Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui K. B., atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui R. Valatkai, atsakovo Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo atstovei G. Ledienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Valstybės įmonei Registrų centras bei Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas K. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2008-03-06 sprendimą Nr. 2008/01-4R-34; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – Ministerija) panaikinti 2007-12-21/22 rašte Nr. (1.23.)-7R11859 galintį turėti pareiškėjui neigiamų pasekmių, neteisingą, neatitinkantį tikrovės faktą: „Todėl ginčas kilo...ne tarp Jūsų ir centrinės įmonės“; 3 ) įpareigoti Ministeriją pateikti pareiškėjui K. B. jį bei jo nuosavybę liečiančią informaciją ir išsamiai atsakyti į visus konkrečius jo klausimus. Klausimus, į kuriuos prašoma įpareigoti atsakyti Ministeriją, K. B. išsamiai išdėstė patikslintame skunde. Patikslintame skunde K. B. taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl jį suklaidinusios reklamos, kurią savo buklete Komisija paskelbė: „Komisija nagrinėja ginčus, jei fizinis ar juridinis asmuo kreipėsi į centrines valdymo institucijas dėl informacijos pateikimo, tačiau įstatyme nustatytu laiku jos negavo ar gavo neišsamią...“. Pažymėjo, kad Komisija jo ginčą su Ministerija dėl informacijos pateikimo nagrinėti atsisakė ir tuo pareiškėją apgavo, dėl to jis turėjo rūpesčių ir patyrė išlaidų.

Papildomo skundo pirmąjį ir antrąjį reikalavimus pareiškėjas K. B. pagrindė tuo, kad juose minimi Ministerijos ir Registrų centro raštai (juose pateiktos aukščiau minėtos išvados) gali sukelti jam neigiamas pasekmes. Pagrįsdamas trečiąjį reikalavimą, K. B. paaiškino, jog, priešingai nei nurodyta Registrų centro 2008-01-25 rašte Nr. (1.21.)/1020)s-605, jis 2008-01-04 Ministerijoje įvykusio posėdžio metu, į kurį buvo pakviestas ir kuriame dalyvavo direktoriaus pavaduotojas registrui R. K. bei vyriausioji juriskonsultė K. G., taip pat 2008-01-09 prašymu pateikė Teritorinio nekilnojamojo turto registratoriaus Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1988-03-23 Pastatų teisinei registracijai atlikti išvadą ir kitus dokumentus. Akcentavo, kad 2008-01-04 vykusio posėdžio metu ir 2008-01-09 prašymu pareiškėjas Ministerijai uždavė keletą jį dominančių klausimų, tačiau atsakymų į juos negavo. Teigia, jog Registrų centras neteisus sakydamas, kad Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Registrų centro komisija) 2007-07-03 sprendimų Nr. 242 ir 269 K. B. neskundė, nes šiuos sprendimus pareiškėjas yra apskundęs. Ketvirtąjį reikalavimą įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą paneigti 2007-06-28 raštą Nr. IN(5.1.15.)-23627, apie kurio egzistavimą pareiškėjas teigia sužinojęs tik 2008-07-14 dieną, jis pagrindė tuo, kad šiuo raštu Registrų centro Vilniaus filialas žinomai melagingai teigia tikrovės neatitinkantį faktą, kad K. B. prašomos Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Nurodė, kad iš tikrųjų minėta pažyma yra Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tome (b. l. 77). Mano, kad tokiu būdu Registrų centro Vilniaus filialas ne tik tyčia pažeidė LR viešojo administravimo įstatymo 1 str. ir 34 str. 2 d., bet ir LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str., LR nekilnojamojo turti registro nuostatų 76 ir 78.4 p. reikalavimus.

Papildomame skunde K. B. apibendrintai paaiškino, kad jo 2007-06-18 prašymo ir pateiktų dokumentų Registrų centro Komisija neišnagrinėjo, į užduotus klausimus neatsakė. Nurodė, kad Registrų centro Komisija „nesugebėjo suvokti“ (kalba netaisyta) nei dėl ko, nei tarp ko yra kilęs ginčas. Paaiškino, kad ginčas kilęs tarp jo ir Registrų centro dėl Registrų centro 2007-05-29 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija dėl registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų. Tvirtina, jog ginčo tarp minėtų šalių Registrų centro komisija apskritai turėjo nenagrinėti.

Papildomai K. B. paaškino, kad su Komisijos 2008-03-06 sprendimu Nr. 2008/01-4R-34 jis nesutinka ir dėl to, kad šis sprendimas yra šališkas. Teigia, kad Komisija privalėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą ir nusišalinti nuo ginčo tarp pareiškėjo ir Ministerijos, nes Komisija skiriama Ministerijos teikimu.

