Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1189-1122/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-03-15
Bylos Nr.
e1-1189-1122/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
D. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1189-1122/2022Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00007-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.18.10; 2.12.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Margaritos Valantiejienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

D. N. (D. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. N., laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo–spalio mėn. apgaulingai tvarkė UAB „A“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2018 m. spalio 22 d. būdamas UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostata, kad „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko pagal dokumento rekvizituose nurodytus duomenis bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) įstatymo 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, kurioje privalo būti šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1-16 punktuose nurodyti rekvizitai, atitinkantys ūkinės operacijos vykdymo aplinkybes, būdamas atsakingas už UAB „A“ veiklos organizavimą, apskaitos dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, į UAB „A“ buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „A“ vardu įformintą 2017 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SG2017/10-25 bendrovei UAB „B“ už 53 719,01 Eur ir 11 280,99 Eur PVM, iš viso 65 000 Eur prekių pakavimo paslaugų pardavimui ir UAB „C“ vardu išrašytas 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FR Nr. 7 už 16 528,93 Eur ir 3 471,07 Eur, 2017 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FR Nr. 8 už 16 528,93 Eur ir 3 471,07 Eur PVM, 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FR Nr. 11 už 20 661,16 Eur ir 4 338,84 Eur PVM. UAB „A“ vardu išrašytoje sąskaitoje nurodytas prekių (buteliukų) pakavimo paslaugų įsigijimas ir pardavimas už 53 719,01 Eur ir 11 280,99 Eur PVM ne tomis sąlygomis nei nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, t. y. įtraukė dokumentus apie atliktus darbus, kuriuos realiai atliko ne UAB „A“ darbuotojai, ir šiuos neatitinkančius tikrovės apskaitos dokumentus (2017 m. rugsėjo – spalio mėn. PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš privalomų rekvizitų, ūkinės operacijos turinys, neatitinka tikrovės) panaudojo pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio nuostatas, bei šių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu apskaitoje 2017 m. rugsėjo–spalio mėn. atvaizdavo operacijas, kurios vyko ne tomis sąlygomis, nei nurodyta dokumentuose. Tuo UAB „A“ vadovas nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų ir dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. rugsėjo–spalio mėn., tokiu būdu D. N. apgaulingai tvarkė UAB „A“ buhalterinę apskaitą.

