Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-11-06 · Civilinė byla Nr. e2-8346-424/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-06
Bylos Nr.
e2-8346-424/2020
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01484-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Ieškovas
ADB „Compensa Vienna Insurance Group”
Atsakovas
UAB “Elektrėnų komunalinis ūkis”
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8346-424-2020 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01484-2020-8Procesinio sprendimo kategorija:2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2020 m. lapkričio 6 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė

sekretoriaujant E. P.,dalyvaujant atsakovo atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group” atsakovui UAB “Elektrėnų komunalinis ūkis” dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 221,52 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad tarp ieškovo ir K. K. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. 19056/9164117, kuria buvo apdraustas butas, esantis (d.n.), Elektrėnų sav. 2019-12-30 buvo pastebėta, kad dėl pastato konstrukcijų nesandarumo pro daugiabučio namo stogą, išorines sienas prasiskverbė vanduo, buvo aplietas ir apgadintas K. K. priklausantis butas. Ieškovui, kaip šio buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti vandens padarytą žalą. Ieškovas atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudėjai 221,52 EUR draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovas draudžiamojo įvykio metu buvo namo, esančio (d.n.), administratorius, kuris buvo atsakingas ir už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą. Virš buto esantis stogas buvo blogos būklės, vanduo buto sienas paveikė ne dėl susidariusio rasos taško (dėl neteisingai sudėtų langų), bet buvo veikiamas vandens, kuris tekėjo nuo atsakovo prižiūrimo daugiabučio namo stogo, Tai patvirtina pateiktos nuotraukos, kuriose matoma, kad šviestuve, kuris buvo pritvirtintas prie buto lubų, buvo susikaupęs vanduo. Atsakovas nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių, kad daugiabučio namo gyventojams buvo siūloma tvarkyti namo stogą ir gyventojai būtų apsisprendę šios namo konstrukcijos netvarkyti. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalimi, Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 7.7 punktu, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė aplinkai ar žmonėms. Atsakovui nustačius, kad daugiabučio namo stogo būklė yra bloga, atsakovas, kaip savo srities profesionalas privalėjo imtis priemonių šio namo konstrukcijos trūkumo šalinimui net ir neturėdamas daugiabučio namo gyventojų pritarimo. Atsakovui netinkamai vykdant daugiabučio namo stogo priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti šią išmoką subrogacijos tvarka.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis yra daugiabučių namų administratorius Elektrėnų savivaldybėje, paskirtas 2002-10-09 Elektrėnų savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 02.VS-128., tačiau daugiabutį namą adresu (d.n.), Elektrėnų savivaldybės administracijos pavedimu pradėjo administruoti tik nuo 2018 m. rudens. Namas buvo pilnai apžiūrėtas ir surašytas namo bendro naudojimo objektų aprašas. Iki tol ten veikė bendrija. Namo bendrijos narių - 8 butų savininkų - sprendimu visi namo gyventojai turėjo susitvarkyti stogo dangą virš savo butų. Buvo sutvarkyta ¾ dalys stogo, išskyrus ¼ dalį stogo virš 7-o buto, nes šio buto savininkas atsisakė prisidėti savo lėšomis ir vykdyti bendrijos sprendimą. Bendrovei, pradėjus administruoti namą, buvo atlikta namo apžiūra, parengtas namo atnaujinimo darbų planas, kuriame atsispindėjo ir nesutvarkytos ¼ dalies stogo remonto darbai. Stogas nebuvo avarinis, todėl stogo remonto darbams atlikti reikėjo visų savininkų sutikimo, tačiau namo gyventojai pasipiktino, nes buvo norima tą stogo dalį tvarkyti ne už 7 buto savininko, bet už bendras lėšas, ir į susirinkimus nesirinko. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, sudaro numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl 2019-12-30 įvykio metu padarytos žalos butui (d.n.). Tačiau į atsakovą dėl įvykio vietos apžiūros ir priežasties nustatymo nesikreipė nei draudėjas, nei draudikas. Bendrovės specialistų butas nebuvo apžiūrėtas. Įvykio tyrimas atliktas vienašališkai, nekviečiant apžiūroje dalyvauti atsakovo atstovų. Apie žalą butui atsakovas sužinojo tik gavęs ieškovo pretenziją, su kuria buvo pateikti buto apžiūros aktas, nuotraukos, turto žalos įvertinimo skaičiuotė. Turto žalos įvertinimo skaičiuotėje apskaičiuotas žalos dydis dėl sienos angokraščių keitimo darbų. Atsakovui atlikus buto apžiūrą, buvo nustatyta, kad ieškovo nurodyta žala – tai pelėsio paveikti langų angokraščiai. Šiame name anksčiau buvę langai mediniais rėmais buvo pakeisti plastikiniais. Langai keisti ir jų apdaila atlikta pačių buto savininkų iniciatyva, jų užsakymu ir jų lėšomis. Neaišku, kas atliko šiuos darbus ir ar buvo laikytasi šiems darbams nustatytų techninių reikalavimų. Neteisingai atlikus šiuos darbus ar parinkus netinkamas sandarinimo medžiagas, esant lauko ir vidaus temperatūrų skirtumui, susidaro rasos taškas ir sienos (lango) angokraščiai drėksta, o per ilgesnį laiką, nesant gero vėdinimo, pradeda pelyti. Nors ieškovas nurodo, kad žala buvo padaryta dėl blogos namo stogo priežiūros, atsižvelgiant į tai, kad pelėsio išplitimo vieta yra tik lango angokraščiai, o lubų perimetre nėra jokių pelėsio plitimo židinių, galima tvirtinti, kad namo stogo danga neturėjo jokios įtakos šiam defektui atsirasti.