K. B. pabrėžė, kad Ministerija ir konkrečiai jos tarnautojas sekretorius A. K. šiurkščiai pažeidė LR viešojo administravimo įstatymo 23 str. 5 d. ir 25 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, nes į pareiškėjo skundus, kuriuose jis skundė paties A. K., jo pavaldinių Registrų departamento direktoriaus K. N. ir Registrų departamento registrų teisinio reguliavo skyriaus vyriausio specialisto A. P. veiksmus, A. K. atsakydavo Ministerijos vardu.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas K. B. palaikė skunduose išdėstytus argumentus ir prašė skundus tenkinti.

Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos 2008-03-06 sprendimo Nr. 2008/01-4R-34 teisėtumo ir pagrįstumo, dėl Ministerijos neveikimo, siekiant įpareigoti ją atlikti tam tikrus veiksmus, dėl Ministerijos, Registrų centro ir Registrų centro filialo raštuose pateiktos informacijos teisėtumo ir pagrįstumo, siekiant įpareigoti ginčijamą informaciją paneigti bei dėl Ministerijos, Registrų centro ir Registrų centro filialo ir jų atstovų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, siekiant prasižengusiuosius nubausti priimant jų atžvilgiu atskirąsias nutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad 2007-05-16 K. B. kreipėsi į Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu ištaisyti nekilnojamojo daikto - ūkinio pastato 2Ilp., esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., registro duomenis. Registrų centro Vilniaus filialas 2007-05-25 sprendimu Nr. S(5.1.14.)-19019 (Komisijos byla, b. l. 88) K. B. prašymo netenkino. Pareiškėjas K. B., skųsdamasis Registrų centro filialo 2007-05-25 sprendimu, 2007-06-18 kreipėsi į Registrų centrą (Komisijos byla, b. l. 85-87). 2007-07-03 K. B. prašymą (skundą) nagrinėjo Registrų centro komisija, kuri K. B. skundo netenkino ir paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą (Komisijos byla, b. l. 80-81).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas K. B., nesutikdamas su Registrų centro komisijos 2007-07-03 priimtu sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Registrų centro ir Registrų centro Vilniaus filialo sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-10-05 sprendimu pareiškėjo K. B. skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis adminitracinis teismas 2008-09-05 nutartimi atmetė pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą.

Dėl reikalavimų panaikinti Komisijos 2008-03-06 sprendimą Nr. 2008/01-4R-34, įpareigoti Ministeriją panaikinti 2007-12-21/22 rašte Nr. (1.23.)-7R11859 galintį turėti pareiškėjui neigiamų pasekmių, neteisingą, neatitinkantį tikrovės faktą: „Todėl ginčas kilo...ne tarp Jūsų ir centrinės įmonės“ ir įpareigoti Ministeriją pateikti pareiškėjui K. B. jį bei jo nuosavybę liečiančią informaciją bei išsamiai atsakyti į visus konkrečius jo klausimus teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2007-11-29 K. B. su ikiteisminiu pareiškimu „Dėl valstybės įmonės Registrų centras suklastotų oficialių dokumentų” (Komisijos byla, b. l. 64-70) kreipėsi į Ministeriją ir nurodė, kad skundžiasi Registrų centro ir Registrų centro komisijos veiksmais. Pareiškėjas K. B. prašė Ministeriją išnagrinėti jo pareiškimą ir įpareigoti Registrų centrą: griežtai laikytis LR nekilnojamojo turto registro įstatymo ir LR civilinio kodekso reikalavimų „Nekilnojamojo turto registratoriaus Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro Pastatų teisinei registracijai atlikti išvadų atžvilgiu"; panaikinti 2007-05-29 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) su istorija įrašus (4.5 p., 4.8 p., 4.16 p., 4.18 p. ir 2.2 p.), kaip neatitinkančius Nekilnojamojo turto registratoriaus Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro Pastatų teisinei registracijai atlikti išvadų; panaikinti Registrų centro komisijos 2007-07-03 sprendimą Nr. 242 bei sprendimą Nr. 269; sudaryti teisingą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dėl registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ministerija 2007-12-21/22 raštu Nr. (1.23)-7R-11859 (t. 1 b. l. 11) K. B. atsakė, kad išnagrinėjusi pareiškimą nustatė, jog ginčas kilo tarp jo ir Vilniaus filialo dėl filialo įrašytų duomenų apie ginčo turtą ir atsisakymo ištaisyti duomenis, o ne tarp pareiškėjo K. B. ir centrinės įmonės, todėl Registrų centro komisija yra kompetentinga nagrinėti ginčą ikiteisminio nagrinėjimo būdu; išaiškino, kad Registrų centro filialų ir centrinio registratoriaus sprendimų apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarka yra nustatyta LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 30-32 straipsniuose, o Ministerija neatlieka nei filialų, nei centrinio registratoriaus priimtų sprendimų revizijos; nurodė, kad pareiškėjo K. B. keliamo ginčo ikiteisminio nagrinėjimo stadija yra nebeįmanoma, nes ginčas buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris byloje 2007-10-05 priėmė sprendimą, kurį pareiškėjas K. B. apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Ministerija nurodė, kad, vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d., pareiškimo nagrinėjimas sustabdomas, kol teismas išnagrinės apeliacinį skundą.

