Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-02-21 · Byla Nr. N2-1742-127/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-21
Bylos Nr.
N2-1742-127/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-13708-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Trinkūnienė
Atsakovas
A. G.
Ieškovas
S. G.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Civilinė byla Nr. N2-1742-127/2013(Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13708-2012-0)

Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3; 75.8; 77.2; 77.4.2; 78.2.1; 125.2

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 21 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jūratė Trinkūnienė,sekretoriaujant Ingridai Valickienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui J. V.,atsakovei A. G.,atsakovės atstovui advokatui A. C.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Z.,

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,

vertėjai H. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. G. ieškinį atsakovei A. G., dalyvaujant institucijoms, teikiančioms išvadas byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalių santuoka įregistruota 1996-02-17 Vilniaus rajono CM skyriuje (įrašo Nr.33). Santuokoje 1996-07-20 sutuoktiniai susilaukė dukros B. G., o 2006-03-21 sūnaus D. G. (b.l. 48-50). 2011 metų gruodžio mėnesį A. G. su nepilnamečiais vaikais išėjo gyventi pas kitą vyrą G. J. į nuomojamą būstą, tačiau 2012 metų sausio mėnesį pas tėvą sugrįžo B., o 2012 metų gegužės mėnesį grįžo namo ir D.. Abu vaikai šiuo metu gyvena su tėvu S. G. name Krakiškių g. 12 Vilniaus m. sav., o motina A. G. gyvena su sugyventiniu G. J. sodo pastate Alyvų g. 7 Pakonių k. Sudervės sen. Vilniaus r. sav.

I. S. G. pareiškė ieškinį, kuriame nurodė, kad paskutiniais metais sutuoktinė po 4-5 paras negrįždavusi į namus, nepranešdavusi kur esanti, nesirūpino vaikais. Faktiškai santuoka iširo 2011 metų pabaigoje kai atsakovė išėjo iš namų ir apsigyveno su G. J.. Patikslinęs reikalavimus, ieškovas prašė teismo santuoką su atsakove nutraukti dėl sutuoktinės kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų B., gimusios 1996-07-20, ir D., gimusio 2006-03-21, gyvenamąją vietą su tėvu S. G.; priteisti iš motinos A. G. nepilnamečiams vaikams B. ir D. išlaikymą bei susidariusį išlaikymo įsiskolinimą turtu, priklausančiu motinai asmeninės nuosavybės teise, t.y. B. 1423/6110 dalis žemės sklypo ir sodo pastato, o D. 4687/6110 dalis žemės sklypo ir sodo pastato Alyvų g. 7 Pakonių k. Sudervės sen. Vilniaus r. sav. ir po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki D. pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovui keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Lt; priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 31-37, 134-143, 169-176). Posėdžio metu ieškovas pripažino, kad sutuoktiniai nesutarė, šeimoje dažnai kildavo barniai, sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b.l. 217-218).

Atsiliepimas

Atsakovė A. G. atsiliepime į ieškinį neneigia, kad nuo 2011 metų gruodžio mėnesio gyvena su kitu vyriškiu. Ji nurodė, kad ieškovas apie penkiolika metų neturėjo pastovaus darbo, neišlaikė šeimos, namuose nuolat keldavo barnius, sudarydamas neigiamą aplinką vaikų bei sutuoktinės gerovei. Atsakovė prašė santuoką nutraukti; pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo grąžinti jai iki santuokos turėtą pavardę B.; nustatyti nepilnamečių vaikų B. ir D. gyvenamąją vietą su motina A. G.; priteisti iš tėvo S. G. nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš S. G. (b.l. 65-69).

Tiesiogiai posėdyje išklausyta nepilnametė, turinti dalinį veiksnumą, B. G. paaiškino, kad 2011 metų gruodžio mėnesį ji su mama ir broliu persikraustė gyventi į nuomojamą butą Kirtimų rajone. Kartu gyveno mamos draugas G. J., kuris visapusiškai ją kontroliavęs, įžeidinėjęs. B. tam priešinosi, tada G. J. ją išvijo iš buto, o mama jos neužstojo. Nepilnametė grįžo gyventi pas tėtį. N. B. po tėvų skyrybų nori likti gyventi su tėvu, nes motina jai nieko neperkanti, jos neišlaikanti, kai mergaitė gydėsi sanatorijoje, mama jos nei karto neaplankiusi. 2012 metų gegužės mėnesį G. J. sumušė motiną, ji su broliu sugrįžo namo, tačiau jau po savaitės, palikusi D., vėl išėjo iš namų. B. mananti, jog mama kalta, kad iširo tėvų santuoka. Kadangi mama jokio išlaikymo neteikia, B. neprieštarautų, kad jai išlaikymas būtų priteistas žemės sklypo ir sodo pastato dalimi, nes ten galima būtų poilsiauti ar ilsėtis vasarą. B. mananti, kad broliui D. taip pat geriau gyventi su tėčiu, nes brolis bijo G., kuris jį mušė. Savaitgaliais grįžęs iš mamos D. negražiai kalba, nieko nenori daryti (b.l. 190-191).