Tokiais veiksmais D. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 16 d. apklaustas įtariamuoju D. N. parodė, kad jis buvo UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi maždaug (duomenys neskelbtini), tikslių datų neatsimena, t. y. iki tol, kol buvo įmonei iškelta bankroto byla. Įmonės vienintelis akcininkas buvo jis, buhalterinę apskaitą iš pradžių tvarkė buhalterinių paslaugų teikimo įmonė UAB „D“, po to buhalterė J. S., dirbanti individualios veiklos pagrindais. Taip pat nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol dabar yra UAB „E“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, tačiau maždaug nuo (duomenys neskelbtini) įmonė realiai jokios veiklos nebevykdo. Jis buvo vienintelis šios įmonės akcininkas, iš pradžių tvarkė buhalterinių paslaugų teikimo įmonė UAB „D“, po to buhalterė J. S., dirbanti individualios veiklos pagrindais. Jis vienas buvo abiejų įmonių banko sąskaitų valdytojas, bei turėjo prisijungimo įrankius. Abi įmonės turėjo kasą, atsakingas asmuo buvo jis. Abi įmonės vykdė statybos remonto darbų veiklą. Kiek atsimena, 2015 m. per bendrus pažįstamus jis susipažino su A. L., kuris irgi užsiėmė statybos verslu, o konkrečiau, kiek jam yra žinoma, valdė įmones UAB „B“ ir UAB „F“. UAB „A“ ir UAB „E“ yra dirbusios statybos objektuose kaip statybos darbų subrangovai, kurias pasamdydavo pagrindinis rangovas t. y. A. L. vadovaujamos įmonės UAB „B“ ir UAB „F“. Iš viso per maždaug trejų metų bendradarbiavimo laikotarpį su A. L. bei jo vadovaujamomis ar realiai valdomomis įmonėmis jie vykdė maždaug dešimt statybos ar renovacijos projektų kaip subrangovai. Jo vadovaujamos įmonės kaip subrangovai atlikdavo bendrus statybinius darbus, t. y. nuo pamatų liejimo, inžinerinių tinklų įrengimo iki dalinės apdailos atlikimo, bei pastatų pridavimo eksploatacijai. Kiek atsimena, maždaug 2017 m. balandžio mėnesį A. L. jam pasiūlė papildomai užsidirbti, jeigu taip galima pasakyti. Jisai jam nurodė būdą kaip galima įmonei lengvai užsidirbti keletą tūkstančių eurų. Tiksliau A. L. jam pasiūlė per jo vadovaujamą įmonę UAB „A“ įtraukti į apskaitą realiai neįvykusius ir neįvyksiančius sandorius. A. L. jam pasiūlė būti tarpininku sandorių grandinėje. Iš pradžių jis buvo suradęs įmonę, kuri užsiima pakavimo paslaugų teikimu, ir nurodė kaip galima nuslėpti (padėti nuslėpti) mokėtinus mokesčius. Veikimo schema buvo tokia: A. L. vadovaujama įmonė UAB „B“ iš minėtos įmonės, kuri užsiima pakavimo paslaugų teikimu, šios įmonės pavadinimo dabar neatsimena, tik iš A. L. žodžių atsimena, kad veiklą vykdo kažkur Elektrėnuose. Po to UAB „B“ perparduoda pakavimo paslaugas jo vadovaujamai įmonei UAB „A“. Po to ši įmonė iš banko sąskaitos išgrynina gautus pinigus iš UAB „B“ per bankomatus. Po to siekiant pateisinti išgrynintus pinigus įmonės apskaitoje pagal realiai neįvykusias pakavimo darbų subrangos sutartis su Panevėžyje registruotomis įmonėms UAB „C“ ir UAB „G“, kaip suprato realiai nevykdančioms veiklos, išrašant kasos išlaidų orderius (KPO) ir PVM sąskaitas faktūras sumoka UAB „A“. Pasirašytus pinigų priėmimo kvitus Panevėžyje registruotų įmonių, kad jis įtrauktų į savo įmonės apskaitą, jam jau pasirašytus įmonių direktorių perduodavo A. L. Iš viso 2017 m. balandžio mėnesį per savaitę laiko iš UAB „B“ į UAB „A“ banko sąskaitą buvo pervesta maždaug 60 000 Eur. Kiekvieną dieną buvo atliekami pavedimai po 10 000 Eur. Po to buvo išrašomi grynųjų pinigų priėmimo kvitai ir PVM sąskaitos faktūros iš įmonės UAB „G“. Analogiškai jis iš įmonės banko sąskaitos išgrynino kiekvieną dieną po 10 000 Eur, kadangi per vieną parą didesnės sumos išgryninti bankomatuose negalima. Grynuosius pinigus po to visais atvejais asmeniškai perduodavo A. L., Vilniaus mieste, įvairiose vietose, kuomet susitikdavo. Po to praėjus maždaug pusei metų, apie 2017 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, A. L. jam pasiūlė įforminti analogišką sandorį. Šį kartą jis pasakė, kad kitai įmonei UAB „C“ pinigus reikia pervesti bankiniu pavedimu, ką jis ir padarė, gavęs juos iš UAB „B“. Nori paminėti, kad vykdyti šį sumanymą sutiko dėl prastos įmonės finansinės padėties, t. y. buvo vykdomi statybos projektai, medžiagoms pirkti ir darbuotojų atlyginimams mokėti nuolat reikėjo pinigų, o atsiskaitymai už statybos darbus dažnai vėluodavo, todėl trūkdavo įmonėje apyvartinių lėšų. Už šią tarpininkavimo paslaugą jis iš A. L. gavo apie 2 000 Eur, tikslios sumos nepamena (3 t., b. l. 141–144).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 24 d. papildomai apklaustas įtariamuoju D. N. nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta iš dalies. Jis UAB „A“ direktoriumi dirbo laikotarpiu (duomenys neskelbtini), jo pareigos buvo direktorius. Jis šiuo laikotarpiu buvo ir vienintelis įmonės akcininkas. Įmonė užsiėmė statyba. Įmonėje nuolat keitėsi darbuotojų skaičius, kadangi darbininkai buvo samdomi pagal vykdomus užsakymus. Įmonės registracijos adresas buvo (duomenys neskelbtini), o buveinės adresas buvo vienu metu (duomenys neskelbtini), o kai įmonė jau nebevykdė finansinės veiklos, buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi adresu (duomenys neskelbtini), maždaug nuo 2018 m. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė P., pavardės nepamena, o vėliau J., kurios nepamena taip pat. P. turėjo įmonę, su kuria buvo sudaryta sutartis, o su J. buvo sudaryta darbo sutartis. P. turėjo savo buhalterinę apskaitą, o J. tvarkė buhalterinę apskaitą iš įmonei priklausančio kompiuterio, kuriame buvo instaliuota įmonei priklausanti buhalterinė apskaita, jos pavadinimo nepamena. Įmonė turėjo pagrindinę vieną atsiskaitomąją AB „Swedbank“ esančią banko sąskaitą. Darbuotojams atlyginimai buvo mokami įvairiai: bankiniu pavedimu ir grynaisiais pinigais, kas dirbo pagal individualią veiklą, tam buvo išrašoma kasos išlaidų orderiai, įmonėje buvo ir neoficialiai įdarbinti darbuotojai, Ukrainos Respublikos piliečiai, kuriems atlyginimas būdavo išmokamas grynaisiais pinigais, neapskaitant jų įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tai buvo statybininkai, tokių darbuotojų buvo nuo 5 iki 10 per vienus metus laiko, tai galėjo būti maždaug 2017 m. Jo atlyginimas per mėnesį buvo minimalus – tiksliai sumos nepamena. Būdavo ir taip, kad išgrynindavo iš įmonės banko sąskaitos pinigines lėšas ir susimokėdavo sau kitą atlyginimo neoficialią dalį, neapskaitant jų bendrovės apskaitoje. Būdavo ir taip, kad jis iš įmonės banko sąskaitos išgrynindavo pinigines lėšas kelis kartus per mėnesį ir tikrai negali nurodyti, koks tiksliai buvo jo atlyginimas. Kartais taip būdavo, kad jis iš įmonei priklausančių piniginių lėšų pirkdavo sau daiktus. Yra nusipirkęs laikrodį iš įmonei priklausančių piniginių lėšų, taip pat pirko kamerą, taip pat galimai vykstant į Ukrainos Respubliką jis pirkęs paslaugas sau iš įmonės lėšų. Kiek jam yra žinoma, tai įmonė turėjo trumpalaikio turto, tačiau jam nusidėvėjus, kiek jam žinoma, jis buvo nurašytas. Įmonė neturėjo ilgalaikio turto. Jo dirbamu laikotarpiu įmonė dirbo pelningai, tačiau laikotarpio tiksliai nepamena, kada dirbo pelningai. Įmonėje finansiniai sunkumai prasidėjo nuo 2017 m. vidurio, kai buvo įrenginėjamas objektas (duomenys neskelbtini). UAB „A“ pasirašė rangos sutartį su UAB „F“ direktoriumi A. L. 48 000 Eur sumai su PVM ir papildomiems darbams atlikti dar 15 000 Eur sumai. Darbai buvo atlikti per nustatytą terminą, iki 2018 m. sausio mėnesio, buvo pasamdyti darbuotojai, sumokėti pinigai darbuotojams, atlikusiems darbus. UAB „A“ buvo sumokėta 15 000 Eur suma avansas. Darbai buvo atlikti, mokykla sumokėjo aptartą sumą rangovams, o rangovai su UAB „A“ neatsiskaitė. Darbų atlikimo aktai nebuvo pasirašyti, nes darbai buvo atlikti anksčiau nei buvo pasirašyti dokumentai. Pasikeitė įmonės direktorius, nepavyko išsireikalauti pinigų, įmonė buvo parduota. UAB „A“ atsiskaitė su įmonės darbuotojais, kurie tame objekte atliko darbus, buvo taip pat nupirktos medžiagos darbams atlikti, tačiau jau už medžiagas su tiekėjais atsiskaityti pinigų pritrūko, skola tiekėjams buvo susidariusi nuo 20 000 Eur iki 25 000 Eur sumos. Įmonėje finansiniai sunkumai prasidėjo nuo 2018 m. pradžios. Iš skolininkų bandė išreikalauti telefoniniais skambučiais pinigų, bandė ieškoti kitų objektų, tačiau nepavyko. Vienas iš tiekėjų, kurio pavadinimo nepamena, pardavė skolą UAB „H“, kuri kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“. Jis neatmeta tikimybės, kad iš UAB „A“ banko sąskaitos buvo išgryninta 38 422,47 Eur be pateisinamų dokumentų, nes jis tiesiog neskaičiavo, kiek pinigų išgrynino, juos panaudojo darbininkų atlyginimams padengti. Tai dėl tokios pačios priežasties galėjo būti paimta 37 995,19 Eur iš įmonės banko sąskaitos. Bendrai sudėjus, didžiausia dalis šių piniginių lėšų buvo panaudota sumokėti atlyginimus už statybos darbus darbininkams, o taip darė, nes visą atliekant oficialiai, jam neužtektų piniginių lėšų vykdant projektą. Paskelbus įmonės bankrotą, jam buvo raginimai telefonu ir elektroniniu paštu iš paskirto bankroto administratoriaus. Jis bandė atsiskaitinėti su kai kuriais įmonės kreditoriais, pasirašinėjo taikos sutartis, yra atsiskaitęs su UAB „I“ dalinai, pasirašęs taikos sutartį. Nori pasakyti, kad UAB „A“ buvo pasirašiusi rangos sutartis su UAB „B“, kuri taip pat priklausė A. L. UAB „B“ buvo tiekėjas dėl santechnikos inžinerijos prekių. UAB „B“ gaudavo pinigines lėšas už medžiagas. Su šia įmone dėl pinigų išmokėjimo ir gavimo buvo pasirašomi apskaitos dokumentai. Su šia įmone buvo atsiskaitoma per banką ir buvo atliekami piniginiai mokėjimai grynaisiais. Jis mano, kad A. L. „prisidėjo“ prie UAB „A“ bankroto. Nori pasakyti, kad su A. L. jį siejo bičiuliški santykiai, jie pažįstami nuo 2015 m. Susipažino per bendrą pažįstamą UAB „J“ vadovą P., kurio pavardės neprisimena. Jis suvedė dėl Tauragėje buvusio objekto, taip ir susipažino. UAB „A“ vardu iš anksto buvo pasirašyti kasos pajamų orderiai su UAB „B“, nesumokėjus UAB „A“, tikslu norint pakelti UAB „A“ apyvartą, o būtent: Nr. SG0000009 10 000 Eur sumai, SG0000010 10 0000 Eur sumai, SG0000011 10 000 Eur sumai, SG0000012 10 000 Eur sumai, SG0000013 10 000 Eur sumai, SG0000014 5 000 Eur, tai šių piniginių sumų UAB „B“ nesumokėjo. A. L. prašymu buvo tai padaryta, jis jį įtikinėjo, kad perrašant sąskaitas ant UAB „C“ bus pakelta apyvarta UAB „A“, o ta UAB „C“ neįregistravo sąskaitų faktūrų, taip ir liko, kad užregistruos gautos pajamos į UAB „B“ realiai neatitiko situacijos, „fiktyviai“. Kaip vėliau sužinojo, UAB „C“ buvo iškelta baudžiamoji byla Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje dėl sukčiavimo neapskaitant pridėtinės vertės mokesčio. Kaip vėliau suprato, UAB „C“ pervedus šias pinigines lėšas, jos būtų išgrynintos ir perduotos A. L., nesumokėjus PVM. Jei būtų iš anksto žinoję šią schemą, nebūtų išrašęs šių kasos pajamų orderių. Buvo apklaustas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio valdyboje liudytoju. Dėl pareikšto įtarimo dėl patikėto turto pasisavinimo jis neprisipažįsta, kadangi pinigus, paimtus iš UAB „A“, jis naudojo įmonės reikmėms, t. y. kaip ir minėjo, mokėjo neoficialius atlyginimus, tiek sau, tiek įmonės darbuotojams, tiek pagal individualią veiklą dirbantiems asmenims, automobilių remontams ir kitiems einamiesiems darbams. Atsakydamas į klausimą dėl UAB „B“ atliekamų pakavimo darbų, nori pasakyti, kad šių darbų UAB „A“ ir UAB „E“ neatlikinėjo ir, kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, buvo forminami tik fiktyvūs sandoriai, o pervesti pinigai buvo grąžinami A. L., todėl dėl PVM sukčiavimo pagal BK 182 straipsnį jis neprisipažįsta. Jam inkriminuojama pasisavinta pinigų suma buvo atlyginta BUAB „A“ ir bankroto administratorius pretenzijų dėl to neturi, o įmonė šiuo metu bankrutavusi (3 t., b. l. 145–148).