Teismas nustatė, kad 2008-01-09 su prašymu K. B. kreipėsi į ministrą P. B. (Komisijos byla, b. l. 57-62), be kita ko, nurodydamas, kad 2008-01-04 jis buvo pakviestas į Ministeriją, kur susitiko su Registrų departamento direktoriumi K. N. ir kitais darbuotojais, kad K. N. ignoravo jo prašymus ir neatsakė į pateiktus klausimus, neparodė 2007-05-16 sprendimo. Pareiškėjas K. B. prašė ministrą padėti gauti kvalifikuotus, išsamius paaiškinimus ir atsakymus į konkrečius klausimus, susijusius su jo ir jo paveldėtinos nuosavybės dokumentais. K. B. skundėsi Registrų centro ir jo filialo tarnautojų veiksmais ir klausė, kodėl Registrų departamento direktorius K N. neišnagrinėjo jo klausimų, išdėstytų Ministerijai įteiktame 2007-11-29 pareiškime ir užduotų žodžiu 2008-01-04 vykusio posėdžio metu. Ministerija 2008-02-01 raštu Nr. (1.23)-7R-997 (Komisijos byla, b. l. 49-50) atsakė pareiškėjui K. B., nurodydama, kad ji nei pagal Ministerijos nuostatus, nei pagal kitus galiojančius teisės aktus neturi įgaliojimų vertinti Registrų centro filialų bei Registrų centro kaip Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų, juos panaikinti arba pakeisti, taip pat spręsti ginčų, susijusių su Nekilnojamojo turto registre įrašytais duomenimis apie ginčo turtą ir atsisakymus šiuos duomenis ištaisyti. Nurodė, kad Ministerija, kaip vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga, Registrų centrui vadovauja tik metodiškai, kad Ministerijos 2007-12-22 rašte Nr. (1.23.)-7R-l 1859 pareiškėjui K. B. buvo paaiškinta Registrų centro filialų ir Centrinio registratoriaus sprendimų apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarka ir nurodyta, jog, vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. (paaiškėjus, kad skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas) pareiškimo administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės jo apeliacinį skundą, o dėl duomenų ištaisymo atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal LR viešojo administravimo įstatymo 35 str., klaidų ištaisymo procedūra gali būti taikoma tik skaičiavimo, spausdinimo ar kitokioms techninėms klaidoms ištaisyti. Rašte Ministerija nurodė, kad, atsižvelgus į teisminius ginčus, išsamūs atsakymai ir išaiškinimai dėl 2008-01-09 skundo klausimų nepateikiami. Rašte, taip pat, teigiama, kad įvertinus prašyme išdėstytas aplinkybes dėl Ministerijos darbuotojų netinkamų veiksmų, o, taip pat, dėl 2008-01-04 Ministerijoje įvykusio susitikimo, buvo gauti paaiškinimai iš Registrų departamento direktoriaus K. N., šio departamento Registrų teisinio reguliavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A. P. bei Registrų centro atstovų, dalyvavusių 2008-01-04 pasitarime, kuriais remiantis nebuvo nustatyta, kad šie tarnautojai neatliko savo pareigų. Šiame rašte Ministerija paaiškino ir pareigūnų veiksmų bei priimtų teisės aktų apskundimo tvarką.

Pareiškėjas K. B., nesutikdamas su LR teisingumo ministerijos atsakymu, 2007-02-21 su skundu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008-02-01 rašto Nr. (1.23.)-7R-997 ir 2007-12-21/22 rašto Nr. (1.23.)-7R-11859“ (Komisijos byla, b. l. 1-8) kreipėsi į Komisiją. Skunde Komisijai K. B. prašė: įpareigoti Ministeriją pateikti jam 2008-01-04 Ministerijoje įvykusio posėdžio sprendimą ar išvadas (pareiškėjas skunde Komisijai teigia negaunantis 2008-01-04 Ministerijoje įvykusio posėdžio, į kurį buvo pakviestas, sprendimo ir išvadų, negalintis sužinoti kas tame posėdyje dalyvavo); įpareigoti Ministeriją, pasitelkus pavaldžias institucijas – Registrų centrą ir Registrų centro Vilniaus filialą – pateikti jam kvalifikuotus, konkrečius, išsamius atsakymus į skunde Komisijai nurodytus klausimus; įpareigoti Ministeriją panaikinti 2007-12-21/22 rašte Nr. (1.23.)-7Rl 1859 galintį turėti jam neigiamų pasekmių neteisingą įrašą „Todėl ginčas kilo... ne tarp Jūsų ir centrinės įmonės” bei nelaikyti praleistu Ministerijos 2007-12-21/22 d. rašto Nr. (1.23.)-7K-11859 apskundimo termino arba terminą atstatyti, nes savalaikiai (2008-01-09) minėtą raštą apskundė ministrui P. B.; išaiškinti, ar Registrų centras iš Vilniaus tarpmiestinio tecninės inventorizacijos biuro (toliau – Biuras) Pastatų teisinei registracijai atlikti išvadų išrašydamas neteisingus duomenis (išrašo 4.5 p., 4.8 p., 4.16 p., 4.18 p., ir 2.2. p.), neatitinkančius Biuro išvadų, nepažeidė LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. reikalavimų, ar šio įstatymo 4 str. gina niekieno nenuginčytus ir neginčijamus Biuro dokumentus, esančius Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą leisti pareiškėjui K. B. laisvai susipažinti su dokumentais, susijusiais su jo valdoma ir paveldėtina nuosavybe, esančia (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., bei išduoti dokumentų kopijas.

