Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Geodomas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo H. H. skundas, kuriame prašoma: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 24S193347 (toliau – ir Sprendimas).

Paaiškina, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl pareiškėjo kaltės. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką dirbti deficitinės specialybės pozicijoje pasitikėdamas darbdavio kvietimu ir prašymu, tačiau darbdavys nepasirašė darbo sutarties su pareiškėju, nors buvo įsipareigojęs tai padaryti. Visą sprendime nurodytą laikotarpį pareiškėjui buvo žadama jį įdarbinti (vykdyti įsipareigojimus), tačiau baigiantis santaupoms pareiškėjas pradėjo ieškoti naujo darbdavio. Preliminariai susitarė su UAB „Geodomas“, kad šį įmonė priims pareiškėją į darbą, jei bus gauta pažyma iš Užimtumo tarnybos, kad pareiškėjo specialybė yra deficitinė ir pareiškėjas turės leidimą dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje. Pirmąją sąlygą pareiškėjas įvykdė ir gavo Užimtumo tarnybos sprendimą, kuriuo nurodoma, kad jo turima specialybė yra deficitinė Lietuvos Respublikoje. Antrąją sąlygą pareiškėjas galėtų įvykdyti, jei būtų panaikintas skundžiamasis sprendimas, todėl pareiškėjas prašo teismo atsižvelgti į šią ir kitas aplinkybes, nulėmusias dabartinę pareiškėjo padėtį.

Migracijos departamentui reikalaujant nurodyti pajamų šaltinį pareiškėjas nurodė būsimą pajamų šaltinį, atlyginimą, kurį jam įsipareigojo mokėti darbdavys. Tikėdamasis, kad Lietuvos Respublikoje darbdaviai laikosi įsipareigojimų ir įstatymų, pareiškėjas nenorėjo klaidinti Migracijos departamento, tačiau tik nurodė tai, kas jam buvo oficialiai pažadėta. Pažymi, kad UAB „Geodomas“ sutinka priimti pareiškėją į darbą su neterminuota darbo sutartimi, nes ir UAB „Geodomas“ turi lūkesčių gauti deficitinės specialybės darbuotoją, kas, pasak pareiškėjo, nurodo, kad šio teismo sprendimas gali tiesiogiai paveikti UAB „Geodomas“ interesus.

Pareiškėjas pažymi, kad UAB „Geodomas“ patikino pareiškėją, kad įmonę įtraukus į bylą suinteresuotuoju asmeniu pateiks visus tarpininkavimus ir laidavimus už pareiškėją, kad byla būtų išspręsta pareikėjo naudai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 24S193347, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760260485 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2023 m. birželio 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

2023 m. birželio 21 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760260485, galiojantis iki 2025 m. birželio 21 d. Leidimas laikinai gyventi asmeniui įteiktas 2023 m. liepos 11 d. per IPT Tadžikistane.

Patikrinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenis, nustatyta, jog užsienietis 2023 m. rugpjūčio 10 d. atvyko į Lietuvos Respubliką.

Asmuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Migracijos departamento duomenimis, Bendrovė darbo sutarties su asmeniu nesudarė. Duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje.

Taip pat nustatyta, kad asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1414,46 Eur.

Pagrindu, kad asmuo su Bendrove darbo sutarties nesudarė, todėl negavo darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), atsakovas konstatavo, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

2024 m. rugpjūčio 22 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S193347, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

2023 m. rugsėjo 5 d. UAB „Girmeta“ Migracijos departamentui pateikė pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis 2309-PRNŠ-0476, kuriame nurodo, kad asmuo neįdarbintas.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Įstatymo 50 straipsnio 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, kai <...> nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, kuris 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019, konstatavo, jog pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Aprašas) 129¹ punktas numato, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte <...> nurodytais pagrindais <...> ir praėjus 2 mėnesiams atitinkamai nuo šio leidimo išrašymo dienos <...> Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas nustato, kad VSDFV IS nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą, atliekami Aprašo 130 punkte nurodyti veiksmai.

