- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- 1S-242-885/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Nuteistasis
- G. S.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. advokato Olego Šibkovo (toliau – ir advokatas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo advokato skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 58-166 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam G. S.“ (toliau – ir Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, be kita ko, G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 5 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 92 straipsnį, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 83 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas.
2. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, be kita ko, G. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laivės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
3. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi, Lazdijų rajono 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu G. S. paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
4. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, be kita ko, G. S. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. ir 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir 2011 m. vasario 10 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė 2 (dviejų) ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
5. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, be kita ko, G. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 263 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) bei jam paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir G. S. buvo paskirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.
6. Bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. rugpjūčio 29 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 27 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus du trečdalius laisvės atėmimo bausmės – 2019 m. balandžio 27 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. birželio 10 d. – 1 (vieni) metai 2 (du) mėnesiai 17 (septyniolika) dienų.
7. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 58-166 nutarė netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodyta, kad nuteistojo elgesys nėra pažangus, nuteistasis disponavo nuteistiesiems draudžiamais turėti daiktais (mobiliojo ryšio telefonu) bei demonstravo agresyvų elgesį, stokojo motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje, nagrinėjamu atveju pakartotinio nusikalstamo ir smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė.
8. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, G. S. advokatas jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. liepos 15 d. nutartimi skundą atmetė bei paliko galioti Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, kad Komisijos nutarime aptartos ir teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad G. S. atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus G. S. nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
II. Skundo prašymai ir argumentai
9. Skunde advokatas prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą taikant nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą.
9.1. Advokato teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja ne tik formalieji, bet taip pat materialieji pagrindai taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Skundžiamoje nutartyje nuteistojo skundas buvo vertinamas formaliai ir neišsamiai, taip pat nepagrįstai sumenkinant teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Skunde teigiama, kad aplinkybės, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei yra du kartus skatintas už gerą elgesį rodo jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taigi yra lemtinga aplinkybė lygtinio paleidimo taikymui.
9.2. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nustatyti formalieji lygtinio paleidimo taikymo kriterijai, be to, nuteistasis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, nors tai neprivaloma sąlyga. Komisijai prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo yra pateikiamas jau trečią kartą. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka jau virš dešimt metų, o jo bausmės pabaiga yra po 1 (vienerių) metų ir 2 (mėnesių), taigi lygtinio paleidimo instituto taikymas būtų tikslingas bei logiškas – po ilgo įkalinimo termino nuteistasis turi adaptuotis, tai daryti reikia kuo greičiau, tuo labiau, kad įmanomas intensyvios priežiūros taikymas.
9.3. Advokatas pažymi, kad teismas netinkamai vertino nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant bei turėjo išankstinių neigiamų įsitikinimų nuteistojo atžvilgiu. Buvo apsiribota nuomone, jog kadangi nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteistasis G. S. nepadarė akivaizdžios pažangos ją mažinant. Skundžiamoje nutartyje formaliai paminėtos nuteistąjį pozityviai charakterizuojančias aplinkybės, tačiau jos tinkamai neįvertintos. Nors teismas sutinka, kad G. S. elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas nuteistasis, bet kartu mano, kad vien to nepakanka konstatuoti nuteistojo pažangą mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nesuvokiama, kodėl nuteistasis negalėtų mažinti šios rizikos būdamas ne pataisos namuose, o kartu su savo šeima, būdamas pozityvioje aplinkoje bei dirbdamas ir tuo pačiu prižiūrimas probacijos tarnybų.
9.4. Skunde pabrėžiama, kad teismas iš esmės atlieka pakartotinį baudimą, kadangi sutapatina padarytos veikos pavojingumą bei sunkumą su asmens pavojingumu. Teismas nepagrįstai akcentuoja retrospektyvias aplinkybes, o toks požiūris savaime yra neteisingas. Praeities nuteistasis pakeisti negali, tačiau savo elgesiu paskutiniu metu parodo, kad yra pasiryžęs keisti savo asmenybę bei gyvenimą į teigiamą pusę. Teismas taipogi prieštarauja pats sau, kadangi jei G. S. nusikalto dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, pritaikius lygtinio paleidimo institutą, jis greičiau pakeistų savo aplinką į teigiamą.