Komisija 2008-03-06 sprendimu Nr. 2008/01-4R-34 (t. 1, b. l. 37-46) atsisakė nagrinėti K. B. skundą dalyje dėl Registrų centro veiksmų, t.y. dėl paskutinių dviejų aukščiau išdėstytų reikalavimų, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas K. B., gindamas savo teises šiame ginče, Registrų centro ir Registrų centro Vilniaus filialo veiksmams apskųsti pasirinko teisminį ginčo nagrinėjimo kelią, kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracnį teismą, o dėl 2007-08-31 nepateiktų dokumentų kopijų K. B. kreipėsi į Ministeriją dar 2007-11-29, t.y. jis praleido skundimosi Komisijai įstatymu nustatytą terminą; taip pat nurodė, kad K. B. nepagrindė jokiu Registrų centro sprendimu savo abstraktaus skundimosi, kad jam nebuvo pateiktos prašomos dokumentų kopijos. Dėl praleisto įstatyminio temino skųstis ir įstatyminės galimybės atstatyti praleistus terminus nebuvimo, Komisija nusprendė nenagrinėti ir pareiškėjo K. B. prašymo „įpareigoti Ministeriją panaikinti 2007-12-21/22 d. rašte Nr. (1.2.3.)-7R11859 galintį turėti jam neigiamų pasekmių neteisingą įrašą „Todėl ginčas kilo... ne tarp Jūsų ir centrinės įmonės”. Likusioje dalyje, t.y. išnagrinėjusi pareiškėjo K. B. prie skundo pridėtą Ministerijos 2008-02-01 raštą Nr. (1.23)-7R-997, Komisija pareiškėjo skundą atmetė, paaiškindama, kad: Komisija neturi pagrindo įpareigoti Ministeriją, pasitelkus pavaldžias institucijas – Registrų centrą ir Registrų centro Vilniaus filialą – pateikti pareiškėjui K. B. kvalifikuotus, konkrečius atsakymus į skunde Komisijai nurodytus klausimus, nes ginčas dėl Registrų centro veiksmų nagrinėjamas teisme; nagrinėjamuoju atveju Ministerijos diskrecija - prašyti pasiaiškinimų iš darbuotojų bei po to sekančios išvados (rezultatai) – Komisijoje nenagrinėtina kaip neįeinanti į Komisijoje nagrinėjamų, įstatymais nustatytų ginčytinų teisinių santykių ir sprendimų dėl jų ratą; į Komisijos kompetenciją neįeina ir įpareigojimų nustatymas Ministerijai, kaip ji turėtų organizuoti metodinę priežiūrą, tarnybinių patikrinimų organizavimą Ministerijoje ar Registrų centre, tikrinti Ministerijos ar Registrų centro darbuotojų kvalifikaciją ar Registrų centro darbą. Atitinkamai pažymėjo, kad Komisija neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo K. B. prašymą įpareigoti Ministeriją pateikti jam 2008-01-04 Ministerijoje įvykusio posėdžio sprendimą ar išvadas, nes joks sprendimas ar kitas dokumentas priimtas nebuvo, o įpareigoti jį priimti Komisija neturi teisinio pagrindo.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo K. B.skundo pagrindinis reikalavimas – Komisijos 2008-03-06 sprendimo Nr. 2008/01-4R-34 teisėtumas ir pagrįstumas, t.y. kiti du šioje sprendimo dalyje aptariami pareiškėjo K. B. skundo reikalavimai laikytini išvestiniais iš reikalavimo panaikinti minėtą Komisijos sprendimą. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad reikalavimai įpareigoti Ministeriją panaikinti 2007-12-21/22 rašte Nr. (1.23.)-7R11859 galintį turėti pareiškėjui K. B. neigiamų pasekmių, neteisingą, neatitinkantį tikrovės faktą „Todėl ginčas kilo...ne tarp Jūsų ir centrinės įmonės“ ir įpareigoti Ministeriją pateikti pareiškėjui K. B. jį bei jo nuosavybę liečiančią informaciją bei išsamiai atsakyti į visus konkrečius jo klausimus buvo nagrinėti (arba dėl jų pasisakyta) ginčijamame Komisijos sprendime. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas K. B. skunde prašo teismo įpareigoti Ministeriją atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau, formuluodamas reikalavimą įpareigoti, neprašo panaikinti atsakovės Ministerijos neteisėtų aktų ar konstatuoti neteistus veiksmus (neveikimą).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ginčą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, daro išvadą, kad Komisija iš esmės tinkamai išnagrinėjo faktines ginčo aplinkybes bei tinkamai taikė teisės aktų normas, todėl 2008-03-06 priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 2008/01-4R-34, kurį naikinti nėra pagrindo, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovę Ministeriją atlikti veiksmus, kuriuos pareiškėjas K. B. prašė įpareigoti Ministeriją atlikti, tiek ir formuluodamas reikalavimus Komisijai (K. B. 2008-02-21 skundas Komisijai), tiek ir reikšdamas reikalavimus teisme.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisnos įstatymo 22 str. 1 d. nustatyta, kad kundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui (22 str. 3 d.). Kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui (22 str. 4 d.).