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 1 d. kaltinamasis D. N. dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažino. Patvirtino anksčiau duotus parodymus, ką nors daugiau papildyti neturi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (3 t., b. l. 159–160).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 15 d. apklaustas įtariamuoju A. L. parodė, kad jis yra įmonių UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcininkas (50 proc. akcijų) ir direktorius nuo 2014 m. lapkričio mėn., o UAB „F“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcininku (50 proc. akcijų) ir direktoriumi buvo (duomenys neskelbtini). Dėl pranešime nurodytų asmenų nori pasakyti, kad su G. S. susipažino viename iš statybos objektų 2016-2017 m., juos sieja draugiški ir verslo santykiai. Jis žino, kad jis yra kelių įmonių direktorius, kadangi prisistatydamas kaip direktorius pirkdavo iš UAB „B“ paslaugas ir statybines medžiagas, kiek atsimena UAB „K“ (direktorius G. S.) iš UAB „B“ pirko medieną ir galbūt metalą, tiksliai neprisimena, UAB „B“ pagal rangos sutartį su UAB „L“ (direktorius G. S.) atliko statybos darbus objekte, (duomenys neskelbtini). O UAB „B“ iš UAB „L“ pirko pakavimo paslaugas. Taip pat tiksliai neprisimena, bet arba UAB „M“ (direktorius G. S.) arba UAB „N“ (direktorius G. S.) pirko iš UAB „B“ statybines medžiagas ir katilą bei jo montavimo paslaugas, tik neprisimena, kuri pirko medžiagas, o kuri katilą ir jo montavimo paslaugas. Daugiau tiksliai nežino, kokių įmonių direktoriumi yra ar buvo G. S. Su A. U. susipažino 2012–2013 m. statybos objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje iš to žino, kad jis susijęs su UAB „O“, jis su juo ar jo valdomomis įmonėmis niekada sandorių neturėjo. I. Š. jis nepažįsta, tačiau sprendžiant iš vardo tai gali būti A. U. sugyventinė. Su S. K. susipažino maždaug 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje, viename iš tuo metu vykdytų statybos objektų, su juo bendrauja tik verslo santykiais. Tiksliai neprisimena, kokias įmones atstovavo S. K., tačiau tai gali būti arba UAB „P“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), arba UAB „R“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Viena iš šių įmonių UAB „B“ tiekė statybines medžiagas ir pagal rangos sutartį suteikė tranšėjų kasimo paslaugas. A. L. ir A. D. bent jau iš vardo ir pavardės nepažįsta. Su K. P. susipažino 2017 m. pabaigoje statybos objekte (duomenys neskelbtini), tame pačiame objekte K. P. pasipasakojo, kad ieško pirkti statybos įmonę. Jis kaip tik buvo jau prieš tai nusprendęs parduoti UAB „F“ turimas akcijas, nes santykiai su kitu akcininku L. B. tapo priešiški ir netgi turėjo 6 ginčus, t. y. 6 skirtingas civilines bylas. Todėl jis pasiūlė K. P. pirkti UAB „F“ 50 proc. akcijų, jis sutiko, todėl akcijos buvo parduotos jam, neprisimena už kokią sumą. Pasirašius visas 3 akcijų pirkimo pardavimo sutartis (viso 50 proc. akcijų) perdavė visus jam turimus UAB „F“ buhalterinius dokumentus, antspaudą ir kitokius dokumentus, dėl dokumentų perdavimo pasirašė priėmimo perdavimo aktą, kurį šiandien kratos metu paėmė FNTT pareigūnai. Su D. N. yra pažįstamas nuo 2015 m., iš pradžių buvo normalūs verslo santykiai, po to jų santykiai tapo priešiški ir yra iki šiol priešiški, nes jis nesutiko su pretenzijomis dėl darbų kokybės, kuriuos atliko jo valdoma įmonė UAB „A“ jo vadovaujamai įmonei UAB „B“. Kai su juo susipažino jis prisistatė UAB „E“ direktoriumi, tada UAB „B“ ir UAB „E“ sudarė rangos sutartį dėl santechnikos darbų renovacijos projekte Tauragėje, tai buvo pirmasis jų sandoris ir viskas su juo buvo gerai. Kiek atsimena, UAB „B“ ir UAB „E“ turėjo tik šitą vieną minėtą sandorį. 2016 m. UAB „B“ sudarė rangos sutartį su UAB „A“, kurią atstovavo D. N., dėl pakavimo paslaugų/darbų. Tais pačiais metais su UAB „A“ dar buvo sudaryta rangos sutartis dėl santechnikos darbų Lentvario gimnazijoje. Iki šio momento su D. N. bendravo normaliai. 2017 m. vėl buvo sudaryta rangos sutartis tarp UAB „B“ ir UAB „A“ dėl pakavimo darbų, kuriuos atliko UAB „A“. Dėl šia sutartimi atliktų darbų turėjo pretenzijų, nes pakuotės buvo pažeistos. Todėl dėl dalies atliktų pakavimo darbų UAB „B“ nepriėmė ir nesumokėjo UAB „A“. D. N. nesutiko su pretenzijomis ir jie susipyko, todėl jis pradėjo grasinti, kad sužlugdys jo verslą. Nori pažymėti, kad iki konflikto UAB „B“ turėjo ir kitų smulkesnių sandorių su UAB „A“, kurių tiksliai neprisimena. Tokių įmonių kaip (duomenys neskelbtini) jis nežino ir apie jas nieko paaiškinti negali (3 t., b. l. 22–23).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 8 d. papildomai apklaustas įtariamuoju A. L. parodė, kad UAB „S“ akcininkus L. K. ir T. K. pažįsta seniai. Su T. K. susipažino dar 2008 m., kuomet kartu dirbo. Nuo to laiko bendrauja. 2016 m. pavasarį padidėjo UAB „S“ gamybos apimtys ir T. K. pasiteiravo jo, gal jis žino, kas galėtų atlikti elektroninių cigarečių skysčių buteliukų pakavimo darbus. Parodė jam buteliukų ir pakuočių pavyzdžius. Užsakymo vykdymui bus naudojami UAB „S“ pateikti buteliukai ir pakavimo priemonės. Prižadėjo pasidomėti. Tuo laikotarpiu, galbūt po kelių dienų, į jį kreipėsi UAB „A“ direktorius D. N. ir pasiteiravo, ar neturi jo įmonei darbų. Anksčiau UAB „A“ jo įmonei UAB „B“ teikdavo statybos subrangos paslaugas, pvz.: 2015 m. vykdant daugiabučio renovaciją (duomenys neskelbtini), 2016 m. vykdant mokyklos remontą (duomenys neskelbtini). Be to, buvo prirodęs ne vieną objektą, kurį patys dėl per didelio apkrovimo atsisakė vykdyti. Atsakė, kad kaip tik yra užsakymas dėl pakavimo paslaugų. Su D. N. nuvyko į UAB „S“ sandėlius (duomenys neskelbtini), parodė, kaip turi būti vykdomi darbai, kaip jam prieš tai parodė T. K./L. K. Sandėlyje buvo tušti buteliukai, pilni buteliukai, informaciniai lapeliai ir pakuotės. Viskas supakuota dėžėse ir maišuose. Paaiškino D. N., kad supakuotus buteliukus pristatytų atgal į sandėlį. Susitarė dėl kainos ir termino. D. N. jį tada informavo, kad darbus atlikinės ukrainiečiai. Žinojo, kad pas jį dirba ukrainiečiai iš anksčiau paminėtų statybos projektų. Ar jie yra legaliai įdarbinti – nesidomėjo. Nori taip pat paaiškinti, kad jo įmonės UAB „B“ ir „F“ tarp užsakovo UAB „S“ ir D. N. UAB „A“ veikė kaip tarpininkas. Su UAB „A“ susitarė, kad už vieno buteliuko supakavimą mokės 0,09 Eur, o su UAB „S“ susitarė, kad jie jam mokės 0,10 Eur, jo pelną sudarė kainų skirtumas nuo vienos supakuotos pakuotės. Buvo pasirašytos tai įforminančios sutartys su UAB „S“ ir UAB „A“ ir prasidėjo darbai. Kiek atsimena, pirmas užsakymas buvo dėl nedidelio kiekio buteliukų supakavimo pasibandymui, ar tinka kokybė ir pan. Vėliau su UAB „S“ buvo susitarta, kad tokių užsakymų bus nuolat. D. N. kas mėnesį jį informuodavo apie supakuotus kiekius, jis palaikė kontaktą su UAB „S“, domėjosi, ar tenkina paslauga, jos atlikimo greitis, kokybė ir pan. 2016 m. gale D. N. suvedė kiekius ir išrašė sąskaitas už supakuotus buteliukus. Taip pat D. N. jį informavo, kad mokėtiną PVM „permes“ ant savo kitos įmonės UAB „E“, fiktyviai išrašydamas šios įmonės sąskaitą faktūrą UAB „A“ už neva UAB „E“ atliktą pakavimo paslaugą. Taip pat paaiškino, kad UAB „E“ PVM susimokės, kai gaus atsiskaitymą iš UAB „T“, kuri tuo metu buvo skolinga. D. N. jam paaiškino, kad tokiu būdu nori atidėti PVM prievolę. Jis susiekė su UAB „T“, su kuriais dirbo tuo metu objekte, kurie patvirtino, kad yra skolingi UAB „E“ apie 20 000 k. ir pinigus perves 2017 m. sausį–vasarį. 2018 m. iš P. L. (buhalteris, kuris tuo metu vis dar vedė apskaitos paslaugas tiek UAB „B“, tiek ir UAB „A“ bei UAB „E“) sužinojo, kad D. N. tariamą UAB „E“ paslaugų pardavimą apskaitė vėliau, t. y. 2017 m. vasario, kovo mėn. kai UAB „E“ nebeturėjo nei esamų, nei gautinų lėšų. Tada suprato, kad D. N. ne atidėjo PVM sumokėjimą, o iš viso jo nesumokėjo, nes ištuštino UAB „E“ sąskaitą, gavęs lėšas iš UAB „T“ pavedimu. Jis tuo tarpu, žinojo, kad paslaugą atlikinėjo UAB „A“, todėl jos sąskaitą įtraukė į buhalterinę apskaitą. 2017 m. kovo balandžio mėn. UAB „S“ vėl užsakė tų pačių paslaugų, kurioms atlikti jo įmonė UAB „B“ sudarė sutartį su UAB „A“. Darbai vyko tokiu pačiu principu, juos atlikinėjo UAB „A“ su jais atsiskaitinėjo UAB „B“, o su UAB „B“ atsiskaitinėjo užsakovas UAB „S“. Aplinkybę, kad pagal dokumentus pakavimo paslaugą atliko ne UAB „A“, o UAB „C“, sužinojo tik prasidėjus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) patikrinimui 2018 m. pavasarį. Jis buvo sudaręs sutartį su UAB „A“, šiai įmonei sumokėjo už paslaugą ir jos sąskaitą įtraukė į buhalterinę apskaitą. Kadangi D. N. neturėjo pakankamai pajėgumų įvykdyti užsakymą, dėl pakavimo paslaugų 2017 m. kovo 27 d. buvo sudaryta papildoma sutartis su UAB „L“, direktorius G. S. Jis pats pasiūlė G. S. šį užsakymą, kadangi jį gerai pažinojo. Kas atliks darbus, nesidomėjo, kadangi pasitikėjo G. S. ir žinojo, kad darbams visada turi žmonių. Su UAB „L“ atsiskaitė 2017 m. gale, pagal faktiškai atliktus supakuotų buteliukų kiekius, pagal jų išrašytą sąskaitą, kurią įtraukė į buhalterinę apskaitą. UAB „S“ taip pat pilnai atsiskaitė su UAB „B“. VMI dėl šių trijų atvejų atlikusi patikrinimą panaikino PVM atskaitą ir UAB „B“ priskaičiavo 31 229 Eur PVM ir paskyrė 9 368,70 Eur baudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2021 m. birželio 2 d. nutartimi paliko šį sprendimą galioti. Dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta iš dalies, dėl to, kad į UAB „B“ buhalterinę apskaitą įtraukė neskaidrių įmonių PVM sąskaitas faktūras, iš dalies žinojo, kad darbai buvo atlikti ne tokiomis sąlygomis, kaip buvo nurodyta dokumentuose. Dėl to jis gailisi. Valstybei padarytą žalą UAB „B“ atlygino (3 t., b. l. 24–27).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 28 d. apklaustas liudytojas L. K. parodė, kad jis nuo 2013 m. yra UAB „S“ generalinis direktorius. Jis yra šios bendrovės akcininkas. Turi 50 procentų šios įmonės akcijų. Bendrovės veikla – (duomenys neskleistini). 