- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-03
- Bylos Nr.
- e2YT-3008-1088/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20290-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
- Kategorijos
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. per tris mėnesius po sutuoktinės O. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. M. Pareiškėja po tėvo mirties priėmė palikimą, tačiau tvarkant paveldėjimo dokumentus sužinojo, kad tėvo vardu registruotas žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas jam esant santuokoje su velione sutuoktine O. M.. A. M. nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės O. M. mirties nesikreipė, tačiau priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. A. M. ir toliau gyveno, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, taip pat priėmė sutuoktinės asmeninius daiktus. Name (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tėvas ir mirė (CBP-26188).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka (DOK4889).
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvai yra A. M. ir O. M.. A. M. mirė (duomenys neskelbtini), O. M. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis O. M. vardu nekilnojamojo turto neregistruota, A. M. vardu registruotas turtas (duomenys neskelbtini); nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu. Po O. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad jos tėvas A. M. po sutuoktinės O. M. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (dok. reg. Nr. CBP-26188).
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po O. M. mirties jos sutuoktinis A. M. ir toliau liko gyventi turte (duomenys neskelbtini), naudojosi turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Teismas neturi pagrindo netikėti akivaizdžiais ir įprastais dalykais, kad mirus O. M., jos sutuoktinis perėmė asmeninio naudojimo daiktus, naudojosi baldais, namų apyvokos reikmenimis ir pan. Teismo vertinimu, A. M. savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad po pareiškėjos motinos O. M. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis A. M. (CPK 183, 185 straipsniai).
Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos D. J. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktinio valdymo pagrindu priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.