9.5. Teismo teiginiai, kad nuteistasis gali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką savo teigiamu ir kryptingu elgesiu, toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, yra savaime deklaratyvūs. Svarbu atsižvelgti, kad nuteistasis vykdė Komisijos jam anksčiau nurodytas rekomendacijas, o tai turi būti vertinama kaip nuteistojo pažanga mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis visas jam pateiktas rekomendacijas yra įvykdęs, kas turėtų daryti įtaką sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau aiškiai matyti, kad taip nėra. Tai lemia abejones dėl Komisijos rekomendacijų tikslingumo bei jų paskirties, taigi kartu leidžia abejoti ir dėl pačio lygtinio paleidimo instituto paskirties. G. S. paskirta rekomendacija dėl dalyvavimo prevencinėse priemonėse, padedančiose išlaikyti blaivumą, pasižymi savo formalumu, kadangi nėra duomenų apie nuteistojo problemas dėl alkoholio vartojimo, taigi neaišku koks tokios rekomendacijos tikslas.
9.6. Teismas, pažymėdamas, kad pastaruoju metu matomas žymus nuteistojo aktyvumo laisvės atėmimo įstaigos organizuojamose renginiuose ir užsiėmimuose sumažėjimas, neatsižvelgė į tai, jog pataisos namuose dažnai buvo skelbiamas karantinas, kurio metu beveik nebuvo organizuojami jokie renginiai. 2021 m. nuteistajam buvo stipriai pablogėjusi jo sveikatos būklė, kas darė įtaką galimybei dalyvauti šiuose renginiuose. Be to, atsižvelgiant į tai, kad niekas neįvertino jo pastangų keisti savo elgesį, nuteistasis galėjo suprasti, kad nėra jokio tikslo stengtis keistis, kadangi jo pastangos yra ignoruojamos.
9.7. Advokatas pabrėžia, kad nesutinkama su pasisakymu, kad nuteistasis stokoja motyvacijos dirbti, kadangi tuomet jis nebūtų įgijęs kvalifikacijos ar dalyvavęs pozityvaus užimtumo programose. Tokiai teismo išvadai prieštarauja taip pat ir nuteistojo siekis įsidarbinti MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju. Advokato vertinimu, tai aiškiai parodo G. S. siekį įsidarbinti ir gauti pajamas teisėtu būdu. Nuteistasis supranta savo pareigą atlyginti jo turimus finansinius įsipareigojimus bei kompensuoti už jį sumokėtas lėšas, o taip pat atlikti pareigą tinkamai išlaikyti savo vaiką bei šeimą.
9.8. Advokato teigimu, visos nurodytos aplinkybės tik pagrindžia, kad teismas pateiktą skundą vertino formaliai, nevertino anksčiau pateiktų Komisijos rekomendacijų bei jų įvykdymo. Taip pat teismas sumenkino visus teigiamai G. S. charakterizuojančius duomenis bei neatsižvelgė į tai, jog bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, elektros įrengimų remontininko profesinę kvalifikaciją, taigi pakeitė ne tik savo elgesį, bet ir požiūrį į gyvenimą, po paleidimo iš pataisos įstaigos ketina dorai gyventi su šeima. Taip pat asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. jau nemažą laiko tarpą stengiasi koreguoti savo elgesį.
9.9. Skunde nurodoma, kad, nuteistojo nuomone, jo pavojingumas visuomenei yra mažas, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pirmą kartą, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą jis nėra įrašytas, nusikalstamą veiką atliko prieš ilgą laiką. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis turi teigiamus socialinius ryšius, o būdamas pataisos įstaigoje kūrė ilgalaikius socialinius planus ateičiai, palaikė artimus socialinius ryšius su visa savo šeima, susituokė.