Atsivelgiant į aukščiau išdėstytas teisės akto nuostatas, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtinta imperatyvi teisės norma, reglamentuojanti pareiškėjo teisę rinktis kurią nors iš jo teises galinčių apginti institucijų ir kartu pareiga vienu metu pasirinkti tik vieną iš jų: „administracinikų ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui”.

Kaip matyti iš pareiškėjo K. B. paaiškinimų, išdėstytų jo skunde ir papildomame skunde, bei atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pareiškėjas K. B. šioje byloje iš esmės kelia ginčą, kuris jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei apeliacinės instancijos teisme, abiejuose teismuose priimant pareiškėjui K. B. nepalankų sprendimą, t.y. kelia ginčą dėl Registrų centro ir Registrų centro Vilniaus filialo veiksmų – atsisakymo Nekilnojamojo turto registre keisti nekilnojamojo daikto – ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duomenis – teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta laikytina Komisijos sprendimo dalis, kurioje atsisakoma nagrinėti K. B. skundo prašymus, susijusius su Registrų centro ir Registrų centro Vilniaus filialo veiksmais, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas K. B., gindamas savo teises šiame ginče, pasirinko teisminį ginčo nagrinėjimo kelią (ginčijamo Komisijos sprendimo priėmimo metu dėl Registrų centro ir Registrų centro Vilniaus filialo veiksmų pareiškėjas K. B. jau buvo kreipęsis tiesiogiai į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o šio sprendimą apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris bylos dar nebuvo išnagrinėjęs). Remdamasis šiuo motyvu, teismas konstatuoja, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai atsisakė įpareigoti Ministeriją, pasitelkus pavaldžias institucijas – Registrų centrą ir Registrų centro Vilniaus filialą – pateikti pareiškėjui K. B. kvalifikuotus, konkrečius ir išsamius atsakymus į skunde nurodytus klausimus. Teismas daro išvadą, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo K. B. prašymą įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą leisti jam laisvai susipažinti su dokumentais, susijusiais su valdoma ir paveldėta nuosavybe, esančia (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei išduoti dokumentų kopijas, motyvuodama dar ir tuo, kad pareiškėjas K. B. nepagrindė savo abstraktaus skundimosi – kad jam nebuvo pateiktos prašomos dokumentų kopijos ar neleista susipažinti su dokumentais – jokiu Registrų centro sprendimu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 4 d. įtvirtinta, jog kartu su skundu teismui pateikiami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visą tiek Komisijai, tiek ir teismui byloje pateiktą medžiagą, konkrečių dokumentų (Registrų centro aprendimų ar kitokių administracinių aktų), patvirtinančių abstraktų skundimąsi, kad pareiškėjui K. B. nebuvo pateiktos prašomos dokumentų kopijos ir neleista sussipažinti su dokumentais, nerado.

Teisėtai ir pagrįstai Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo K. B.prašymą įpareigoti Ministeriją panaikinti 2007-12-21/22 rašte Nr. (1.23.)-7R11859 galintį turėti pareiškėjui neigiamų pasekmių, neteisingą, neatitinkantį tikrovės faktą: „Todėl ginčas kilo...ne tarp Jūsų ir centrinės įmonės“, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas K. B. praleido įstatymo nustatytą terminą šį raštą (ar jo dalį) ginčyti. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 str. 1 d. skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas. Kadangi Komisijai įstatymai nesuteikia galimybės atnaujinti praleistą apskundimo terminą, o Ministerijos raštas, kurio dalį pareiškėjas K. B. ginčija, priimtas 2007-12-21/22 dieną, K. B. skundas Komisijoje gautas tik 2008-02-21 dieną, K. B. praleido įstatymo nustatytą terminą skųsti šį raštą (jo dalį).

