Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-373-935/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48824-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6

2022 m. birželio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. (J. P.) buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas J. P. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. (viena diena) išbūtas laikas ir nuteistajam paskirta 98 MGL (4900 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 15 d.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į J. P. priklausančią transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. P. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 14 d. apie 22.03 val. namo, esančio Vilniuje, V. Druskio g. 9, kieme, vairuodamas automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į automobilį ,,Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko nefiksuodamas minėto fakto, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį iškart po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2020 m. gruodžio 14 d. 23.35 val. V. Druskio g. 9, Vilniuje, jam buvo nustatytas 1,90 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nuosprendį ir konfiskuoti J. P. priklausančią transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti pripažintas nusikaltimo padarymo priemone, todėl negali būti konfiskuojamas. BK 72 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo priemone. Vis tik teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinta šio turto panaudojimo reikšmė nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, jog jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės yra įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.

4. Prokuroras aiškina, kad pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą normą, būtina nustatyti tai, jog asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį, vartojo alkoholį iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Privalomos sąlygos atsakomybei kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas. Nevairuojant automobilio, nebūtų sukeltas eismo įvykis, po kurio asmuo vartoja alkoholį. Tokiu atveju automobiliu tiesiogiai daroma nusikalstama veika, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos priemone, kuri konfiskuojama visais atvejais.

5. Skunde pažymima, kad teismų praktikoje analogiškose situacijose pripažįstama, jog automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl turi būti konfiskuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-495/2022). Automobilio nekonfiskavimas, kuomet po sukelto eismo įvykio vartojamas alkoholis, leistų kaltinamajam manyti, kad jei jis būdamas neblaivus sukels eismo įvykį, galės išvengti transporto priemonės konfiskacijos, jei po eismo įvykio vartos alkoholinius gėrimus ir dėl to nebus galima patikrinti jo blaivumo transporto priemonės vairavimo metu. Tokiu atveju susidarytų ydinga situacija, jog iš neblaivaus kaltininko, sukėlusio eismo įvykį, transporto priemonė konfiskuojama, o iš kaltininko, pasišalinusio iš eismo įvykio, dėl ko neįmanoma patikrinti jo neblaivumo laipsnio vairavimo metu, transporto priemonė nekonfiskuojama.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas 1,51 ar daugiau promilių neblaivumas. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl šių faktų jokių ginčų nekyla, kad: 1) J. P. 2020 m. gruodžio 14 d. apie 22.03 val. vairavo automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį; 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo; 4) jam buvo nustatytas 1,90 promilių neblaivumas.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po to vartojo alkoholį iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės; 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tokiu atveju privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal aptariamą normą yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022). Taigi automobilis pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone ir tais atvejais, kai asmuo vartoja alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir yra nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

9. Įvertinus tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 7-8 pastraipose, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog J. P. padaryta nusikalstama veika nėra tiesiogiai susijusi su automobilio ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimu. Priešingai, be automobilio panaudojimo J. P. nebūtų galėjęs padaryti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus. Automobilis ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, kuri, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis, privalo būti konfiskuojama. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). BK 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio konfiskavimas šiuo atveju yra tinkama ir būtina priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti, taip pat ji atitinka skirtingų interesų (nuteistojo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą, todėl jos paskyrimas neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimams.

10. Nuteistajam J. P. priklausantis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuojamas, todėl, siekiant užtikrinti automobilio konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nuteistajam priklausantį konfiskuotiną turtą paliktinas galioti iki sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, konfiskuoti J. P. priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikino nuosavybės teisės apribojimą į J. P. priklausančią transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) , palikti galioti iki sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.