9.10. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jis 2020 m. lapkričio 19 d. dalyvavo psichologo parinktoje intervencinėje elgesio pataisos programoje, kurios metu konstatuota tai, jog jis išliko motyvuotas ir nevengė atvirai analizuoti praeities, didžiąją dalį užduočių atlikdavo išsamiai ir tiksliai, demonstravo ganėtinai aukštą emocinio intelekto ir empatijos lygį. Taip pat pažymėta, kad nuteistasis adekvačiai vertina ir savo teigiamas savybes, geba įvardinti kaip jos jam padeda skirtingose srityse ir kuo būtų naudingos siekiant tikslų ateityje.
9.11. Advokatas pažymi, kad nusikalstamas veikas G. S. padarė būdamas labai jauno amžiaus, taigi kuo greičiau jis bus paleistas iš pataisos įstaigos, tuo greičiau gebės tinkamai resocializuotis visuomenėje. Pritaikius lygtinį paleidimą nuteistasis gyventų kartu su savo sutuoktine ir vaiku, o teigiama aplinka turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus elgesio ir jo ateityje. Taip pat visuomenei būtų naudingiau palaipsniui integruoti asmenį, o ne tiesiai jį paleidus iš įkalinimo įstaigos. Turėdamas legalų pragyvenimo šaltinį nuteistasis gerins ne tik savo šeimos finansinę padėtį, tačiau sumažins valstybei tenkančią naštą jį išlaikyti.
9.12. Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į visumą materialiųjų pagrindų, kurie leidžia konstatuoti teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, taigi nepagrįstai nusprendė, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra negalimas. Nors teismas įžvelgė G. S. teigiamus asmenybės požymius, tačiau formaliais pagrindais padarė išvadą, jog jie iš esmės nėra pakankami manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Advokato vertinimu, iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis atitinka formaliąsias ir materialiąsias lygtinio paleidimo instituto taikymo sąlygas, taigi galima pagrįstai tikėtis tinkamo elgesio ir laisvėje, nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į nuteistojo advokato skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados ir argumentai
11. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamos elgesio rizika žema arba tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant klausima dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada bei nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tačiau vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai yra svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo yra matyti, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals.
12. Nuteistasis G. S. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, jis atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (arba) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
13. Teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį ir Komisijos nutarimą, įvertinęs pateikto skundo motyvus ir susipažinęs su nuteistojo asmens byla, sprendžia, kad Komisija 2022 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 58-166 pagrįstai ir teisėtai atsisakė G. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartimi, tinkamai išanalizavęs visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir G. S. charakterizuojančią medžiagą, priėmė teisingą sprendimą atmesti nuteistojo advokato skundą.
14. Akcentuotina, kad pirminio nuteistojo G. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, atlikto 2015 m. balandžio 8 d. nustatyta vidutinė (48 taškų) nusikalstamo elgesio rizika. 2020 m. liepos 8 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė (64 taškų) nusikalstamo elgesio rizika. Kaip matyti iš 2021 m. sausio 11 d., 2021 m. liepos 26 d. ir 2022 m. gegužės 25 d. socialinių tyrimų išvadų, nuteistajam G. S. taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y. išliko nepakitusi nuo pat atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo. Socialinio tyrimo išvadų turinyje nustatyta tai, kad G. S. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, iš esmės priklausantys nuo nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, jog 2020 m. liepos 8 d. įvertinus nuteistojo G. S. pakartotinio smurtinio elgesio riziką, taikant HCR-20 metodiką, buvo nustatyta, kad jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu taip pat yra vidutinė ir nepakitusi iki šio skundo nagrinėjimo momento. Dėl šių priežasčių pritariama apylinkės teismo vertinimui, jog ilgą laiką nekintanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nerodo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nors dinaminių nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių gausa rodo tam plačias galimybes, t. y. savo teigiamu ir kryptingu elgesio G. S. gali sumažinti ir tokiu būdu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
15. Šiame kontekste pabrėžtina, jog G. S. atveju nustatyti trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų (past. – teigiami santykiai su žmona, turima nuolatinė gyvenamoji vieta ir esanti galimybė dirbti laisvėje), kurie neatsveria keturių statinių ir net dešimties dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys, kad G. S. nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, be kita ko, yra susiję su jo sunkia materialine padėtimi dėl turimų skolų, agresyviu ir kontroliuojančiu elgesiu, pasireiškusiu vartojant alkoholį, kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis ir priežiūros bei apribojimų nesilaikymu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo pagrįstai manyti, jog nuteistasis G. S., būdamas laisvėje, ateityje pakartotinai nenusikals ir laikysis įstatymų.