Teismo nustatyto aplinkybės ir motyvai.

Atsakovas yra daugiabučių namų administratorius Elektrėnų savivaldybėje, paskirtas 2002-10-09 Elektrėnų savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 02.VS-128., „Dėl Elektrėnų savivaldybės daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo ir administratoriaus paskyrimo“. Kaip matyti iš Elektrėnų savivaldybės administracijos 2018-08-07 rašto Nr.03.2-10-1212, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ buvo informuotas, kad daugiabučio namo (d.n.) gyventojai nutraukė jungtinės veiklos sutartį, ir atsakovui pavesta įtraukti šį pastatą į jo administruojamų pastatų sąrašą bei perimti namo bendrosios nuosavybės priežiūrą.

Atsakovas 2018-10-01 sudarė daugiabučio namo, esančio (d.n.), bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame nurodyta, kad ¼ dalis stogo yra bloga. 2019-05-29 Gyvenamojo namo apžiūros aktu Nr. 96 konstatavo, kad 1/4 dalis stogo dangos vietomis yra nesandari ir pūslėta, išbyrėjęs ventiliacijos kaminėlių mūro skiedinys ir neapskardinto ventiliacijos šachtos, neapskardintas vienas parapetas, vieno kamino aptrupėjusios plytos. Nurodyta, kad reikia tvarkyti ¼ dalį stogo dangos, ventiliacijos kaminėlių mūrą, apskardinti ventiliacijos šachtas, parapetą, tvarkyti kaminą.

Gyvenamojo namo, esančio (d.n.), butas Nr. - buvo apdraustas gyventojų turto draudimu pagal ieškovo (draudiko) ir K. K. (draudėja) 2019-11-22 sudarytą draudimo sutartį Nr. 19056/9164117.

Šalies argumentai

Ieškovas 2020-01-02 žalos administravimo suvestinėje nurodė, kad dėl 2019-12-30 įvykio buvo nustatyta, jog apdraustame bute šlapios sienos, pro liustrą laša vanduo, yra pelėsio kvapas, vanduo prateko pro šviestuvą ir ties lango angokraščiais. Kaip matyti iš šios suvestinės, įvykio priežastis - vandens/drėgmės prasiskverbimas pro išorines sienas/langus/ stogą, galimai dėl to, kad leidžia stogas.

Draudikas žalą įvertino 221,52 Eur ir 2020-01-20 mokėjimo nurodymu Nr. 12147 K. K. išmokėjo 221,52 Eur draudimo išmoką.

