- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 1-79-152/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00265-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Ivanovienė
- Civilinis ieškovas
- R. P.
- Kaltinamasis
- G. Ž.
- Kategorijos
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2010-12-07 2011-05-09 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį – 10 (1300) MGL bauda. 2. 2011-10-25 09 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį – 12 (1560) MGL bauda; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 10 (1300) MGL bauda; vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 12 (1560) MGL bauda; vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., bausmė subendrinta su 2010-12-07 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 (1560) MGL bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis G. Ž. nužudė kitą žmogų, t. y. 2012 m. gegužės mėn. 7 d., 00 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) esančiame B. E. Ž. priklausančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus tarpusavio konfliktui su E. P., tyčia du kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam E. P. į krūtinės sritį, taip padarydamas jam durtines pjautines krūtinės ląstos kairės pusės žaizdas su 5, 10–11 šonkaulių, kairio plaučio, širdiplėvės, širdies kairio skilvelio, kairės dangos sužalojimais, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės kairę pusę, širdiplėvės ertmę, mažakraujiškurną po nukraujavimo, dėl to nukentėjusysis E. P. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu jis nužudė nukentėjusįjį E. P..
Kaltinamasis G. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-05-06 pas juos į namus atvyko jo pažįstamas E. P. ir jo draugė U. D.. Jie jau buvo išgėrę. Jis, jo tėvas K. Ž. ir E. P. su U. D. gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau jis su tėvu taksi automobiliu išvažiavo į Raseinius, o U. su E. P. liko jų namuose. Nusipirkę degtinės jie dar užsuko pas tėvo pažįstamą ir pas jį dar išgėrė alkoholio. Po to Raseinių mieste jo tėvą sulaikė policijos darbuotojai, o jis grįžo į namus, ten jis, E. P. ir U. vėl susėdo gerti alkoholinius gėrimus. E. P. jam pradėjo priekaištauti už kažkokius praeities dalykus, norėjo paimti kompiuterį, bet jis E. P. jo nedavė.
Kaip sužalojo E. P., jis nepamena, nes prieš vartodamas alkoholį, jis buvo išgėręs raminamųjų vaistų. Kaltinamasis pripažįsta, kad tik jis galėjo nužudyti E. P..
Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. P. parodė, kad E. P. buvo jos sūnus. Žinojo, kad G. išgėręs tapdavo agresyvus, pykdavosi su seneliu, tačiau pati jo blogu žodžiu apibūdinti negalėtų. 2012-05-06 sūnus papasakojo, kad skambino Ž. ir prašė padėti ūkio darbuose. Apie 16.00 val. ji išvažiavo į darbą, o sūnų E. ir jo draugę U. D. paliko namuose. Grįžusi vakare, jų neberado. 2012-05-07, buvo jau po vidurnakčio, tikslaus laiko nebepamena, jai paskambino Ž., pasakė, kad nebėra E.. Sūnaus draugė U. pasakojo, kad E. rado gulintį ant grindų nebegyvą. Laidotuvių išlaidoms apmokėti Ž. jai davė 3000 Lt, todėl civilinį ieškinį mažina iki 2000 Lt. Iš viso laidotuvėms ji išleido apie 5000 Lt., tačiau visų pateisinamų šią sumą dokumentų ji neturi. Į šią sumą įeina: duobės iškasimas, kunigo paslaugos, gedulingi pietūs, lavono paruošimas laidojimui, automobilių nuoma Taip pat tvorelės pastatymas kainavo 700 Lt. Sūnaus netektis ją labai stipriai paveikė, pablogėjo jos sveikata. Byloje ji šiuo metu reiškia 52000 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro dar neatlyginta 2000 Lt turtinė ir 50.000 Lt neturtinė žala. G. Ž. ji neatleido ir niekada neatleis.
Liudytojas L. J. Ž. parodė, kad 2012-05-07, apie 00.10 val., jis miegojo, kai išgirdo namuose, koridoriuje, triukšmą. Išėjęs į koridorių, pamatė šaukiančią U. D., o ant grindų koridoriuje gulintį E. P., o jo anūkas G. Ž. rankoje laikė kruviną peilį. Jis iš anūko paėmė peilį ir numetė jį koridoriuje į kampą, prie dujų baliono.