2015 m. UAB „S“ (duomenys neskleistini). Be to, bendrovė (duomenys neskleistini). Šias metais UAB „Bendrovė“ ketino plėstis į užsienio valstybes ir iškilo būtinybė kvapiąsias medžiagas pakuoti. Pačias pakuotes jie įsigijo iš spaudos bendrovės „New standart“, tačiau bendrovė UAB „S“ neturėjo darbuotojų, kurie minėtas kvapiąsias medžiagas, išpilstytas į buteliukus, supakuotų. Apie šią problemą jis pasakė jo senam pažįstamam A. L., kuris, kiek jis tuo metu žinojo, užsiėmė statybomis ir jis tuo metu turėjo darbuotojų, bent jau turėjo galimybę gauti tų darbuotojų. Pakavimo darbas nebuvo kvalifikuotas, reikalaujantis specialių žinių, todėl UAB „S“ tiko nekvalifikuotų darbuotojų pakavimas, todėl 2016–2017 m., tikslių datų neprisimena, jis sudarė sutartį su UAB „B“ direktoriumi A. L. Prekes/medžiagas ir pakuotes elektroninių cigarečių užpildų pakavimui UAB „B“ paimdavo iš UAB „S“ sandėlio, esančio adresu (duomenys neskleistini). Dėl paslaugos teikimo susiskambindavo su A. L., kuris vėliau jam pranešdavo, kad paimti prekes pakavimui siunčia transporto priemonę (mikroautobusą) į sandėlį, o sandėlio darbuotojai prekes pakraudavo. Kokie dokumentai išrašomi, atkraunant laikinam prekių perdavimui ir kaip tai atvaizduota apskaitoje, jis tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Ar buvo rašomi važtaraščiai, jis pasakyti negali, nes neprisimena. Jis pats ar A. L. prekių pakrovime ar supakuotų prekių grąžinime nedalyvavo. Ar A. L. prekių pakrovime dalyvavo, jis pasakyti negali, nes nežino. Prekių atkrovimas iš sandėlio ir grąžinimas buvo vykdomas periodiškai, t. y. atskiromis partijomis, o PVM sąskaitos faktūros išrašomos už paslaugas vėliau, supakavus visą prekių kiekį, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Grąžinant supakuotas prekes, atskirai kiekvienai prekių partijai surašydavo darbų priėmimo – perdavimo aktus, kuriuos pasirašydavo jis. Jis nesidomėjo, kas, kokiomis transporto priemonėmis prekes iš sandėlio paimdavo ir atveždavo. Jam nežinoma, ar pakavimo paslaugas atlikdavo UAB „B“ ar jos samdyti subrangovai, taip pat nesidomėjo, ar prekes iš sandėlio paimdavo UAB „B“ darbuotojai, ar kiti. Atsiskaitymas už atliktas pakavimo paslaugas vykdavo banko pavedimu. Visos pakavimo paslaugos būdavo atliekamos laiku ir kokybiškai, tačiau buvo atvejų, kad kai kurios prekės buvo supakuotos nekokybiškai, tačiau tai buvo smulkūs pažeidimai, kuriuos UAB „B“ kompensavo. Pakavimo darbus UAB „B“ atlikinėjo laikotarpiu nuo 2016 iki 2017 m. Vėliau pakavimo paslaugų UAB „S“ atsisakė, kadangi bendrovė pakavimo paslaugas darė savo pajėgomis (3 t., b. l. 19–21).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 25 d. apklaustas liudytoju M. R. parodė, kad yra bankroto administratorius, vykdantis individualią veiklą, maždaug nuo 2017 m. balandžio mėnesio. Yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos bankroto įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jo veiklą, jo vykdomos veiklos adresas yra adresu (duomenys neskleistini), kur yra UAB „U“ jam suteikta veiklos vieta. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta 2018 m. rugsėjo 24 d., UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvo paskelbtas bankrotas ir jis buvo paskirtas šios bendrovės bankroto administratoriumi. Teismas jį paskyrė bankroto administratoriumi pagal paties teismo sudarytą atrankos programą. Jis po bankroto bylos iškėlimo, laikotarpio tiksliai nepamena, BUAB „A“ elektroniniu paštu direktoriui D. N. išsiuntė pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą, jo darbo sutarties nutraukimą ir įgaliojimų nutraukimą. Buvo nurodytas reikalingų perduoti bankroto administratoriui turto ir dokumentų sąrašas. Ar D. N. jo siunčiamus dokumentus gavo ir priėmė, į šį klausimą galės atsakyti jo įgaliotasis asmuo A. K., kuris taip pat yra bankroto administratorius, jis perka paslaugas iš UAB „U“, nuo BUAB „A“ bankroto iškėlimo dienos A. K. yra įgaliotas atlikti tam tikrus veiksmus, jo vedamoje bankroto byloje: bendrauti su įmonės vadovu, siųsti pranešimus, tikrinti įmonės dokumentus, priimti juos iš vadovo, priimti turtą, pasirašyti ir pateikti dokumentus, pateikti dokumentus, paraiškas, pažymas ir kitus dokumentus, įskaitant teikiamų dokumentų patvirtinimą bankrutuojančios įmonės vardu. Taip pat gauti arba atsiimti bet kokius bankrutuojančiai įmonei siunčiamus ar teikiamus dokumentus. Atlikti kitus veiksmus, susijusius su dokumentų priėmimu, sumokėti mokesčius, rinkliavas, kurių įstatyme nebūtina nurodyti įgaliojime. Atstovauti valstybinėse įstaigose bankroto administratoriui bei santykiuose su fiziniais ar juridiniais asmenimis. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta 2018 m. gruodžio 17 d., buvo patvirtintas BUAB „A“ kreditorių sąrašas, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi šis sąrašas buvo patikslintas. Duomenys apie kreditorių sąrašą bus pateikti prie ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos. Kreditorinių reikalavimų suma šiai dienai sudaro 50 497,76 Eur sumą. Pagal Bankroto įstatymą, buvo patikrinti BUAB „A“ sudaryti finansiniai sandoriai ir atlikti kiti veiksmai, kurie prieštarauja bendrovės ir jos kreditorių interesams. 2019 m. vasario mėnesį buvo nustatytos pareiškime nustatytos aplinkybės. Bendrovei ir jos kreditoriams galimai buvo padaryta didelė turtinė žala, D. N. šiais neteisėtais veiksmais: iš įmonės kasos buvo paimtos piniginės lėšos 37 995,19 Eur ir jos nebuvo grąžintos bendrovei. Iš įmonės atsiskaitomosios banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), 38 422,47 Eur suma. Visos šios piniginės lėšos buvo paimtos be nurodyto teisinio pagrindo. Tyrimo metu bus pateikti visi reikalingi buhalterinės apskaitos dokumentai, sąskaitų išrašai, kurie patvirtins pinigų paėmimą. Su D. N. buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas nebuvo, nes jis atsisakė pasirašyti tokį aktą. Apie tai galės papasakoti A. K. Dalis įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų buvo priimta iš buvusios bendrovės buhalterės J. G.- S. Buhalterė geranoriškai bendradarbiauja su bankroto administratoriais. Įmonė turėjo trumpalaikio turto, t. y. atsargų 7 261,24 Eur sumą. Iš buhalterinės apskaitos dokumentų suvestinių matyti, kad tai galėjo būti žaliavos medžiagos objektams, įmonės pagrindinė veikla buvo statybos, dalyvavimas viešuose pirkimuose, rangos darbai. Direktorius nėra perdavęs bankroto administratoriui. Bankroto bylos iškėlimo dienai transporto priemonių bendrovė neturėjo. Ilgalaikio turto bendrovėje nustatyta nebuvo. BUAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra saugomi adresu (duomenys neskelbtini), UAB „U“ patalpose (kurie perduoti bankroto administratoriui). D. N. nebendradarbiavo geranoriškai su bankroto administratoriumi, nevykdė bankroto administratoriaus žodinių ir rašytinių reikalavimų, atsisakė pasirašyti buhalterinės apskaitos priėmimo-perdavimo aktą, atsisakė suteikti prisijungimą prie įmonės banko sąskaitų, banko sąskaitos PIN generatorius perduotas nebuvo, siųstame dokumentų pakete buvo nurodyta, kas turėjo būti perduota. Ar buvo perduotas įmonės antspaudas, nurodys A. K. Pagal jo kreipimąsi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi BUAB „A“ buvusiam vadovui D. N. buvo paskirta piniginė 500 Eur bauda už įmonės turto ir visų dokumentų perdavimo pareigos nevykdymą. Ar bauda sumokėta ir ar D. N. sumokėjo šią baudą, tokių duomenų neturi. BUAB „A“ buhalterinė apskaita nuo bendrovės steigimo iki 2018 m. sausio mėn. buvo vedama patenkinamai, egzistuoja tiek pirminiai, tiek suvestiniai buhalterinės apskaitos dokumentai, pagrindžiantys atliktas finansines operacijas bendrovėje. Nuo 2018 m. sausio mėn. iki bankroto bylos iškėlimo dienos bendrovės buhalterinė apskaita buvo visiškai nevedama arba vedama nesivadovaujant numatytų teisės aktų reikalavimų. BUAB „A“ bankroto byla buvo iškelta dėl UAB „V“ pateikto pareiškimo teismui dėl to, kad buvo neapmokėtas įsiskolinimas 3 305 Eur sumai A. V. įmonei „Z“, kartu su pareiškimu pateikti suvestiniai įmonės buhalteriniai apskaitos dokumentai atitinka realią situaciją, juose užfiksuotos sumos atitinka bendrovės balanso 2017 m. gruodžio 31 d. duomenis. Taip pat šie suvestiniai buhalterinės apskaitos dokumentai yra pagrįsti pirminiais apskaitos dokumentais, kurie yra bankroto administratoriaus žinioje ir bankroto administratorius esant reikalavimui juos pateiks. Įmonės balansas yra sudarytas iki 2017 m. gruodžio 31 d., o Didžiojoje knygoje yra pateikta informacija iki 2018 m. gruodžio 31 d., balansai nesutampa, nes Didžiojoje knygoje yra įtrauktos papildomos finansinės operacijos už 2018 m. sausio mėnesį. Tokia pati situacija yra su kitais suvestiniais dokumentais (avansine apyskaita). Įmonė glaudžiai bendradarbiavo ir vykdė veiklą kartu su UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Ši įmonė užsiėmė tokia pačia veikla, kaip UAB „A“, įtartina, kad buvo sumokamos ir gaunamos didelės piniginės sumos. Bankroto administratoriaus žiniomis, D. N. turto, iš kurio galima būtų patenkinti kreditorių reikalavimus, taip pat geranoriškai atsiskaityti su įmonės kreditoriais įmonės vadovas nesutinka. Nuo bankroto paskelbimo dienos vyko vienas kreditorių susirinkimas, bankroto administratoriaus iniciatyva, šiame susirinkime buvo aptarta kreditorių susirinkimo darbo reglamentas, patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita, išrinktas kreditorių susirinkimų pirmininkas, suteikti įgaliojimai susirinkimo pirmininkui sudaryti pavedimo sutartį su administratoriumi, patvirtinta kreditorių susirinkimo (komiteto posėdžio) šaukimo tvarka, patvirtinta informacijos kreditoriams ir savininkui teikimo tvarka, patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, nutarta pritarti administratoriaus kreipimuisi į teismą, pripažinti UAB „A“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. UAB „A“ konkrečios vykdomos veiklos vietos, bankroto administratoriaus žiniomis, nebuvo. Administratorius svarsto galimybę dėl civilinėmis priemonės atligintinos žalos, o jei ikiteisminio tyrimo byla pasiektų teismą, tai būtų svarstoma galimybė kreditoriams pateikti civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje (3 t., b. l. 8–12).