- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-181-245/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. I.
- Nukentėjusysis
- K. P.
- Advokatai
- Gintas Matulevičius, Ramunė Kuzmienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Aušros Vingilės,
vaizdo konferencijos būdu per „Zoom“ programą dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta:
- pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. I. paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio vykdymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 30 d., 15.15 val. iki 2020 m. liepos 1 d., 13.35 val. (2 paros).
Nukentėjusiosios K. P. civilinis ieškinys patenkintas ir iš nuteistojo priteista 6 800 Eur (šešis tūkstančiai aštuonis šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Iš nuteistojo R. I. priteista 414,57 Eur (keturi šimtai keturiolika Eur ir 57 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiajai paskirto gynėjo dalyvavimo.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. liepos 9 d. nutarimu civilinio ieškinio užtikrinimui paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. I. automobiliui „VW Passat“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta taikyti iki civilinio ieškinio patenkinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. I. (toliau – R. I.) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu už tai, kad 2019 m. spalio 10 d. apie 21 val. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte prie įėjimo-išėjimo durų, panaudodamas fizinį smurtą, kitaip atimdamas galimybę priešintis, tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja K. P. (toliau – K. P.) prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdais, o būtent K. P. atrakinus ir atidarius pagrindines išėjimo iš pastato duris, jis kaire ranka apglėbė K. P. galvą ir ją apsuko nugara į save, dėl ko K. P. išsigandus ir ėmus rėkti, jis panaudojo fizinį smurtą ir kitaip atėmė galimybę jai priešintis, t. y. ta pačia ranka uždengė jai burną, dėl ko K. P. gnaibydama nagais jam ranką ir spardydama jį kojomis priešinosi, tačiau jis dešine ranka apglėbęs jai pilvą paguldė ją koridoriuje ant grindų, po to atsegęs K. P. džinsų sagą ir atitraukęs užtrauktuką bei numovęs jai žemiau kelių kelnaites ir džinsus, liežuviu laižė nukentėjusiosios K. P. lytinius organus, makštį bei kaišiojo pirštus į nukentėjusiosios makštį ir išeinamąją angą, t. y. tokiais veiksmais tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja K. P. prieš jos valią.
2. Taip pat R. I. 2019 m. spalio 10 d. apie 21 val. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte prie įėjimo-išėjimo durų, panaudodamas fizinį smurtą, kitaip atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja K. P. prieš jos valią, o būtent, po atliktų lytinės aistros tenkinimo veiksmų su nukentėjusiąja K. P. prieš jos valią, tokiu savo elgesiu sukėlęs nukentėjusiajai K. P. baimę, išgąstį ir taip atimdamas galimybę priešintis, jis, būdamas ant nukentėjusios K. P., gulinčios ant nugaros, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, įvedė savo lytinį organą – varpą nukentėjusiajai K. P. į makštį, ir tokiu būdu lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja K. P. prieš jos valią.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu: vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra pagal nuteistojo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nustatant 2 (dviejų) metų terminą, leidžiant nuteistajam dirbti ir darbo reikalais vykti į darbines komandiruotes, susijusias su darbine veikla. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigoti nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programose. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais uždrausti nuteistajam lankytis nukentėjusiosios K. P. darbo vietoje, uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja K. P. bei jos šeimos nariais. Vadovaujantis BK 72¹ straipsnio 1, 2 dalimis, nuteistajam paskirti įsipareigojimus nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei 50 metrų, 2 metus drausti bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji. Nuteistasis R. I. taip pat prašo panaikinti jam paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą jo automobiliui „VW Passat“, VIN: (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti jį nuteistajam.
3.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės individualizavimui, visumos ir tinkamai nesivadovavo teisingumo principu, neatsižvelgė į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. R. I. nuomone, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra per griežta, ir aiškiai neatitinka BK 41 straipsnio nuostatų – bausmės paskirties įgyvendinimo tikslų. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju, teismas neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ir jam paskyrė bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui. Teismas tinkamai nesivadovavo bausmės paskirtimi ir priimdamas nuosprendį nemotyvavo bei nepasisakė dėl kokių priežasčių netaikė nuteistajam švelnesnės bausmės rūšies, nesusijusios su laisvės atėmimu.