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas L. J. Ž. patvirtino savo parodymus, parodydamas, kur pamatė stovintį savo anūką G. Ž. su kruvinu peiliu, kur gulėjo ant grindų E. P., kur jis numetė paėmęs iš G. Ž. peilį (1 t., 62–66 b. l.).
Liudytoja U. D. parodė, kad 2012-05-06 apie 18.00 val., ji su draugu E. P. atvažiavo pas K. Ž.. Atvykę rado K.į ir jo sūnų G. Ž., ten kartu su jais gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau K. ir G. Ž. išvažiavo į Raseinius dar parvežti alkoholio. Į namus grįžo tik vienas G. Ž.. Tada jie toliau gėrė alkoholį trise – ji, E. P. ir G. Ž.. Begeriant susipyko E. P. ir kaltinamasis G. Ž. dėl kompiuterio. Po to ji su E. P. nuėjo miegoti. Atsibudusi šalia nerado E. P., todėl išėjo pasižiūrėti, kur jis yra. Koridoriuje ji E. P. rado gulintį ant grindų, o ant žemės buvo pribėgę kraujo. Ji labai išsigando, nubėgusi pas savo mamą, pasakė, kad E. negyvas. Mama jai vėliau pasakė, kad L. J. Ž. iš G. Ž. atėmė peilį.
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja U. D. patvirtino savo parodymus, parodydama, kur ji rado gulintį ant grindų E. P. (1 t., 72–74 b. l.).
Liudytojas K. Ž. (miręs) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-05-06, jis paskambino E. P., kad šis jam padėtų dirbti ūkio darbus. E. P. pas jį į namus atvyko su drauge U., kurios pavardės jis nežino. Atvyko iš vakaro, akivaizdžiai neblaivūs, kad ryte anksti pradėtų dirbti. E. P. su U. atsivežė alaus „Kapitonas“, 8 laipsnių stiprumo. Alų pastarieji išgėrė ūkiniuose pastatuose su jiems ūkio darbuose padedančiais žmonėmis. Užtikęs juos geriančius, jis jiems gerti nebeleido ir parsivedė į namus, ten jie trise, t. y. jis, E. P. ir U., išgėrė 0,5 litro butelį „tekilos“. Išgėrus tą butelį, E. P. užmigo. Šalia jo atsigulė ir U.. Jis su sūnumi G. Ž. išvažiavo į Raseinių miestą, ten jį sulaikė policijos pareigūnai. Sūnus sulaikytas nebuvo, todėl paties įvykio jis nematė (1 t., 75–76 b. l.).
Iš 2012-05-07 ir 2013-01-09 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu koridoriuje ant grindų rastas E. P. lavonas su smurto žymėmis. Koridoriuje, šalia dujų baliono, rastas ir paimtas virtuvinis peilis su kraujo pėdsakais. Peilis pagal 2012-12-07 kvitą Nr. 059934 perduotas saugoti į Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., 12–14, 15–17 b. l.).
Iš specialisto išvados Nr. M 89/12 (10) matyti, kad E. P. mirtis įvyko nuo durtinių pjautinių kiauryminių krūtinės ląstos kairės pusės žaizdų su 5,10–11 šonkaulių, kairio plaučio, širdiplėvės, širdies kairio skilvelio, kairės dangos sužalojimais, ir tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu (2500 ml) nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės kairę pusę, širdiplėvės ertmę, mažakraujiškurnu po nukraujavimo. Sužalojimai padaryti 2 smūgiais duriančiai pjaunančiu įrankiu, nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš kelias ar keliolika minučių iki mirties, tai matyti iš sužalojimų pobūdžio (1 t., 33–36 b. l.).
