobilio ir pastato durų apgadinimai tik minimalūs, todėl šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo teiginius, kad dėl nestipraus smūgio jis objektyviai nesuvokė apie jo sukeltas žalingas pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad K. T. , vėliau pastebėjęs nežymius vairuotos transporto priemonės sugadinimus (bamperio įtrūkimą) bei supratęs, kad galėjo apgadinti svetimą turtą, pats nedelsiant nuvyko įsitikinti į įvykio vietą ir laisvanoriškai į policijos komisariatą, pranešdamas apie autoįvykį. Teigė, jog tokia aplinkybė taip pat pagrindžia pareiškėjo nurodytų aplinkybių teisingumą ir leidžia daryti išvadą, kad jis neturėjo tikslo slapstytis, išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėjo, kad paties pareiškėjo parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi, o institucija tik prielaidomis grindžia priimtą nutarimą. Teismas laikė, jog manymas, kad pareiškėjas po smūgio privalėjo girdėti suveikusią pastato signalizaciją ir dėl to suvokti apie atsitrenkimą į pastatą, tėra faktais nepagrįstas policijos pareigūnų manymas. Taip pat vertino ir kitą institucijos teiginį apie paties pareiškėjo pavėluotą atvykimą į policijos komisariatą, tvirtinant, kad pareiškėjas įvykio vietoje galėjo būti neblaivus ir laukti, kol išsiblaivys, o tik po to informuoti apie eismo įvykį policiją. Teismas pabrėžė, jog jokių tiesioginių, patikimų bei neginčijamų įrodymų, objektyviai patvirtinančių pareiškėjo padarytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus kaltus (tyčinius) veiksmus, sąmoningai pažeidžiant KET 269.1 punkto reikalavimus, nenustatyta. Pabrėžė, kad tokioje situacijoje, visos byloje kylančios abejonės vertintinos tik pareiškėjo naudai. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų sąsajumą, leistinumą bei įrodomąją vertę, teismas padarė išvadą, kad policijos pareigūnai patikimai ir objektyviai nenustatė K. T. kaltės. Pažymėjo, jog administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įrodytas, kvalifikuotas teisingai ir nekelia abejonių, jo neginčija pats pareiškėjas. Teismas laikė, jog pareigūnas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinę nuobaudą, susijusią su specialiosios teisės atėmimu, pažeidėjui paskyrė norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tačiau nevisiškai teisingai įvertinęs aplinkybes, reikšmingas atsakomybės individualizavimui, t. y. neįvertino pareiškėjo atsakomybės lengvinančios aplinkybės, asmenybės, pažeidimo pobūdžio, kitų faktinių bylos aplinkybių, turinčių reikšmės, parenkant administracinės nuobaudos rūšį, taip pat nustatant jos dydį. Teismas atsižvelgė, kad K. T. nuoširdžiai gailisi padaręs šį teisės pažeidimą – tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad autoįvykio metu padaryta žala nežymi, K. T. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Lazdijų miesto seniūnijos ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, padarytas KET nėra šiurkštus. Pabrėžė, jog pagal ATPK 27 straipsnį specialiosios teisės atėmimas skiriamas tik už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą, tačiau tokių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas manė, kad K. T. paskirta sankcijoje numatyta griežtesnė administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nėra proporcinga padaryto teisės pažeidimo pobūdžiui, todėl nepažeidžiant jos skyrimą reglamentuojančio teisės akto, švelnintina skiriant K. T. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą kitą alternatyvią nuobaudos rūšį – baudą.
IV.
Lazdijų rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutarimą ir Lazdijų rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininko 2008 m. balandžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad nagrinėjant bylą K. T. dėl padaryto pažeidimo gailėjosi. Ši aplinkybė buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau parenkant nuobaudos rūšį buvo atsižvelgta į tai, kad K. T. buvo įvykdęs eismo įvykius 2005 m. liepos 17 d ir 2007 m. kovo 6 d., už kuriuos jam buvo paskirtos baudos, kurios nepasiekė nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Pažymi, jog šie faktai rodo, kad K. T. linkęs vairuoti pavojingai, jo vairavimas kelia grėsmę visuomenės saugumui. 2007 m. kovo 6 d. K. T. įvykdė eismo įvykį vartojęs alkoholinius gėrimus. Teigia, jog K. T. teiginiai, kad nejautė įvykdęs eismo įvykį, yra nepagrįsti ir vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės už grubų KET pažeidimą. K. T. turėjo jausti, kad kliudė pastatą dėl to, kad jis ne tik galiniu ratu atsitrenkė į šaligatvio bortelį, bet ir užvažiavo ant šaligatvio, pastate įrengta šviesos ir garso signalizacija, kuri iš karto po smūgio suveikė, eismo įvykį pastebėjo netoliese nuo apgadinto pastato aikštelėje savo automobilyje sėdėjęs M. J. . Laiko, kad K. T. turėjo pareigą sustoti ir išsiaiškinti įvykio pasekmes kaip to reikalauja KET 269.1 punktas. K. T. lengvabūdiškas tikėjimasis, kad su smūgiu užvažiuodamas ant šaligatvio nevaldomu automobiliu nesukėlė pasekmių, kai suveikė pastato apsaugos šviesos ir garso signalizacija, yra nepateisinamas. Nurodo, kad K. T. nedelsiant į policiją neatvyko. Jo atvykimą į policijos komisariatą 04.53 val., t. y. maždaug po 4 valandų nuo eismo įvykio galima vertinti labai įvairiai, pavyzdžiui, jog jis buvo vartojęs alkoholį bei suprato, kad pasišalinęs vairuotojas bus nustatytas, nes įvykio vietoje buvo liudininkų. Į policiją K. T. atvyko neturėdamas eismo įvykio schemos, kaip to reikalauja KET 271 punktas.