3.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis iškart prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo labai gailisi. R. I. taip pat nurodo, kad jis anksčiau neteistas. Nuteistojo teigimu, bylos dalyviai sutiko bylą nagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo proceso dalyvių prašymus ir įrodymų tyrimą byloje atliko įprastine tvarka, kas, pasak nuteistojo, įtakojo jam paskirtos bausmės griežtumą.
3.3. Nuteistasis nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai dėl to gailėjosi ir savo noru iš dalies pagal galimybes ir šeimyninę padėtį atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. R. I. teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis neginčijo civilinio ieškinio dydžio ir ieškinį pripažino pilnai.
3.4. R. I. teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir dėl to jam paskyrė bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir paskirties, savo griežtumu prieštarauja bausmės teisingumo principui. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ir jo gynėjo prašymą skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
3.5. Nuteistasis nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų visuma laikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, paskiriant jam švelnesnę bausmę. Pasak R. I. jis yra jauno amžiaus ir stokoja gyvenimiškos patirties. Jis teisiamas pirmą kartą, išlaiko ir auginą mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis išskirtinai charakterizuojamas teigiamai, turi tvirtus socialinius ryšius su šeima, o jo padaryta veika ir jos pavojingumas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra mažesnis, negu galimas rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Nuteistasis nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo apsvaigęs. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji parodė, kad jai krentant ant žemės, nuteistasis ją prilaikė, ji nekrito staiga ir negavo traumų. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad jai gulint ant grindų, nuteistasis pataisė jai striukę, rūpindamasis, kad ji nesušaltų. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad ji nesipriešino, o nuteistasis nebuvo grubus, elgėsi švelniai. Iš teismo medicinos eksperto išvados matyti, kad nukentėjusiajai nėra padaryta joks sveikatos sutrikdymas, nėra makšties plyšimų, įtrūkimų ar kitų sužalojimų. Nukentėjusiajai nebuvo sukeltas joks fizinis skausmas, didelis pavojus gyvybei ar sveikatai. R. I. teigimu, paminėtos aplinkybės laikytinos ypatingomis ir išskirtinėmis. Nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad nusikaltimo darymo metu nuteistojo elgesys buvo išskirtinis, negu kitų panašių nusikaltimų darymo metu.
3.6. Nuteistojo teigimu, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, izoliavus jį nuo visuomenės, aiškiai būtų pakenkta jo socialiniams ryšiams, civilinio ieškinio atlyginimui, tai taip pat turėtų neigiamos įtakos jo santykiams su šeimos nariais. R. I. taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Gintas Matulevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. I. apeliacinis skundas atmetamas
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis R. I. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme, prašydamas paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, todėl apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl bausmės nuteistiesiems skyrimo.
6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant jo teises ir laisves. BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Svarbi sąlyga būtina teisingam bausmės parinkimui yra tinkamas kaltinamojo asmenybės, jo vaidmens padarant nusikalstamą veiką įvertinimas. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypatingą dėmesį skirti tam, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar nusikaltimo padarymui įtakos turėjo kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos, kurios buvo susiformavusios jau iki nusikalstamo poelgio ir padarytas nusikaltimas buvo kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltinamajam turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltinamojo asmenybei.
7. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės individualizavimui, visumos ir tinkamai nesivadovavo teisingumo principu, neatsižvelgė į teismų praktiką, analogiško pobūdžio bylose. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skiriant bausmę R. I., buvo įvertinta, kad jis padarė du baigtus tyčinius sunkius žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad R. I. anksčiau teistas nebuvo, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, psichikos ligų ar priklausomybių ligų įskaitą neįrašytas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Nors nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neneigė, tačiau kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, 2020 m. gegužės 27 d. apklausiamas liudytoju (t. 2, 147 – 148) nuteistasis nurodė, kad iš žmonos jam teko girdėti, jog jos darbovietės patalpose buvo užpulta jos kolegė K. P., tačiau apie šį įvykį, R. I. nurodė daugiau nieko nežinantis. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, paskiriant bausmę nuteistajam R. I., apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 41 ir 54 straipsnio nuostatomis, dėl ko pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, todėl nuteistojo teiginiai, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra per griežta ir aiškiai neatitinka BK 41 straipsnio nuostatų – bausmės paskirties įgyvendinimo ir tikslų – nepagrįsti, todėl atmestini.
8. Kaip jau nurodyta šios nutarties 7 punkte, nuteistasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino. Apeliaciniame skunde R. I. teigia, kad jis iškart prisipažino padaręs minėtus nusikaltimus, dėl kurių padarymo labai gailisi ir nors ir visi bylos dalyviai sutiko bylą nagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo proceso dalyvių prašymus ir įrodymų tyrimą byloje atliko įprastine tvarka, kas, pasak nuteistojo, įtakojo jam paskirtos bausmės griežtumą. Tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. I. po kaltinimo paskelbimo kaltu prisipažino, tačiau išklausius jo paaiškinimus paaiškėjo, kad esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių (ar prieš nugriūnant ant grindų, buvo uždengęs ranka nukentėjusiajai burną; ar buvo grumtynės su nukentėjusiąja, ar kišo pirštus į išeinamąją angą ir kt.) jis paaiškinti negalėjo, kadangi praėjo daug laiko, jis pats pergyvena ir negali prisiminti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės kėlė abejonių, dėl ko nors ir visi proceso dalyviai sutiko, kad tolimesnis įrodymų tyrimas būtų atliekamas sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, teismas privalėjo išklausyti nukentėjusiosios bei liudytojos parodymus, ištirti kitus bylos duomenys ir tik po to buvo nustatytos visos aplinkybės, susijusios su burnos uždengimu, nukentėjusiosios pasipriešinimu, R. I. pirštų kišimo į išeinamąją angą ir kt. Tik pabaigus teisminį tyrimą R. I. sutiko, kad tos aplinkybės, kurių jis gerai neprisimena, galėjo būti tokios, kokias teisme paaiškino K. P.. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas proceso dalyvių prašymo byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą neignoravo ir siekdamas tinkamai išsiaiškinti visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, sutrumpinto įrodymų tyrimo nagrinėjamu atveju neatliko. Šios aplinkybės įtakos nuteistajam paskirtos bausmės griežtumui taip pat neturėjo, kadangi tik išsiaiškinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, teismas galėjo tinkamai individualizuoti R. I. paskirtą bausmę.
9. Skunde nuteistasis nurodo, kad nagrinėjamu atveju jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai dėl to gailėjosi ir savo noru iš dalies pagal galimybes ir šeimyninę padėtį atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. Atmetant šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad byloje jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Tai apygardos teismas jau aptarė šios nutarties 7 punkte, todėl pakartotinai dėl to nepasisako. R. I. teigimu, jis atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis yra atlyginęs 900 Eur iš prašomų priteisti 7000 Eur. Nors R. I. civilinio ieškinio neginčijo, tačiau jo atlyginta žalos dalis yra nežymi, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad jis jau atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą.