Iš specialisto išvados Nr. MP 5/12 (10) - M 89/12(10) matyti, kad įvertinus durtinių pjautinių žaizdų, nurodytų specialisto išvadoje Nr. 89/12(10), pobūdį, matmenis, kanalų ilgius, kryptis, sužalotų organų pobūdį, odos, gilesnių audinių paslankumą, elastingumą, galimą nukentėjusio bei sužalojimus padariusio asmens judesį, tikėtina, kad jos galėjo būti padarytos ir tokio pobūdžio, kaip pateikto peilio, geležte. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti įvairiose padėtyse – stovėti, sėdėti, judėti ir pan. Asmuo, sudavęs smūgius duriančiai pjaunančiu įrankiu, galėjo būti tiek iš priekio, tiek iš kairio šono, tiek iš dalies ir iš nugaros nukentėjusiojo atžvilgiu (1 t., 39 b. l.).
Iš 2012-05-07 asmens blaivumo testo Nr. 0601 matyti, kad G. Ž. 2012-05-07 02:11:16 nustatytas 1,46 promilės girtumo laipsnis (b. l. 79, t.1).
Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 79 TPK-63/2012 matyti, kad G. Ž. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo (ar sąmonės sutrikimo) būsenos, dėl psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Šiuo metu G. Ž. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama mišrūs asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelias psicho aktyvias medžiagas (alkoholį, narkotikus), priklausomybės sindromas, dėl dabartinės psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiamas, dalyvauti teismo posėdyje. G. Ž. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (1 t., 159–162 b. l.).
Esant tokiai ekspertizės išvadai, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis G. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamas.
Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija
Spręsdamas kaltinamojo G. Ž. kaltės klausimą teismas remiasi paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis bei kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Kaltinamasis G. Ž. parodė, kad, nors ir neprisimena įvykio aplinkybių kaip jis nužudė E. P., pripažįsta, kad šį nusikaltimą padarė jis. Tai, kad E. P. nužudė būtent G. Ž., iš dalies patvirtina ir liudytojai L. J. Ž. ir U. D., bei specialisto išvada. Liudytojas L. J. Ž. parodė, kad jis koridoriuje matė gulintį E. P., o prie jo stovintį G. Ž. su kruvinu peiliu rankoje. Liudytoja U. D. parodė, kad ji pamatė koridoriuje gulintį jau negyvą E. P.. Iš specialisto išvados matyti, kad E. P. sužalojimai padaryti 2 smūgiais duriančiu pjaunančiu įrankiu, tai galėjo būti pateikto peilio geležtė.
Taigi, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei sugretinęs įrodymus tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinimą, kad kaltinamasis peiliu du kartus dūrė nukentėjusiajam į krūtinės kairę pusę, dėl to nukentėjusiajam padarydamas durtines pjautines kiaurymines krūtinės ląstos kairės pusės žaizdas su 5,10–11 šonkaulių, kairio plaučio, širdiplėvės, širdies kairio skilvelio, kairės dangos sužalojimais, tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu (2500 ml) nukraujavimu į krūtinplėvės ertmės kairę pusę, širdiplėvės ertmę, mažakraujiškumu po nukraujavimo
Tai rodo, jog tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Byloje nustatytos faktinės įvykio eigos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis G. Ž. sąmoningai peiliu du kartus dūrė nukentėjusiajam E. P. į krūtinės kairę pusę. Akivaizdu, kad kaltinamasis, kaip normalios psichikos žmogus, smogdamas du kartus peiliu, kurio geležtės ilgis 17,9 cm, nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – krūtinę – suprato savo veiksmų pavojingumą nukentėjusiojo gyvybei ir tai suvokdamas numatė, kad gali nužudyti nukentėjusįjį.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog betarpiškai prieš nukentėjusiojo sužalojimą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kaltinamojo aiškinimu, dėl kažkokių praeities dalykų bei kompiuterio, ir tai buvo tik žodinis konfliktas. Iš tokių kaltinamojo parodymų negalima būtų manyti, kad kaltinamasis buvo susijaudinęs dėl, jo manymu, provokuojančio nukentėjusiojo elgesio. Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, galėjusių sukelti labai didelį kaltinamojo susijaudinimą, sutrikdyti jo gebėjimą teisingai suvokti įvykio aplinkybes.