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 25 d. apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad UAB „U“ dirba direktoriumi, atlieka vadovo pareigas ir bankroto administratoriaus pareigas. UAB „U“ atlieka bankroto administratoriaus pareigas. Buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Bendradarbiauja su M. R., vykdančiu individualią bankroto administratoriaus veiklą. Jo darbo vieta yra UAB „U“ patalpose. 2019 m. vasario 25 d. buvo sudarytas įgaliojimas, jis buvo paskirtas BUAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), „įgaliotiniu“, kuriuo yra paskirtas atstovauti įgaliotoją jo bankroto procedūros, pagal LR teisės aktus nereikalaujančių atskiro įgaliojimo vykdyme, taip pat pasirašyti, pateikti dokumentus, paraiškas, prašymus, pažymas, kitus dokumentus, gauti atsiimti visus dokumentus, atstovauti įgaliotoją VĮ registrų centre, kitose valstybinėse įstaigose, bei santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Įgaliotojas yra BUAB „A“ bankroto administratorius M. R., įgaliojimas galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. Yra supažindintas su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi dėl BUAB „A“ bankroto bylos iškėlimo. Siekdamas įteikti teismo dokumentus ir bankroto administratoriaus reikalavimą perduoti turtą ir bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, jis yra patikrinęs viešai prieinamą informaciją apie D. N., nurodyti kontaktiniais mobilaus ryšio telefonai buvo išjungti. Gavo jo kontaktinį mob. ryšio telefono numerį. D. N. telefonu paaiškino, kad BUAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkė J. G.-S. ir jis neturi pateikti reikalaujamų buhalterinės apskaitos dokumentų, jie yra pas buhalterę, bei nurodė, kad įmonė neturi nei trumpalaikio, nei ilgalaikio turto, nurodė, kad gal kažkokius dokumentus ir turi, jis (liudytojas) pareikalavo žodžiu pateikti turimus dokumentus nedelsiant. 2018 m. spalio 10 d. D. N. atvyko į (duomenys neskelbtini), kieme perdavė kelias PVM sąskaitas, kelis kuro čekius, sutartis su individualia veikla besiverčiančiais asmenimis. Jis dokumentus pateikė, įsėdo į automobilį ir išvažiavo net nieko nepasirašęs, yra liudytojas, kuris viską matė. Tuomet susiekė su J. G. S., kuri 2018 m. spalio 24 d. atvykusi į (duomenys neskelbtini), pateikė BUAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos turėjo gavusi iš D. N. ir pasirašė 2018 m. spalio 24 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Patikrinus pateiktus dokumentus, buvo pastebėta, kad įmonės kasoje buvo nustatytas buhalterinis piniginių lėšų likutis kasoje 37 995,19 Eur sumai trūkumas, o iš banko sąskaitos 38 422,47 Eur suma. Taip pat buvo nustatyta, kad žaliavų, medžiagų komplektavimo detalių bei kitų dalių nurodyta pagal buhalterės paaiškinimą, tai buvo baldų furnitūra ir kitos dalys, kurių panaudojimas nėra žinomas, o buhalteriškai „nenurašytas“. Pirktos prekės, skirtos perparduoti „yra granulės“, jos turėjo būti įmonės sudėtyje, tačiau buhalteriškai taip pat nenurašytos. 2019 m. sausio 31 d. pakartotinai buvo telefonu D. N. paragintas grąžinti pinigines lėšas, kurios turėtų būti bendrovės kasoje ir jo išgrynintas pinigines lėšas, dėl kurių nėra patvirtinančių dokumentų, kurie yra pas jį, kaip atskaitingą asmenį. Jis paaiškino, kad pinigų neturi ir įmonės kreditoriams žalos neatlygins. 2019 m. vasario 1 d. D. N. elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas reikalavimas dėl piniginių lėšų ir turto grąžinimo. Laiškas grąžintas nebuvo, atsakymas nebuvo gautas. Į antstolius dėl faktinių aplinkybių konstatavimo nebuvo kreiptasi, kadangi bankroto administratoriui nebuvo finansinių galimybių to padaryti. Kitas žingsnis buvo parašytas pareiškimas 2019 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūrai kur ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BUAB „A“ buvusio vadovo D. N. galimai padarytų neteisėtų veiksmų (3 t., b. l. 15–18).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 27 d. apklausta liudytoja J. G.-S. parodė, kad ji buhaltere dirba pagal individualią veiklą, sutarties su UAB „A“ pasirašiusi nebuvo, dirbo maždaug nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. gruodžio mėnesio, laikotarpio tiksliai nepamena. Šiai įmonei tvarkė jai pateiktą buhalterinę apskaitą pagal žodinį susitarimą. Darbą BUAB „A“ ji surado per „www.skelbiu.lt“. Jos fizinė darbo vieta maždaug nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. vasaros pabaigos. Ji turėjo jai priskirtą darbo stalą, kompiuterį, kompiuterio pavadinimo nepamena, kompiuteris stacionarus. Ji dirbo bendroje patalpoje. Įmonėje dirbo direktorius D. N., sąmatininkė S., pavardės nepamena, ji, projektų ar darbų vadovas G. P., statybininkas, kurio vardo, pavardės nepamena, jis dirbo objektuose. Įmonės pagrindinė veikla buvo statybos. Kiek gali pasakyti, tai buvo realiai veikianti įmonė, turėjo darbų objektus. Įmonės buhalterinė apskaita jos dirbamu laikotarpiu buvo saugoma (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, įmonės buveinės patalpose. Ji buvo jos dirbamu laikotarpiu vienintelė buhalterė toje įmonėje. Ji naudojosi buhalterinės apskaitos programa „Finvalda“, ši programa priklausė UAB „A“. Ji pagal išrašytą sąskaitą, pavedimu į jai priklausančią banko sąskaitą gaudavo atlyginimą. Atlyginimas nebuvo mokamas laiku, vėluodavo, kai kada mokėdavo dalimis, reikėdavo D. N. nuolat priminti, kad atėjo laikas mokėti atlyginimą. Į jos darbą įėjo: sąskaitų suvedimas, Sodra, ataskaitų pateikimas VMI, registrų tvarkymas, ji buhalterinę apskaitą tvarkė pagal pateiktus D. N. buhalterinės apskaitos dokumentus. Jos dirbamu laikotarpiu įmonė turėjo pelno, bet koks tai buvo pelnas, negali pasakyti. Materialiai atsakingas asmuo buvo direktorius D. N. Ji nebuvo pasirašiusi materialinės atsakomybės sutarties. Įmonės antspaudą ir banko sąskaitų prisijungimus valdė D. N., įmonės pinigines lėšas taip pat valdė D. N. Jai žinoma, kad kasa su grynaisiais pinigais turėjo būti, bet ji realiai to nematė. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus buvo matyti, kad vyko atsiskaitymai grynaisiais pinigais. Sutartys, pasirašytos su klientais, buvo laikomos įmonės patalpose su kitais buhalterinės apskaitos dokumentais. Buhalterinės apskaitos dokumentai buvo sudėti į lentynas, kur ir buvo saugomi. Kai ji pradėjo dirbti su UAB „A“, tai jokio buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo–perdavimo akto pasirašyta nebuvo, buvo tik pasirašiusi pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo–perdavimo aktą. Su šia įmone darbinę veiklą nutraukė, nes, pvz.: jis pirko „baldines“ plokštes, o ji jo klausė, kaip jai tai atvaizduoti buhalterinėje apskaitos programoje, jis pasakė, kad panaudos. Buvo daug buhalterinių nesutapimų, pvz.: jis pristatydavo sąskaitas, kurios neatrodė įmonės veiklos sąnaudos. Taip pat buvo patikrinimai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, neatsiskaitymai su darbuotojais mokant atlyginimą, buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikiami įtraukti į įmonės apskaitą laiku. D. N. iš įmonės sąskaitos išgrynindavo pinigines lėšas, nenurodydamas išgryninimo paskirties. Dėl šių priežasčių ji nutraukė darbo santykius su UAB „A“. 2017 m. vasaros pabaigoje D. N. nustojo nuomoti ofisą (duomenys neskelbtini), todėl buhalterinės apskaitos dokumentus ji laikė savo namuose ir dirbo iš namų. 2017 m. rudens pradžioje ji D. N. įspėjo, kad ketina su juo nutraukti darbo santykius ir kad ieškotų kitos buhalterės. D. N. vėliau nustojo jai atsiliepti į telefono skambučius, buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti jau paskelbus UAB „A“ bankrotą ir ji juos visus, kuriuos turėjo, perdavė fiziškai paskirtam bankroto administratoriui. Buvo pasirašytas buhalterinės apskaitos priėmimo–perdavimo aktas. D. N. ji galėtų apibūdinti kaip itin pasitikintį žmonėmis asmenį, jis buvo pats įmonės direktorius, nebuvo samdomas darbuotojas direktoriaus pareigose. Nelabai gaudėsi dokumentuose, sutarčių parengime, rašydamas darė klaidas. Ateidavo į darbą tvarkingai apsirengęs, kiek pastebėjo, darbo metu visuomet būdavo blaivus. UAB „A“, kiek jai žinoma, turėjo sutartinių santykių su UAB „B“. UAB „B“ užsiėmė statybų veikla. Buvo atliekami pavedimai iš/į UAB „B“, kuriuose nebuvo nurodyta tikslinės paskirties, nebuvo aišku, už ką tiksliai būdavo atliekami bankiniai pavedimai. Dar buvo tokiu pačiu principu bendradarbiaujama su X. Tarp šių įmonių vyko piniginių lėšų pervedimai, skolų padengimai, paskolų ėmimas. Vykdavo neaiškios kilmės piniginių lėšų pervedimai su pavadinimu „dalinis mokėjimas“, atliekant pavedimus nedidelėmis sumomis, tačiau dažnai. VMI atliko patikrinimą sandoriuose su UAB „C“, tačiau patikrinimo rezultato ji nežino. Taip pat atliekant ar įskaitant pavedimus įmonėje, vedant duomenis į buhalterinės apskaitos programą, ji nežinojo nei mokėjimų ar įskaitymų paskirties, kokios buvo jų priežastys. Ji D. N. klausė, ar įmonės kasoje užfiksuota pinigų suma realiai yra, ar jis turi tas pinigines lėšas, jis jai atsakė, kad taip, tikino, kad grynieji pinigai kasoje tikrai yra, tačiau kasos buvimo vietos jis jai nenurodė. Kiek jai buvo žinoma, UAB „A“ su UAB „B“ siejo verslo partnerių santykiai, iš jos bendro supratimo, šios įmonės bendrai vykdydavo darbus objektuose. UAB „B“ direktorius buvo A. L., kiek žino, X jam priklauso. D. N. pirkimus už grynuosius pinigus pagrindžiančius dokumentus jai kaip buhalterei pateikdavo ne visus, daugumos dokumentų nepateikdavo. Pagal jos supratimą tai D. N. pinigus leisdavo ne pagal poreikius, išgrynindavo pinigines lėšas pagal jos įsivaizdavimą savo reikmėms, pvz.: nusipirko sau laikrodį už maždaug keletą šimtų eurų (3 t., b. l. 1–5).