Teismas nustatė, kad pareiškėjo K. B. skundo Komisijai dalis yra susijusi su aptarnavimo kokybe Registrų centre, t.y. su pareigų atlikimo kokybe ir jos tikrinimu. Teismas konstatuoja, kad Komisijai įstatymai nesuteikia teisės įpareigoti Ministeriją prašyti gauti pasiaiškinimus iš Registrų centro darbuotojų ir atitinkamai gautus pasiaiškinimus vertinti, nes tokia pareiga neįeina į Komisijoje nagrinėjamų, įstatymais nustatytų ginčytinų santykių ir sprendimų dėl jų ratą. Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, patvirtintuose LR Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129, nustatyta, kad Ministerija be kitų dalykų metodiškai vadovauja registro tvarkymo įstaigai ir įstatymų nustatyta tvarka vykdo jos darbų priežiūrą, vykdo registro duomenų saugos reikalavimų laikymosi priežiūrą, nagrinėja registro tvarkymo įstaigos pasiūlymus dėl registro veiklos tobulinimo ir juos apibendrina (6.1, 6.2, 6.3 p.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Registrų centro pavaldumas Ministerijai tarnybinio pavaldumo prasme yra sąlyginis (ribotas), o tai reiškia, kad ir į Komisijos kompetenciją neįeina įpareigojimų, susijusių su organizacine metodine darbuotojų darbo ar jo kokybės priežiūra, tarnybinių patikrinimų organizavimu Ministerijoje ar Registrų centre, nustatymas Ministerijai. Todėl teismas daro išvadą, kad Komisija ginčijamame sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo neturinti pagrindo tenkinti pareiškėjo K. B. prašymus įpareigoti Ministeriją prašyti pasiaiškinimų iš darbuotojų, įpareigoti organizuoti tarnybinius patikrinimus Ministerijoje ar registrų tvarkymo įstaigoje bei tikrinti Ministerijos ar Registrų centro darbuotojų kvalifikaciją ar registrų tvarkymo įstaigos darbą. Atitinkamai pagrįstas yra ir Komisijos teiginys, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo K. B. prašymo įpareigoti Ministeriją pateikti pareiškėjui K. B. 2008-01-04 Ministerijoje įvykusio posėdžio sprendimą ar išvadas, nes joks sprendimas ar kitas dokumentas priimtas nebuvo, o įpareigoti jį priimti Komisija neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėjas K. B. nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių Komisijos nustatytas aplinkybes, kad 2008-01-04 Ministerijoje įvykusio posėdžio metu turėjo būti ir buvo priimtas koks nors sprendimas, o ne vyko pareiškėjo K. B. prašymu suorganizuotas Registrų centro direktoriaus pavaduotojo R. Kasperavičiaus, juridinio skyriaus vyriausiosios juriskonsultės K. G., Registrų centro filialo direktoriaus pavaduotojos G. Z., Ministerijos Registrų departamento direktoriaus K. N. ir pareiškėjo K. B. susitikimas, kurio tikslas – atsakyti pareiškėjui K. B. į jam aktualius klausimus, t.y. suteikti informaciją.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2008-03-06 sprendimas Nr. 2008/01-4R-34 yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti Ministeriją panaikinti 2007-12-21/22 rašte Nr. (1.23.)-7R11859 galintį turėti pareiškėjui K. B. neigiamų pasekmių, neteisingą, neatitinkantį tikrovės faktą: „Todėl ginčas kilo...ne tarp Jūsų ir centrinės įmonės“ bei įpareigoti Ministeriją pateikti pareiškėjui K. B. jį bei jo nuosavybę liečiančią informaciją ir išsamiai atsakyti į visus konkrečius jo klausimus, todėl pareiškėjo K. B. skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimų įpareigoti Ministeriją paneigti 2008-04-24 raštu Nr. (1.23.)-7R-3593 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad „ginčas kilo tarp jo ir Registrų centro filialo”, įpareigoti Registrų centrą paneigti 2008-04-22 raštu Nr. (1.4./1060)s-2939 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad “Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė... Visais atvejais iš K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu”, įpareigoti Registrų centrą paneigti 2008-01-25 raštu Nr. (1.21./1020)s-605 paskelbtas žinomai melagingas žinias, neatitinkantį tikrovės faktą (parodymą), jog „Visais atvejais iš p. K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu... Pabrėžtina, kad šis pilietis nė karto neskundė Centrinio registratoriaus sprendimo... Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė...Vilniaus filialo 2007-05-16 priimtas sprendimas yra paliekamas galioti”, įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą paneigti 2007-06-28 raštą Nr. IN(5.1.15.)-23627 “kaip žinomai melagingą ir neatitinkantį tikrovės” (kalba netaisyta), teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, daro išvadą, kad administracinė byla dalyje dėl aukščiau išdėstytų reikalavimų nutrauktina kaip nenagrinėtina administracinių teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 89 str. įtvirtinti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai nurodo, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. nustato galimų administracinio teismo sprendimų, kurie gali būti priimti išnagrinėjus bylą iš esmės, rūšis: 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