Pagal Aprašo 130 punktą, paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui anksčiau nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmens darbą Lietuvoje.

Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti Bendrovėje tarpininkaujant Bendrovei. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1414,46 Eur., tačiau Bendrovė neįdarbino pareiškėjo.

Skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad UAB „Geodomas“ sutinka priimti pareiškėją į darbą su neterminuota darbo sutartimi, tačiau pareiškėjas nepateikia daugiau jokių duomenų apie šios įmonės ketinimą įdarbinti pareiškėją. Taip pat pažymėtina, kad UAB „Geodomas“ įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau atsiliepimo ar kitų dokumentų į bylą taip pat nepateikė.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis su asmeniu darbo sutartis nesudaryta. Įrodymų apie pajamas, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė. Be to, pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis.

Teismo patikrinti duomenys Sodros registre taip pat patvirtina Migracijos departamento nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas niekur nedirba, t. y. darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad pareiškėjas darbo sutarties nesudarė, tai buvo pagrindas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 760260485, galiojantį iki 2025 m. birželio 21 d.

Kaip minėta, vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui anksčiau nebuvo išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi, jis Lietuvos Respublikoje nedirba. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas neturi ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento duomenimis, asmens šeimos nariams nėra išduoti dokumentai, suteikiantys ar patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad darbo sutartis tarp pareiškėjo ir Bendrovė nebuvo sudaryta ir jam nebuvo mokamas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, kas neatitinka anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų ir sudaro savarankiškus pagrindus leidimo laikinai gyventi panaikinimui.

Aprašo 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).

Nagrinėjamu atveju, ginčo laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 7 d., kuomet Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi iki 2024 m. rugpjūčio 22 d., kuomet priimtas ginčijamas sprendimas – nustatytas pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – viena MMA (Įsakymo 1.3 papunktis). Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).

Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, pareiškėjui sutartas darbo užmokestis nebuvo mokamas ir tai neatitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Ir tai buvo savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Kaip jau nustatyta, pareiškėjas šių sąlygų neatitiko.

Teismas nagrinėjamo ginčo atveju nesutinka dėl Sprendime nustatyto Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto teisinio pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi, kuris sudaro prielaidas Migracijos departamentui ateityje atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Aprašo 80.3 punktas, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas), taip pat prielaidas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, keista 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3K-128 14 punktą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime iš esmės nėra motyvų, pagrindžiančių užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Sprendime yra nurodyta, kad pareiškėjas ir Bendrovė sudarys darbo sutartį ir kad asmeniui bus mokamas 1414,46 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta, jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Tad yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Teismas su tokiu atsakovo išdėstytu Sprendime vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad situacija, kai užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra reglamentuota Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir yra savarankiškas pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Kai su užsieniečiu nutraukiama darbo sutartis, leidimas laikinai gyventi naikinamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Migracijos departamentas šias aplinkybes įvertino, ir šiais pagrindais taip pat naikino išduotą leidimą laikinai gyventi.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ketino dirbti Bendrovėje, kad Bendrovė buvo išdavusi tarpininkavimo raštą ir įsipareigojusi mokėti būtent 1414,46 Eur darbo užmokestį. Tai, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta, nenustačius kitų aplinkybių, negali būti pagrindu išvadai, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo gyventi išdavimo, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Byloje Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą, neketino dirbti Bendrovėje. Pareiškėjui su Bendrove, išdavusia tarpininkavimo raštą, nesudarius darbo sutarties, yra pagrindas naikinti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (nesudaryta su asmeniu darbo sutartis). Tačiau, Migracijos departamento nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas atsiliepime į skundą, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir LVAT 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sprendimo dalis dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu panaikinama.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. H. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 24S193347 dalį, kurioje nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760260485 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės) įtvirtintu pagrindu.

Likusiose dalyse Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 24S193347 palikti nepakeistą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.