16. Teismo vertinimu, G. S. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu formaliai gali rodyti jo siekį keistis teigiama linkme – nuo 2014 m. jis skatintas 2 kartus (paskutinį kartą – 2016 m. sausio 14 d.), laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka paprastosios grupės sąlygomis, draugų pagalba atlygina nusikalstamu būdu padarytą žalą nukentėjusiesiems, taip pat 2017 m. Marijampolės pataisos namuose įgijo elektros įrengimų remontininko profesinę kvalifikaciją, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nors minėtos aplinkybės iš esmės gali rodyti teigiamą laisvės atėmimo bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jos iš esmės neatsiejamai susijusios su kiekvieno nuteistojo asmens pareiga tinkamai atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismo vertinimu, jos nėra pakankamos konstatuoti tai, kad G. S. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nekeltų jokių abejonių, kad jis nebus ateityje pavojingas visuomenei bei laikysis teisės aktų įpareigojimų ir draudimų.
17. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad G. S. bausmės atlikimo metu nuo 2011 m. 45 kartus baustas už pataisos įstaigos taisyklių pažeidimus, kas, teismo vertinimu, patvirtina nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių. Pažymėtina ir tai, jog 2015 m. rugsėjo 3 d. nuteistasis buvo kviestas psichologo konsultacijai Marijampolės pataisos namuose, kurios metu pasiūlyta atsisakyti badavimo ir savo tikslų siekti teisėtais būdais; 2018 m. lapkričio 16 d. direktoriaus įsakymu, G. S. atsisakius valgyti bei įvertinus, kad jo keliami reikalavimai yra neteisėti, nuteistajam paskirti tam tikri apribojimai; 2021 m. kovo 4 d. buvo gautas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2021 m. kovo 4 d., 11 val., pastebėjus nuteistąjį G. S. išeinant iš patalpos, pareigūnai jį sustabdė ir, šiems paklausius ar nuteistasis neturi su savimi draudžiamų įsigyti daiktų, jis jiems atidavė įjungtą mobilaus ryšio telefoną be SIM kortelės – šiuo atveju siūlyta nuteistajam neskirti nuobaudos, papildomai išaiškinant jo teisinę padėtį, elgesio taisykles ir režimo reikalavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. gegužės 25 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-142 nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones, tačiau šiuo atveju pastebimas nepakankamas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą priėmimas. Taip pat nesutinkama su nuteistojo advokato skundo teiginiais, jog teismas atlieka dvigubą nubaudimą, kadangi sutapatina G. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą su asmens pavojingumu. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, apylinkės teismas įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumą kitų aplinkybių visumoje, t. y. įvertino tai, kad G. S. pirmą kartą nuteistas būdamas itin jauno amžiaus, jo padaryti nusikaltimai atskleidžia tam tikrus nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad G. S. padarytos nusikalstamos veikos buvo neatsitiktinės, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kurią pagrindžia ankstesni G. S. teistumai (past. – nuteistasis iš viso teistas keturis kartus). Kaip yra matyti iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. ir Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, G. S. savo kaltės dėl padarytų veikų nepripažino. 2022 m. gegužės 25 d. socialinėje tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikaltimų pobūdis rodo, kad nuteistasis elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, negerbė asmenų prigimtinių teisių, kas rodo neigiamą požiūrį į visuomenės vertybes. Teismo vertinimu, tai taip pat leidžia kilti pagrįstoms abejonėms dėl nuteistojo nuoširdumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis iki suėmimo legaliai gaunamų pajamų neturėjo, jam būdingi silpna socialinė adaptacija bei realus negebėjimas atsiriboti nuo kriminalines nuostatas turinčių asmenų, silpna impulsų kontrolė bei impulsyvaus elgesio, socialinių taisyklių laužymo ir įstatymų pažeidimų istorija. Teismas pažymi ir tai, jog nors advokato skunde teigiama, kad nėra jokių duomenų apie nuteistojo problemas dėl alkoholio vartojimo, tačiau 2022 m. gegužės 25 d. socialinėje tyrimo išvadoje yra nurodyta, jog nuteistajam G. S. vertinimo metu nustatytos alkoholio vartojimo sąsajos su smurtinio elgesio pasireiškimu, todėl šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Aukščiau paminėtų aplinkybių visuma iš esmės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis G. S. nėra padaręs akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