Sistemiškai vertindamas aukščiau išdėstytus teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pagrindas kreiptis teisminės gynybos yra tuomet, kai pažeidžiama suinteresuotojo asmens teisė ar teisėtas interesas, ir šis pažeidimas pasireiškia konkrečiais viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu) ar aktu. Teismas daro išvadą, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo K. B. papildomame skunde išdėstyti reikalavimai įpareigoti Ministeriją paneigti 2008-04-24 raštu Nr. (1.23.)-7R-3593 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad „ginčas kilo tarp jo ir Registrų centro filialo”, įpareigoti Registrų centrą paneigti 2008-04-22 raštu Nr. (1.4./1060)s-2939 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad „Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė... Visais atvejais iš K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu”, įpareigoti Registrų centrą paneigti 2008-01-25 raštu Nr. (1.21./1020)s-605 paskelbtas žinomai melagingas žinias, neatitinkantį tikrovės faktą (parodymą), jog „Visais atvejais iš p. K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu... Pabrėžtina, kad šis pilietis nė karto neskundė Centrinio registratoriaus sprendimo... Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė...Vilniaus filialo 2007-05-16 priimtas sprendimas yra paliekamas galioti”, įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą paneigti 2007-06-28 raštą Nr. IN(5.1.15.)-23627 “kaip žinomai melagingą ir neatitinkantį tikrovės” (kalba netaisyta), neatitinka skundo dalykui keliamų reikalavimų ir negali būti laikomi skundo dalyku Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 p. prasme, nes pareiškėjas K. B. skunde nenurodė, kokiu būdu nurodyti informacinio pobūdžio raštai (jų dalys) pažeidžia ar ginčija jo teises arba įstatymų saugomus interesas. Reikalavimas įpareigoti panaigti raštuose pateiktą informaciją skunde motyvuojamas tik tam tikromis prielaidomis, ateityje galinčiomis kilti pasekmėmis.

Teismas daro išvadą, kad administraciniame teisme ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas negali būti grindžiamas prielaidomis, nes į teismą su prašymu panaikinti administracinį aktą ar įpareigoti jį panaikinti suinteresuotasis subjektas turi teisę kreiptis tik tada, kai ginčijamas administracinis aktas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo K. B. reikalavimai atsakovams dėl reikalavimų įpareigoti Ministeriją paneigti 2008-04-24 raštu Nr. (1.23.)-7R-3593 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad „ginčas kilo tarp jo ir Registrų centro filialo”, įpareigoti Registrų centrą paneigti 2008-04-22 raštu Nr. (1.4./1060)s-2939 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad “Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė... Visais atvejais iš K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu”, įpareigoti Registrų centrą paneigti 2008-01-25 raštu Nr. (1.21./1020)s-605 paskelbtas žinomai melagingas žinias, neatitinkantį tikrovės faktą (parodymą), jog „Visais atvejais iš p. K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu... Pabrėžtina, kad šis pilietis nė karto neskundė Centrinio registratoriaus sprendimo... Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė...Vilniaus filialo 2007-05-16 priimtas sprendimas yra paliekamas galioti”, įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialą paneigti 2007-06-28 raštą Nr. IN(5.1.15.)-23627 “kaip žinomai melagingą ir neatitinkantį tikrovės” (kalba netaisyta) negali būti laikomi tinkamais reikalavimais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. prasme, todėl byla dalyje dėl šių reikalavimų nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (LR ABTĮ 101 str. 1 p.).