Atsiliepimas
K. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas įvertino faktines aplinkybes, byloje esančią medžiagą, byloje dalyvavusių asmenų parodymus, teisingai pritaikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas. Mano, kad teismas pakankamai objektyviai išnagrinėjo jo skundą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą. Pabrėžia, jog teismas nenustatė, kad byloje būtų tiesioginių, patikimų, neginčijamų įrodymų, objektyviai patvirtinančių kaltus (tyčinius) veiksmus, kuriais būtų galima įrodyti ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Nurodo, kad negali būti pripažįstami teisiškai pagrįstais apelianto motyvai, grindžiami prielaidomis ir versijomis, dėl atvykimo į policijos komisariatą praėjus 4 valandoms po įvykio priežasčių, dėl tariamo siekimo išvengti atsakomybės, dėl esą galimo neblaivumo ir kt. Pažymi, jog apelianto nurodomos aplinkybės, kad 2005 m. liepos 17 d ir 2007 m. kovo 7 d. jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, neturi įtakos sprendžiant atsakomybės klausimą šiuo metu, nes ankstesnės administracinės nuobaudos negalioja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
K. T. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra pareikštas kaltinimas padarius du savarankiškus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad K. T. 2008 m. kovo 21 d. apie 01.00 val. Lazdijuose, M. G. g. 9, vairuodamas automobilį esant slidžiai kelio dangai nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl to automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į pastato duris. Šias aplinkybes patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 16), eismo įvykio vietos schema (b. l. 19), pareigūno J. V. tarnybiniai pranešimai (b. l. 20, 28), K. T. rašytiniai paaiškinimai ir paaiškinimai teismo posėdžio metu (b. l. 29 – 30, 32), M. J. paaiškinimas (b. l. 31). Todėl laikytina, kad K. T. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą.
K. T. taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas 2008 m. balandžio 1 d. nutarimo dalį, kuria pareiškėjas buvo nubaustas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti vadovaujamasi administracinių teisės pažeidimų teisenoje taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Vertindama administracinėn atsakomybėn patraukto K. T. veiką ATPK 130 straipsnio 1 dalies prasme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, kad sukėlė eismo įvykį, ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, kruopščiai ištyręs bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus, pagrįstai pripažino, kad jokių tiesioginių, patikimų bei neginčijamų įrodymų, objektyviai patvirtinančių pareiškėjo padarytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus kaltus (tyčinius) veiksmus, sąmoningai pažeidžiant KET 269.1 punkto reikalavimus, nenustatyta.
Atsižvelgiant į padarytų apgadinimų nežymų pobūdį, nėra pagrindo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, kad jis nepajuto kontakto su pastatu, o tuo pačiu ir nesuvokė, jog jį kliudė. Suvokęs, kad sukėlė eismo įvykį, K. T. pats atvyko į policijos komisariatą. K. T. paaiškinimai nuoseklūs, vieni kitiems bei kitiems byloje esantiems įrodymams neprieštarauja, todėl jais abejoti teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. T. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta neginčijamais įrodymais, o grindžiama tik apelianto prielaidomis. Nesant duomenų apie tai, kad K. T. suprato, jog kliudė pastato duris ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, t. y. nesilaikant KET 271 punkto reikalavimų, nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus 2008 m. balandžio 1 d. nutarimo dalį dėl K. T. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos administracinės nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones trims metams, ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukė.
Apelianto argumentai dėl K. T. 2005 m. liepos 17 d. ir 2007 m. kovo 6 d. padarytų administracinių teisės pažeidimų įvertinimo skiriant nuobaudą atmestini, kadangi pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikomas tik pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. K. T. pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo.
Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutarimu K. T. paskirta 140 Lt bauda visiškai atitinka jo padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, paskirta tinkamai įvertinus jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, parinkdamas administracinę nuobaudą tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lazdijų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.