CK 6.1015 str. 1 d. nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudikui vietoj draudėjo įstojus į žalos santykius, tarp jo ir žalą padariusio asmens susiklosto žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Atsakovas yra gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės objektų administratorius ir techninis prižiūrėtojas vykdantis statybos reglamente STR 1.07.03:2017 nustatytas funkcijas. Todėl jo civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais pagrindais.

Žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 str. 1 d.). Kad atsirastų civilinė atsakomybė turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), žala (CK 6.249 str.), priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.) ir kaltė, kuri, įrodžius kitas sąlygas, yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

CPK 178 str. nustato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Todėl ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus kaltę. Tačiau ieškovas net neįrodinėja atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaip ir neįrodinėja priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir žalos. Ieškovas atsakovo kaltę dėl žalos atsiradimo preziumuoja iš fakto, kad atsakovas yra daugiabučio gyvenamojo namo administratorius, kuriam priskirta daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūra. Ieškovas konstatuoja, kad draudžiamasis įvykis įvyko atsakovui netinkamai vykdant daugiabučio namo stogo priežiūrą, tačiau kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo neteisėta veika ieškovas nenurodo. Pats ieškovas žalos atsiradimo priežastimi nurodo ne faktą, bet prielaidą, kad „greičiausiai stogas kiauras“, „galimai stogas leidžia“, kurios nepagrindžia jokiais įrodymais. Iš šalių pateiktų nuotraukų matyti, kad ties langų tiek viršutiniais, tiek apatiniais angokraščiais yra drėgmės dėmės. Kaip sietinas kiauras stogas su sudrėkusiais langų apatiniais angokraščiais, ieškovas nenurodo. Be to nuotraukose matyti galimai pelėsis ar drėgmės iškelti dažai ties langų angokraščiais, o ieškovas 2020-01-02 žalos administravimo suvestinėje pažymi, kad bute yra pelėsio kvapas, kas rodo ilgalaikį drėgmės poveikį, o ne ieškovo nurodyto 2019-12-30 įvykio pasekmes.

Atsakovo, kaip bendro naudojimo objektų administratoriaus, veiklą reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „ Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. STR 1.07.03:2017 96 punktas nustato, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas (kuriuo yra atsakovas pagal STR 1.07.03:2017 10.3 punktą) nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Kai nustatyti namo bendrojo naudojimo objektų defektai ir deformacijos dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šių defektų šalinimo darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (STR 1.07.03:2017 97 p.). Ilgalaikį planą ir lėšų kaupimą plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais ir organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka namo savininkų patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimą (STR 1.07.03:2017 89 p.). Iš šių ir kitų STR 1.07.03:2017 VII skyriaus trečiojo skirsnio, reglamentuojančio daugiabučio gyvenamojo namo būklės vertinimą ir jos atkūrimo darbų nustatymą, normų visumos matyti, kad administratoriaus, kaip bendro naudojimo objektų valdytojo ir techninio prižiūrėtojo, funkcijas sudaro stebėjimas, nustatytų defektų šalinimo organizavimas, bei avarinių gedimų šalinimas. Teisės aktai nenumato pastato administratoriui pareigos ir nesuteikia teisės vykdyti bendro naudojamo objektų remonto ar rekonstrukcijos darbų savo nuožiūra. Tokie darbai susiję su finansinėmis investicijomis ir gali būti atliekami tik savininkų sprendimu (STR 1.07.03:2017 98 p., 99 p.). Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad namo stogas buvo avarinės būklės ir dėl to atsakovas vykdydamas STR 1.07.03:2017 96 punkto reikalavimus privalėjo tvarkyti stogą be namo savininkų sutikimo. Ieškovas nenurodo jokių konkrečių atsakovo veiksmų, kuriuos jis privalėjo daryti, tačiau nedarė ir dėl to atsirado žala ieškovui.

Ieškovui nenurodžius atsakovo veiksmų ar neveikimo ir neįrodžius, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti, atsakovui civilinė atsakomybė neatsiranda. Todėl ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas įrodymais.

Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja Ramunė Valiulytė