- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-26
- Bylos Nr.
- 1-51-304/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Kaltinamasis
- D. P.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Advokatai
- Marius Mikalauskas, Mindaugas Perminas
- Kategorijos
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei, kaltinamajam D. P., jo gynėjui advokatui Mindaugui Perminui, nukentėjusiajai E. B., jos atstovui advokatui Mariui Mikalauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Telšių meistras“ suvirintoju, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 1998-03-04 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 271 str. 3 d. nuteistas laisvės atėmimu 4 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu, 2001-05-14 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 272 str. 3 d. - laisvės atėmimu 6 m. su 1/3 turto konfiskavimu, 2002-03-25 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. LR BK 272 str. 2 ir 3 d., 271 str. 2 ir 3 d., 206 str. - laisvės atėmimu 6 m. su turto konfiskavimu, 2003-05-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 m. 6 mėn., 2003-05-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi 2003-05-20 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2002-03-25 nuosprendžiu ir 2003-11-04 nutartimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 m. 6 mėn., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P., 2011 m. birželio 8 d., apie 13 val. 15 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – miške, esančiame Parko gatvėje, Telšių m., įžūliu elgesiu, t.y. E. B. atžvilgiu demonstruodamas peilį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino tik iš dalies, nurodydamas, kad peiliu nukentėjusiajai negrasino bei paaiškino, kad pernai vasarą nuėjo į darbą, darbo nebuvo, todėl su savo bendradarbiu V. Č. sugalvojo eiti namo. Eidami nusipirko alkoholio ir nuėję į miškelį, gėrė. Begeriant V. Č. užmigo, todėl jis sugalvojo atsineštus varinius laidus nudrožti. Paėmė V. Č. peilį, ruošėsi drožti vielas, kai tuo tarpu pro šalį ėjo mergina vesdamasi pririštą šunį. Kai pamatė merginą, rankoje turėjo peilį. Tarp jo ir merginos buvo kokių 4 metrų atstumas. Ji jiems pasakė: „ar neturit kitos vietos gerti“ ir nuėjo toliau. Jis su peiliu rankoje atsistojo, žengė kelis žingsnius link merginos, sakė, kad nebijotų ir jos paklausė, ar jis panašus į „pijoką“. Gultis jai neliepė, peilio į ją nukreipęs nebuvo. Ji išsigando, paleido šunį ir pradėjo bėgti. Jis taip pat išsigando, kad ji pradėjo bėgti. Norėjo vytis, bet dėjęs kelis žingsnius link nukentėjusiosios, apvirto. Peilį ir šlepetes virsdamas pametė. Nukentėjusioji nubėgo. Jos nebesivijo. Susirinko daiktus ir išėjo namo.
2011-06-08 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad Parko gatvėje, Telšių m. esančio miškelio proskynoje, ant žolės, rastos dvi žalios spalvos guminės vyriškos šlepetės bei dvi medžiagines moteriškos šlepetės (b.l. 10-13).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. B. parodė, kad 2011 m. birželio 8 d., apie 13 val. 15 min., Parko gatvėje, Telšių m. išvedė savo šunelį pavedžioti į šalia namų esantį miškelį. Iš tolo pamatė kaltinamąjį, sėdintį su vyriškiu. Būnant miško aikštelėje pamatė ateinantį kaltinamąjį. Jis jos nepamatė, apsižvalgė ir išėjo. Jai grįžtant, pamatė kaltinamąjį sėlinantį. Pasidarė neramu. Proskyna, kur ją užpuolė, buvo gal už 30 metrų nuo tos vietos, kur kaltinamasis su draugu sėdėjo. Jis priėjo prie jos, išsitraukė peilį iš priekio atkišo prie jos šono ir pasakė: „gulkis“. Ji bandė trauktis, bet susivokė, kad reikia bėgti į kitą pusę. Paleido šunį, nusispyrė nuo kojų šlepetes ir pradėjo bėgti, bėgdama nešaukė. Kaltinamasis ją vijosi beveik iki miškelio galo. Mano, kad kaltinamasis jos neprisivijo dėl girtumo. Viskas vyko labai staigiai. Pasakymą „gulkis“ suprato kaip ir daugelis gali suprasti. Be to, į ją žiūrėjo tokiu maniakišku žvilgsniu, todėl mano, kad siekė išžaginti. Iš miškelio nubėgo prie alytnamių ir įbėgo į Ramanauskų kiemą. Nubėgusi pas Ramanauskus verkė, buvo labai išsigandusi. Dėl to kas įvyko patyrė didžiulį stresą. Lankėsi pas gydytoją psichiatrą, kuris jai diagnozavo šoką. Gėrė vaistus. Ten į tą vietą net nebevaikšto, net šunį kitur vedžioja ir tai stengiasi eiti ne viena. Iki rugsėjo mėnesio buvo neramu, neramiai miegojo, prieš miegą gerdavo vaistus. Reiškia 10 tūkst. litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau civilinio ieškinio dydį palieka spręsti teismui. Jai svarbiausia ne ieškinys, o teisingumas.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, esančią Parko gatvėje, Telšių m., miškelio aikštelėje, ir paaiškino, jog toje vietoje prie jos priėjo D. P., kuris, nukreipęs į ją peilį, pasakė „gulkis“ (b.l. 115-118).