BUAB „A“ bankroto administratoriaus 2019 m. vasario 7 d. pareiškime prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą BUAB „A“ buvusio direktoriaus D. N. atžvilgiu dėl jo veiksmų slepiant, vengiant grąžinti, pasisavinant ir (ar) išvaistant bendrovei priklausantį turtą BK 182, 183 ir (ar) 184 straipsnio kontekste bei apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnis) (1 t., b. l. 21–23).

2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. kratos protokolais buvo paimti BUAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentai (2 t., b. l. 76–80, 111–115).

Iš 2021 m. lapkričio 30 d. – 2021 m. gruodžio 30 d. apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrėta VMI 2018 m. birželio 22 d. surašyta UAB „A“ patikrinimo pažyma Nr. (21.71-32) FR1041-372 („Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma“) ir dokumentų segtuvas, kuriame yra prašymai surašyti UAB „A“ direktoriui dėl priėmimo ir atleidimo iš darbo, darbo sutartys, prekių pardavimo–pirkimo sutartis, paslaugų teikimo bei statybos rangos sutartis, atliktų darbų aktai, kuriuose rangovu įrašyta UAB „Q“, subrangovu – UAB „A“, pardavėjos UAB „G“ išrašyta 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra, taip pat „Perdavimo-priėmimo dokumentai“ bei dokumentas – „Pardavimo rezervas“, kuriuose pardavėju įrašyta UAB „J“, pirkėju – UAB „A“, transporto važtaraščiai, taip pat 3 sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „C“ vardu, kuriose įforminta, kad UAB „C“ pardavė bendrovei UAB „A“ (toliau – ir Bendrovė) pakavimo darbus už 53 719,02 Eur ir 11 280,98 Eur PVM, iš viso už 65 000 Eur (2017 m. rugsėjo 29 d. s/f serija FR Nr. 7 už 16 528,93 Eur ir 3 471,07 Eur PVM, iš viso už 20 000 Eur; 2017 m. spalio 10 d. s/f serija FR Nr. 8 už 16 528,93 Eur ir 3 471,07 Eur PVM, iš viso už 20 000 Eur; 2017 m. spalio 31 d. s/f serija FR Nr. 11 už 20 661,16 Eur ir 4 338,84 Eur PVM, iš viso už 25 000 Eur), 5 (penki) UAB „C“ vardu išrašyti kasos pajamų orderio kvitai, kuriuose įforminta, kad už pakavimo darbus 2017 m. spalio mėn. iš bendrovės UAB „A“ kasininkas R. N. grynais pinigais gavo 41 000 Eur, iš jų: pagal 2017 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderio kvitą serija FR Nr. 305 – 7 000 Eur; pagal 2017 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderio kvitą serija FR Nr. 306 – 9 000 Eur; pagal 2017 m. spalio 6 d. kasos pajamų orderio kvitą serija FR Nr. 307 – 9 000 Eur; pagal 2017 m. spalio 9 d. kasos pajamų orderio kvitą serija FR Nr. 308 – 9 000 Eur; pagal 2017 m. spalio 11 d. kasos pajamų orderio kvitą serija FR Nr. 309 – 7 000 Eur. Taip pat tarp dokumentų yra nepasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. UAB „C“ apskaitos registrų, ar kitų apskaitos dokumentų, apžiūrai pateiktame dokumentų segtuve nėra.