Konfliktas kilęs tarp E. P. ir kaltinamojo G. Ž. buvo tik žodinis, kaip tarp apsvaigusių nuo alkoholio asmenų. Nukentėjusysis savo elgesiu nekėlė pavojaus kaltinamojo gyvybei bei sveikatai. Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, galėjusių sukelti labai didelį kaltinamojo susijaudinimą, sutrikdyti jo gebėjimą teisingai suvokti įvykio aplinkybes, kadangi konfliktinė situacija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, paties kaltinamojo teigimu, buvo ne pirmą kartą ir šioje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybės iki nukentėjusiojo nužudymo nebuvo išskirtinės.
Nepriklausomai nuo tarpusavio nesutarimų priežasties, teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstamų veiksmų paskatos buvo dėl konflikto su nukentėjusiuoju kilęs jo pyktis. Įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad 2012 m. gegužės mėn. 7 d. 00 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam E. P. į krūtinės sritį ir jį nužudė.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
G. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte).
Skirdamas bausmę kaltinamajam G. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis, teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis G. Ž. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs (1 t., 127–139 b. l.), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (1 t., 140–141 b. l.), iš ekspertizės akto matyti, kad G. Ž. diagnozuotas mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias psichoaktyvias medžiagas (alkoholį, narkotikus), priklausomybės sindromas (1 t., 162 b. l.), Raseinių rajono savivaldybės administracijos seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (1 t., 166 b. l.).
Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo G. Ž. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumui, buvimą, G. Ž. asmenybę apibūdinančius duomenis ir į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino padarytą žalą, bei, įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijos griežtumą, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam G. Ž. BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu šio straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmės vidurkį.
Kadangi kaltinamasis G. Ž. neatliko 2011 m. Kauno rajono paskirtos bausmės (12 (1560) MGL baudos), todėl naujai paskirta bausmė bendrintina vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p. 9 d. nuostatomis.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį: 5000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš viso – 55000 Lt (1 t., 55, 57 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. P. paaiškino, kad kaltinamojo motina atlygino 3000 Lt turtinės žalos, todėl šia suma prašo ieškinį sumažinti ir priteisti iš kaltinamojo 2000 Lt laidojimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad tarp kaltinamojo G. Ž. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryšys, todėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai ir civiliniai ieškovei R. P. priteistinas iš kaltinamojo G. Ž..
Teismo nuomone, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės pareikštas 2000 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelis, todėl tenkintinas.
Įvertinęs visas šias aplinkybes, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės prašoma suma tenkintina.
Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija bei socialinio teisingumo atkūrimas. Tikslus neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra neįmanomas, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiųjų patirtas dvasines kančias.
Vertindamas nukentėjusios ir civilinės ieškovė R. P. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ji neteko sūnaus, su kuriuo ji nuolat ir artimai bendravo. Todėl, teismo nuomone, kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. neabejotinai sukėlė sunkias pasekmes – dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą dėl sūnaus netekties. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes bei į kaltinamojo turtinę padėtį.
Įvertinus visas šias aplinkybes, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, nėra aiškiai per didelis, todėl tenkintinas.
Pagal LR BPK 103 str. 1 p. proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti.
Iš Šiaulių apygardos teismo pažymos matyti, kad nukentėjusiajai R. P. buvo išmokėta 91,14 Lt kelionės išlaidų. Todėl sutinkamai su BPK 105 str. 1 d. ši suma priteistina iš G. Ž..
Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 2012-05-07 įvykio vietos apžiūros metu paimtą virtuvinį peilį – sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–299, 301–307 str., teismas
nusprendžia:
G. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (dėl E. P. nužudymo) ir jam paskirti laisvės atėmimą 10 ( dešimčiai) metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p. 9 d. nuostatomis, naujai paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2010-12-07 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme 12 (1560) MGL bauda ir galutinę subendrintą bausmę G. Ž. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką G. Ž. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-05-07 iki 2013-03-14.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.
Bausmės pradžia laikyti 2013-03-14 t. y. nuosprendžio paskelbimo dieną.
Priteisti iš G. Ž. R. P. 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 91,14 Lt proceso išlaidų valstybei.
Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.