Tiesiogiai posėdyje išklausytas nepilnametis D. G. paaiškino, kad lanko parengiamąją grupę darželyje D. R., šiais metais pradės lankyti mokyklą. Nors dabar jis gyvena su tėčiu, bet jam patinka lankytis pas mamą, kuri gyvena su G. Gintaras yra mušęs D, sudavė ranka, už ką nepilnametis neprisimena. Svečiuodamasis pas mamą, D. žaidžia, žiūri televizorių, eina pasivaikščioti, mama nuperka jam žaislų, šokolado. D. norėtų gyventi su mama, nes jis myli mamą ir pati mama to nori. G. D. nepatinka, bet išeiti iš mamos jis nenori (b.l. 192).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies šiais motyvais.

Dėl santuokos nutraukimo

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27str.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas nustatė, kad A. G., būdama santuokoje, susirado kitą partnerį, paromis negrįždavo į namus, o nuo 2011 metų gruodžio mėnesio gyvena kartu su G. J.. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtino pati A. G. (b.l. 66, 219), apklausti liudytojai G. J. (b.l. 194-195), atsakovės sesuo K. A. (b.l. 193-194).

Teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, negerbė vienas kito, dėl to pasidarė konfliktiškas tarpusavio bendravimas, o vėliau bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovas posėdžio metu pripažino, kad barnių šeimoje būdavo, abu yra kalti, kad iširo jų santuoka (b.l. 218). Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kuris iš sutuoktinių kaltas labiau, o kuris mažiau, jie abu pripažįstami kaltais dėl santuokos iširimo (CK3.49 str. 2 d., 3.61 str. 2 d.).

Po santuokos nutraukimo atsakovės pasirinkimu jai grąžinama ikisantuokinė pavardė Balnytė (CK 3.69 str.1 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo jiems priteisimo

Vienas iš vaiko teisių turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką ( LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.), todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išsaugant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.).

Nepilnametė B. G., gimusi 1996-07-20, mokosi Jeruzalės vidurinėje mokykloje 10 klasėje. Ji sakė, kad viskuo rūpinasi tėtis ir senolė: perka aprangą, gamina maistą, domisi jos mokymusi ir sveikata, duoda pinigų smulkiems pirkiniams. Mama gyvena atskirai su sugyventiniu G., abu girtauja, keičia gyvenamąsias vietas, G. buvo sumušęs mamą, yra smurtavęs prieš D.. Tiesiogiai išklausyta teismo posėdyje B. išreiškė tvirtą norą gyventi su tėčiu. Nors tėtis išvyksta mėnesiui ar dviems uždarbiauti į užsienį, tačiau jis palieka lėšų pragyvenimui, dažnai skambina, domisi vaikų gyvenimu (b.l. 190-191). 2013-01-28 atsakovė A. G. kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių grąžinti jai vaikus, nes jie palikti be priežiūros. Apsilankius vaikų gyvenamojoje vietoje paaiškėjo, kad tėvas S. G. išvyko laikinai padirbėti užsienyje, senolė susilaužė koją ir po operacijos gydosi sanatorijoje, vaikus prižiūri atsakovės sesuo K. A.. Skyriaus vyriausioji inspektorė nustatė, kad namuose šilta ir jauku, aplinka prižiūrėta, pagaminta maisto (plovas ir iškepta višta). Bendraujant su B. ši paaiškino, kad mama nei karto nebuvo atvažiavusi, tik porą kartų paskambino. B. nelaukia motinos skambučių, jai nesinori kalbėti su mama, ji jaučianti nuoskaudą dėl mamos elgesio. Nepilnametė dar kartą patikino, kad kategoriškai nesutinka gyventi su motina.