Dokumentų apžiūrai pateiktoje VMI surašytoje UAB „A“ patikrinimo 2018 m. birželio 22 d. pažymoje Nr. (21.71-32) FR1041-372 („Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma“) nurodyta, kad buvo tikrinti laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. vykdyti sandoriai su UAB „B“ bei kitos su šiais sandoriais susijusios ūkinės operacijos. Pažymoje nurodyta, kad UAB „A“ 2017 m. spalio 30 d. įformino PVM sąskaitą faktūrą SG2017/10-25 už 53 719,01 Eur ir 11 280,99 Eur PVM, iš viso 65 000 Eur prekių pakavimo paslaugų pardavimui UAB „B“. Dėl šių paslaugų teikimo tarp sandorio šalių 2017 m. sausio 20 d. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. GNT 2017/10/20. VMI pažymoje nurodyta, kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „B“ parduotų pakavimo paslaugų įsigijimas už 53 719,01 Eur ir 11 280,99 Eur PVM, iš viso už 65 000 Eur – įformintas iš UAB „C“, kurios vardu išrašytos žemiau nurodytos PVM sąskaitos faktūros: 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaita faktūra serija FR Nr. 7 už 16 528,93 Eur ir 3 471,07 Eur; 2017 m. spalio 10 d. PVM sąskaita faktūra serija FR Nr. 8 už 16 528,93 Eur ir 3 471,07 Eur PVM; 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija FR Nr. 11 už 20 661,16 Eur ir 4 338,84 Eur PVM.