18. Atmetami skundo argumentai dėl to, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo G. S. požiūrį į darbą. Kaip yra matyti iš 2022 m. gegužės 25 d. socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dėjo pastangas siekdamas įgyti profesinę kvalifikaciją, tačiau šios kvalifikacijos nerealizuoja atliekant realius darbus. Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad nuteistasis turi užtikrintą galimybę dirbti būdamas laisvėje, iš esmės nėra pakankama pripažinimui, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Taip pat pabrėžtina, kad pažyma dėl nuteistojo priėmimo į darbą byloje yra pakankamai seniai, ji nebuvo atnaujinta, todėl nėra duomenų ar minėtas susitarimas šiuo metu galioja. Sutinkama su skundo argumentais, kad G. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka itin ilgą laiką, taigi egzistuoja reali galimybė pačiam nuteistajam reikšti iniciatyvą dėl darbo pataisos įstaigoje, tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad G. S. šios iniciatyvos nesiėmė.
19. Nors nuteistojo advokatas teigia, kad G. S. 2020 m. lapkričio 19 d. dalyvavo psichologo parinktoje intervencinėje elgesio pataisos programoje, kurios metu pažymėta, kad nuteistasis iš esmės geba įvardinti savo teigiamas savybes ir jų naudą, pažymėtina, kad asmens byloje esantys kiti duomenys parodo, jog nuteistojo smurtinis elgesys siejamas su teigiamomis nuostatomis tokio elgesio atžvilgiu, negebėjimu taikiai spręsti kilusių konfliktų, o nuteistojo nusikalstamas elgesys yra tiesiogiai susijęs su jo susiformavusiomis netinkamomis moralinėmis nuostatomis. Vien tai, kad pats nuteistasis mano, jog jo pavojingumas visuomenei yra mažas ir jis lengviau adaptuosis gyventi laisvėje pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. paties nuteistojo subjektyvi nuomonė apie save bei turimi lūkesčiai nėra pakankamas pagrindas nekvestionuotinai teigti, kad jis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindą.
20. Didžioji dalis advokato skundo grindžiama tuo, kad apylinkės teismas formaliai ir nevisapusiškai išnagrinėjo skundą, neįvertino nuteistojo pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką, iš esmės apsiribojo nustatyta vidutine nusikalstamo elgesio rizikos grupe, sumenkino nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančią medžiagą ir neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis vykdė Komisijos jam pateiktas rekomendacijas. Su šiais skundo argumentais neįmanoma sutikti, kadangi, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas itin detaliai analizavo ir pasisakė dėl esminių advokato skundo motyvų, išskyrė tai, kad Komisijos pateiktų rekomendacijų vykdymas realios įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, taip pat pasisakė dėl atskirų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų vertinimo ir nurodė, kodėl šie duomenys nėra pakankami lygtinio paleidimo instituto taikymui, atkreipė dėmesį į vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo pastangas ją mažinti bei nuteistojo resocializacijos laisvėje galimybes. Vien tai, kad teismas priėmė priešingą nuteistojo lūkesčiams sprendimą nereiškia, kad priimta nutartis yra neteisinga, nepagrįsta ar prieštaraujanti teismų praktikai – kiekvienas lygtinio paleidimo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių.
21. Apibendrinant pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas visapusiškai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pabrėžiama, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. S. advokato Olego Šibkovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.