Dėl reikalavimų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėją K. B. suklaidinusios reklamos, kurią savo buklete Komisija paskelbė: „Komisija nagrinėja ginčus, jei fizinis ar juridinis asmuo kreipėsi į centrines valdymo institucijas dėl informacijos pateikimo, tačiau įstatyme nustatytu laiku jos negavo ar gavo neišsamią...“, priimti atskirąją nutartį dėl Ministerijos įvykdytų Ministerijos Darbo reglamento 81 p. ir 197 p., Ministerijos nuostatų 6.5. p. ir 10.4. p., LR viešojo administravimo įstatymo 1 str., 19 str., 20 str. 1 d. 8 p., 23 str. 5 d. ir 7 d., 25 str. 1 d. 2 p.ir 2 d. bei 34 str., LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 str., 7 str. ir 13 str., LR Konstitucijos 5 str. 3 d., 25 str. 2 d. ir 5 d. ir kitų įstatymų pažeidimo, priimti atskirąją nutartį dėl Registrų centro įvykdytų LR viešojo administravimo įstatymo 1 str., 19 str., 23 str. 5 d., LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 str., 7 str., 13 str., LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., LR Konstitucijos 5 str. 3 d., 23 str., 25 str. 2 d. ir 5 d. ir kitų įstatymų pažeidimo, priimti atskirąją nutartį dėl Registrų centro Vilniaus filialo įvykdytų LR viešojo administravimo įstatymo 1 str. ir 34 str., LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 str. ir 7 str., LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., 42 str. 1 d. bei 3 d. 4 p., Nekilnojamojo turto registro nuostatų 76 p., 78 1. p. ir 78.2. p., LR Konstitucijos 5 str. 3 d., 23 str., 25 str. 2 d. ir 5 d. ir kitų įstatymų pažeidimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 108 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstyta teisės akto nuostata, teismas konstatuoja, kad atskirųjų nutarčių priėmimą inicijuoja ne administracinės bylos proceso šalys, bet pats teismas savo iniciatyva. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo K. B. reikalavimai priimti atskirąsias nutartis dėl atsakovų įvykdytų teisės aktų pažeidimų, negali būti laikomi tinkamu reikalavimu Lietuuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. prasme, todėl byla dalyje dėl šių reikalavimų nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (LR ABTĮ 101 str. 1 p.).

LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 str. numato bylos nutraukimo tvarką bei pasekmes.

Teismas išaiškina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR ABTĮ 102 str. 3 d.).

Teismui konstatavus, kad administracinė byla turi būti nutrauktina dėl jos nepriskirtinumo administracinių teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis (LR ABTĮ 102 str. 1 d.).

Teismus nustačius, kad pareiškėjo K. B. skunde išdėstyti reikalavimai negali būti pareikšti teismui, nes raštai, kurių dalis prašoma įpareigoti paneigti, nesukelia teisinių pasekmių, o atskirųjų nutarčių priėmimas – teismo prerogatyva, darytina išvada, kad K. Bakšiui nėra teisinio pagrindo kreiptis su minėtais reikalavimais į kitas institucijas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsniio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nuspr endė:

pareiškėjo K. B. skundą dalyje dėl skunde suformuluotų reikalavimų įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją paneigti 2008-04-24 raštu Nr. (1.23.)-7R-3593 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad „ginčas kilo tarp jo ir Registrų centro filialo”, įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą paneigti 2008-04-22 raštu Nr. (1.4./1060)s-2939 paskelbtas žinomai melagingas žinias, tikrovės neatitinkantį faktą (parodymą), kad “Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė... Visais atvejais iš K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu”, įpareigoti Registrų centrą paneigti 2008-01-25 raštu Nr. (1.21./1020)s-605 paskelbtas žinomai melagingas žinias, neatitinkantį tikrovės faktą, kad “Visais atvejais iš p. K. B. nebuvo išgirsta jokių papildomų argumentų, negauta papildomų dokumentų, susijusių su jo klausimu... Pabrėžtina, kad šis pilietis nė karto neskundė Centrinio registratoriaus sprendimo... Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių duomenų neteisingumą ir neišsamumą, nepateikė...Vilniaus filialo 2007-05-16 priimtas sprendimas yra paliekamas galioti”, įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą paneigti 2007-06-28 raštą Nr. IN(5.1.15.)-23627 kaip žinomai melagingą ir neatitinkantį tikrovės, priimti atskirąją nutartį dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įvykdytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Darbo reglamento 81 p. ir 197 p., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 6.5. p. ir 10.4. p., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 str., 19 str., 20 str. 1 d. 8 p., 23 str. 5 d. ir 7 d., 25 str. 1 d. 2 p.ir 2 d. bei 34 str., Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 str., 7 str. ir 13 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d., 25 str. 2 d. ir 5 d. ir kitų įstatymų pažeidimo, priimti atskirąją nutartį dėl valstybės įmonės Registrų centro įvykdytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 str., 19 str., 23 str. 5 d., Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 str., 7 str., 13 str., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d., 23 str., 25 str. 2 d. ir 5 d. ir kitų įstatymų pažeidimo, priimti atskirąją nutartį dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo įvykdytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 str. ir 34 str., Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 3 str. ir 7 str., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., 42 str. 1 d. bei 3 d. 4 p., Nekilnojamojo turto registro nuostatų 76 p., 78 1. p. ir 78.2. p., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d., 23 str., 25 str. 2 d. ir 5 d. ir kitų įstatymų pažeidimo, priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėją suklaidinusios reklamos, kurią savo buklete Vyriausioji administracinių ginčų komisija paskelbė: „Komisija nagrinėja ginčus, jei fizinis ar juridinis asmuo kreipėsi į centrines valdymo institucijas dėl informacijos pateikimo, tačiau įstatyme nustatytu laiku jos negavo ar gavo neišsamią...“ nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo K. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.