10. R. I. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvus, skiriant bausmę nuteistajam R. I., jau aptarė šios nutarties 7 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas nuteistajam skirti švelnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, dėl ko skyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo teigimu, byloje nustatytos aplinkybės ir jų visuma, laikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, paskiriant švelnesnę bausmę. Nagrinėjamu atveju R. I. nuteistas už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą. Darydamas šias nusikalstamas veikas nuteistasis nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, o tai, kad K. P. nebuvo padaryta rimtesnių fizinių sužeidimų, nuteistojo baudžiamosios atsakomybės nešvelnina. Tokiais savo veiksmais nuteistasis padarė didžiulę žalą K. P. psichologinei sveikatai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nukentėjusioji apie pusę metų po įvykio, kai jos vyras dirbdavo naktinėje pamainoje, negalėdavo likti viena namuose, todėl važiuodavo nakvoti pas tėvus, kadangi buvo įsibaiminusi, jog tas pats nusikaltėlis ateis naktį dar kartą. Nukentėjusioji pradėjo nepasitikėti žmonėmis, eidama gatve ar parduotuvėje visą laiką jautė nerimą ir baimę. Sužinojusi, kad rastas nusikaltėlis, K. P. patyrė persileidimą. Jos manymu, ši žinia turėjo tiesioginės įtakos persileidimui. Nuteistasis skunde nurodo, kad skyrus jam laisvės atėmimo bausmę, būtų aiškiai pakenkta jo socialiniams ryšiams ir tai turėtų neigiamos įtakos jo santykiams su šeimos nariais. Teismo vertinimu, tokie nuteistojo skunde išdėstyti teiginiai neatspindi aplinkybės, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Nuteistasis visiškai nevertina nukentėjusiajai padarytos žalos ir išliekamųjų reiškinių, kurie stipriai atsiliepė nukentėjusiosios emocinei būsenai. Tiek seksualinis prievartavimas, tiek išžaginimas sukelia ilgalaikes pasekmes aukoms. Jos dar ilgą laiką jaučia baimę, nerimą, nepasitikėjimą aplinkiniais. Tokio pobūdžio nusikaltimai palieka pėdsaką visam gyvenimui, todėl nuteistojo teiginiai, dėl neigiamų padarinių jo socialiniams bei šeimyniniams ryšiams, nesudaro pagrindo laikyti jo nurodytas aplinkybes išskirtinėmis, lyginant su tuo, kokius nusikaltimus jis įvykdė.
11. R. I. taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, tačiau šios nutarties 8 punkte teismas jau išanalizavo pirmosios instancijos teismo motyvus, kodėl nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir dėl to nuteistojo atžvilgiu nebuvo taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, todėl pakartotinai dėl šių aplinkybių nepasisako.
12. Nuteistasis R. I. taip pat prašo panaikinti jam paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą jo automobiliui „VW Passat“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti jį nuteistajam. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2020 m. liepos 9 d. nutarimu civilinio ieškinio užtikrinimui paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. I. automobiliui „VW Passat“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki civilinio ieškinio patenkinimo. Teismas pažymi, kad atmetant nuteistojo apeliacinį skundą ir tokiu būdu paliekant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą, panaikinti nuteistojo atžvilgiu taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą nėra pagrindo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas vertinamu atveju buvo skirtas siekiant užtikrinti civilinio ieškinio tinkamą įvykdymą. Duomenų, patvirtinančių, kad civilinis ieškinys jau yra atlygintas, byloje nėra, todėl šis nuteistojo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
13. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. I. paskyrė teisingą bausmę. Skiriant bausmę teismas tinkamai vadovavosi BK 41, 54 straipsnių nuostatomis, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, nuteistojo asmenybę, taip pat žalą, padarytą nukentėjusiajai. Apeliaciniame skunde nuteistasis nepagrįstai bando pateisinti savo elgesį, teigdamas, kad darydamas šias nusikalstamas veikas jis nukentėjusiosios nesužalojo, taip pat nurodo, kad skyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, bus pakenkta jo socialiniams bei šeimyniniams ryšiams, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, neatspindi nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Apeliaciniame skunde nenurodytos jokios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu, paskiriant bausmę R. I., todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
14. 2021 m. sausio 26 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 130,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt Eur 50 ct). ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai K. P. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. sausio 6 d. sprendimu buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai K. P.. Baudžiamojoje byloje duomenų apie prastą nuteistojo R. I. finansinę padėtį, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiajai teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.
17. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 130,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt Eur 50 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai K. P., tenkinamas, iš nuteistojo R. I. valstybės naudai priteisiant 130,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt Eur 50 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. I. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo R. I. išieškoti valstybės naudai 130,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt Eur 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiosios atstovės dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.