Pažymoje nurodyta, kad UAB „A“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytą 11 281 Eur pirkimo PVM atskaitė ir deklaravo 2017 m. spalio mėn. PVM deklaracijoje. PVM sąskaitos faktūros įtrauktos į išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (iMAS) posistemyje i.SAF Bendrovės pateiktus gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus. Dokumentų apžiūrai pateiktoje VMI UAB „A“ patikrinimo pažymoje nurodyta, kad atsiskaitymo už paslaugas patvirtinimui Bendrovė pateikė UAB „C“ vardu išrašytas 5 kasos pajamų orderių kvitų kopijas, kuriomis įformintas UAB „C“ pinigų priėmimas iš UAB „A“: 7 000 Eur 2017 m. spalio 2 d. kasos pajamų orderio kvitas serija FR Nr. 305; 9 000 Eur 2017 m. spalio 4 d. kasos pajamų orderio kvitas serija FR Nr. 306; 9 000 Eur 2017 m. spalio 6 d. kasos pajamų orderio kvitas serija FR Nr. 307; 9 000 Eur 2017 m. spalio 9 d. kasos pajamų orderio kvitas serija FR Nr. 308; 7 000 Eur 2017 m. spalio 11 d. kasos pajamų orderio kvitas serija FR Nr. 309. Pažymoje nurodyta, kad Bendrovė nepateikė operatyviam patikrinimui pirminių dokumentų (kasos išlaidų orderių ir kt.), kurių pagrindu iš Bendrovės kasos ir banko sąskaitų buvo išmokėtos piniginės lėšos, skirtos atsiskaitymui su UAB „C“. Taip pat patikrinimui nebuvo pateikti šių piniginių operacijų apskaitos registrai (kasos knygos, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, ar kt.).

VMI pažymoje nurodyta, kad UAB „C“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas 11 280,98 Eur pardavimo PVM nedeklaruotas ir nesumokėtas, kad UAB „C“ nuo 2017 m. rugsėjo mėn. neteikia deklaracijų, nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. UAB „C“ nėra darbuotojų. Be to, PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderio kvituose nurodytas R. N., SoDros duomenimis, UAB „C“ buvo įdarbintas tik vienai dienai – (duomenys neskelbtini). Minėti dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio kvitai) įforminti po to, kai darbuotojų UAB „C“ nebuvo. Pažymoje nurodyta, kad R. N. pagal pasirašytus kasos pajamų orderio kvitus grynųjų pinigų negavo, kad pateiktų PVM sąskaitų faktūrų neišrašė. Dokumentų apžiūrai pateiktoje VMI surašytoje UAB „A“ patikrinimo 2018 m. birželio 22 d. pažymoje nurodyta, kad įvertinus operatyvaus patikrinimo metu surinktus duomenis, papildomai surinktą informaciją, nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad UAB „C“ galėjo atlikti pakavimo paslaugas, nurodytas jos vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta aplinkybių visuma nepatvirtina, kad <...> UAB „C“, <...> ir UAB „A“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės finansinės operacijos įvyko tomis aplinkybėmis, kurios atvaizduotos šių bendrovių įformintose PVM sąskaitose faktūrose.

Jeigu, kaip nurodyta apžiūrai pateiktame VMI akte, patikrinimo metu nustatyta aplinkybių visuma nepatvirtina, kad <...> UAB „C“, <...> ir UAB „A“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės finansinės operacijos įvyko tomis aplinkybėmis, kurios atvaizduotos šių bendrovių įformintose PVM sąskaitose faktūrose, jeigu bendrovei UAB „B“ darbai (už 53 719,01 Eur ir 11 280,99 Eur PVM, iš viso už 65 000 Eur) buvo atlikti kitomis sąlygomis nei nurodyta dokumentuose, tai Bendrovė neįvykusioms ūkinėms finansinėms operacijoms apskaitoje pagrįsti panaudojo pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas neatitinkančius tikrovės apskaitos dokumentus (2017 m. rugsėjo ir spalio mėn. PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Tuo UAB „A“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punkto reikalavimo, kuris nurodo, kad į apskaitą būtų įtrauktos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, šio įstatymo 12 straipsnio 1 punkto reikalavimo, kuris nurodo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuri nurodo, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Dėl nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų (Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punkto, 12 straipsnio 1 punkto, 13 straipsnio 3 dalies) nesilaikymo, iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. rugsėjo ir 2017 m. spalio mėn.

Jeigu darbai UAB „B“ nebuvo atlikti, tai Bendrovė neįvykusioms ūkinėms finansinėms operacijoms apskaitoje pagrįsti panaudojo pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas neatitinkančius tikrovės apskaitos dokumentus (2017 m. rugsėjo ir spalio mėn. PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės). Tuo UAB „A“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto kuris nurodo, kad į apskaitą būtų įtrauktos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, reikalavimo, šio įstatymo 12 straipsnio 1 punkto kuris nurodo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, reikalavimo ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuri nurodo, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Dėl nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto, 12 straipsnio 1 punkto, 13 straipsnio 3 dalies) nesilaikymo, iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. rugsėjo ir 2017 m. spalio mėn. (2 t., b. l. 134–138).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatomis, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad visuma nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais vadovaudamasis sprendžia, jog kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad D. N. kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu ir aplinkybėmis apgaulingai tvarkė UAB „A“ buhalterinę apskaitą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Prokurorė siūlė baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu, kaltinamasis D. N. tam neprieštaravo, tačiau siūlomos bausmės – baudos, dydį prašė sumažinti, kadangi jo materialinė padėtis sunki, prašo baudos mokėjimą išdėstyti 1 metams (3 t., b. l. 173–176).

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas.

Skirdamas bausmę D. N., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas finansų sistemai, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – neteistas (3 t., b. l. 59–60), per 3 metus 24 kartus baustas administracine tvarka daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (3 t., b. l. 61–79), dirbantis (3 t., b. l. 56, 58), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 91).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda, kurios dydis artimas minimaliam, skirtinam už apysunkio nusikaltimo padarymą – 150 MGL (BBND). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. N. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 100 MGL (BBND).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 16 d. 09.00 val. iki 2019 m. gegužės 16 d. 16.25 val. (viena diena) išbūtas laikas (3 t., b. l. 95, 96), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai, ir nustatant, kad galutinė bauda, kurią turi sumokėti kaltinamasis D. N., sudaro 98 MGL (BBND) (t. y. 4 900 Eur).

Akcentuotina, kad nėra pagrindo mažinti paskirtos baudos dydžio, kuris jau yra mažesnis nei minimalus, skirtinas už apysunkio nusikaltimo padarymą, todėl D. N. prašymas sumažinti baudos dydį netenkintinas. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad, kaltinamojo teigimu, jo finansinė padėtis sunki, į baudos dydį, teismo vertinimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, yra tikslinga leisti paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 97–98) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. N. (D. N.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (BBND), t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 100 MGL (BBND), t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 16 d. 09.00 val. iki 2019 m. gegužės 16 d. 16.25 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai ir paskirti D. N. (D. N.) galutinę bausmę – 98 MGL (BBND) (4 900 Eur) (keturių tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

D. N. (D. N.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. N. (D. N.), kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti D. N. (D. N.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Dambrauskienė