Liudytojas V. Č. parodė, kad 2011 m. birželio 8 d. jis kartu su savo bendradarbiu D. P. nuo pat ryto gėrė vyną „Masčio“ paežerėje, po to nusipirko dar vyno ir toliau girtavo Parko gatvėje, Telšių m. esančioje pamiškėje. Kas vyko toliau, jis nežino, nes buvo girtas ir užmigo. Atsibudęs D. P. neberado bei pamatė, kad kuprinėje nebėra jam priklausančio peilio.
Liudytojas P. R. parodė, kad 2011 m. birželio 8 d., apie 13 val., į jo gyvenamojo namo kiemą įbėgo jo pažįstama mergaitė vardu Erika, kuri buvo išsigandusi ir kuri jam papasakojo, kad miškelyje ją užpuolė nepažįstamas vyriškis su peiliu rankoje.
Liudytoja I. R. parodė, kad pernai vasarą, jai būnant namuose Žilvino gatvėje, kurie yra prieš eglyną, į duris kažkas pradėjo labai stipriai skambinti. Ji dėl to net supyko. Nulipo laiptais ir atidariusi duris pamatė už durų labai išsigandusią mergaitę. Jai buvo didžiulis stresas, visa drebėjo. Sakė, kad kažkas ją vijosi. Jai davė vaistų. Paskui nulipo anūkas ir liko su mergaite. Pati pusiau invalidė, blogai jaučiasi, todėl anūką ir paliko su mergaite. Anūkas paskambino į policiją. Vėliau ją anūkas palydėjo namo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Viena pora vyriškų guminių šlepečių – saugomos Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (b.l. 17-18).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, todėl teismas juos laiko įrodymais. Šie duomenys visumoje patvirtina, kad kaltinamasis D. P. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, t.y. E. B. atžvilgiu demonstruodamas peilį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes šie kaltinamojo veiksmai padaryti viešoje vietoje. Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta paties, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais. Teismui jokių abejonių nekelia, nukentėjusiosios nuoširdūs parodymai, priešingai kaltinamojo parodymams. Jokių abejonių nėra, kad nukentėjusioji, būdama labai jauna, moksleivė, pamačiusi du miškelyje (miesto parke) geriančius vyrus būtų juos užsipuolusi, tai kaltinamojo gynybinė versija siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės. Dėl D. P. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji E. B. buvo išgąsdinta, patyrė šoką, turėjo gydytis. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Kaltinamasis D. P. LR BPK 140 str. tvarka Telšių apskrities VPK laikinai sulaikytas 2011-06-08 (b.l. 47), 2011-06-10 jis paleistas (b.l. 47),
Kaltinamajam D. P. 2011-06-10 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 65-66), paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis.
E. B. byloje pareiškusi civilinį ieškinį 10 000 litų sumai ( b.l. 26-27), prašė teismo nuožiūra iš kaltinamojo D. P. priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėdamas civilinį ieškinį dalyje dėl patirto streso nusikaltimu padarytos žalos teismas nustatė, kad dėl šios padarytos nusikalstamos veikos E. B. patyrė neturtinę žalą. Spręsdamas tokį civilinį ieškinį teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą ir formuojamą teismų praktiką ginant asmens teises šioje dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos įrodytas bylos medžiaga – paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, tačiau tenkintinas iš dalies. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, teko gydytis, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį - jis šiuo metu nedirbantis, pajamų ir turto neturintis. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Įvertinęs tai bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų praktika, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas E. B. neturtinę žalą įvertina 2000 litų, kuriuos priteisia iš kaltos asmens, savo veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiu su jau minėtais žalos padariniais.
Bausmės skyrimo klausimai.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
D. P. anksčiau teistas net penkis kartus, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamą veiką padarė apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LT BK 60 str. 1 d. 1p., 9 p.). Kaltinamasis D. P. baustas administracine tvarka (b.l. 74-75). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone bausmės tikslai bus pasiekti D. P., parenkant bausmę, atsižvelgiama į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, padarytos veikos motyvus ir tikslus. Taip pat įvertinama tai, kad jo padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių. Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą.
D. P. 140 str. tvarka buvo sulaikytas nuo 2010-07-28, 9 val. 40 min. iki 2009-07-29, 17 val. 2 paras, todėl vadovaujantis LR BK 66 str. į skirtiną bausmę jam įskaitytinas laikino sulaikymo laikas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. P., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų areštu.
Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2011-06-08 iki 2011-06-10 dvi dienas.
Į bausmės laiką įskaityti laiką 2010-07-28, 9 val. 40 min. iki 2009-07-29, 17 val. 2 paras.
E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai 2000 (du tūkstančius litų) iš D. P..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vieną porą vyriškų guminių šlepečių – saugomas Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (b.l. 17-18), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. P..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.