Byloje nustatyta, kad nuo 2012 metų gegužės mėnesį sumušta atsakovė A. G. su nepilnamečiu sūnumi D. grįžo pas sutuoktinį, tačiau jau po savaitės, palikusi sūnų, vėl apsigyveno kartu su G. J.. Nuo to laiko nepilnametis D. gyvena su tėvu ir seserimi, bet būna, kad savaitgalius praleidžia su motina. Tiesiogiai posėdyje išklausytas D. pareiškė norą gyventi su motina (b.l. 192). Teismas gali neatsižvelgti į vaiko norą, jeigu noras prieštarauja vaiko interesams (CK 3.177 str., 3.174 str. 2 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu atveju, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko nuomonė nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama kartu su kitais bylos duomenimis, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste (LR A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-06 nutartis civ. b. Nr.3K-3-242/20005; 2013-01-18 Nr.3K-3-153/2013). N. D. nuo gimimo gyvena tėvo namuose. Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos inspektorės net keletą kartų tyrė ir nustatė, kad D.tėvo namuose sudarytos vaikui geros gyvenimo ir poilsio sąlygos. Nors tėvas išvyksta uždarbiauti į užsienį, tačiau D. nelieka be priežiūros, juo pasirūpina senolė J. G., motinos sesuo K. A.. Motinai priklausančiame sodo pastate vaikas anksčiau negyveno, gyvenimas jame galimas, tačiau nėra patogus (dušas įrengtas šaltame rūsyje, yra lauko tualetas), dėl ko mažamečiui gali kilti nepatogumų. Ypatingą dėmesį teismas turi skirti suaugusiųjų, su kuriais gyvens D., moralinėms savybėms. Nepilnamečio motina su sugyventiniu nedirba, abu girtauja, sugyventinis G. J. ne kartą teistas už sunkius nusikaltimus (vagystės, plėšimas, išžaginimas, turto sužalojimas tyčia) (b.l. 235-242), jis yra mušęs mažametį D., ką patvirtino B. ir pats nepilnametis. Tiek teisme, tiek vyriausiajai inspektorei D. sakė, kad bijo Gintaro ir iki šiol prisimena kaip buvo skriaudžiamas (barė, mušė su lazda per nugarą, įžeidinėjo, grasino, jeigu kam pasakys, - nubaus mamą, neleido paskambinti tėčiui) (b.l. 230-231). Jis sakė, kad G. J. jam nepatinka, bet išeiti iš mamos G. nenori (b.l. 192). Teismas negali nustatyti vaiko gyvenamosios vietos ten, kur prieš jį smurtaujama, kur vaikui nesaugu ir galima neigiama suaugusiųjų įtaka bei pavyzdys. Pagaliau, savo norą gyventi su motina mažametis grindė tuo, kad gyvenant pas mamą nereikės lankyti parengiamosios grupės, nes mokytis D. nenori, valyti dantų, jis visą dieną galės žaisti „kompu“ ir su šuniuku, nes visa tai jam pažadėjusi mama. Toks motinos nereiklumas ir nuolaidžiavimas mažamečiui sūnui vertinamas kaip neatitinkantis nepilnamečio interesų. Teismo nuomone, dabartiniu metu vaikams nereikėtų keisti gyvenamosios vietos, todėl pagrindiniu juos prižiūrinčiu asmeniu turėtų būti, nors ir išvykstantis užsidirbti lėšų šeimos išlaikymui į užsienį, tėvas. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Vilniaus miesto, tiek Vilniaus rajono savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių atstovai, detaliai išanalizavę tėvų gyvenamąją aplinką, moralines tėvų ir su jais kartu gyvenančių asmenų savybes, pasisakė, kad abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu S. G. (CK 3.174 str. 2 d., 3.178 str.).

Motina A. G., negyvenanti kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Duomenų, kad ieškovas S. G. trukdytų motinai bendrauti su vaikais nenustatyta. N. B. atsisako bendrauti su motina, tačiau vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji inspektorė patarė B. atvirai pasikalbėti su motina, apsilankyti mokykloje ar poliklinikoje pas psichologą, kur jai galėtų būti suteikta reikiama pagalba ir išspręstos tarpusavio santykių su motina problemos.

Pagrindiniai priteistino vaikų išlaikymo dydį lemiantys kriterijai įtvirtinti CK, yra vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaikų motina A. G., nors yra darbinga, niekur nedirba, pajamų neturi, nevykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties ir nemoka savo vaikams laikino išlaikymo periodinėmis išmokomis (b.l. 55-56). Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikams išlaikymą, teismas gali priteisti vaikams kaip išlaikymą atsakovei priklausantį turtą, t.y. 0,0600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4184-1103-0769) ir pastatą-sodo pastatą (unikalus Nr. 4199-4051-6017) Alyvų g. 7 Pakonių k. Sudervės sen. Vilniaus r. sav., kurių vertė 61 100 Lt (b.l.226) (CK 3.196 str. 1 d. 3 p.).

Byloje nustatyta, kad atsakovė A. G. neteikia išlaikymo savo nepilnametei dukrai B. nuo tada, kai ši 2012 metų sausio mėnesio pabaigoje grįžo gyventi pas tėvą. Už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-08-01 atsakovė turėjo sumokėti B. 2400 Lt (400 Lt x 6 mėn.). Už laikotarpį nuo 2012 -08-01 iki 2013-01-01 atsakovė turėjo sumokėti B. 2125 Lt (425 Lt x 5 mėn.). Už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki pilnametystės 2014-07-20 atsakovė turi sumokėti B. 9323 Lt (500 Lt x 18 mėn. + 20 d. (500 Lt : 31 d. X 20 d.). Visa išlaikymo suma nuo dienos, kai atsakovė nustojo vykdyti pareigą išlaikyti dukrą iki dukros pilnametystės būtų 13 848 Lt ( 2400 Lt + 2125 Lt + 9323 Lt).

Byloje nustatyta, kad atsakovė A. G. neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui D., kai jį 2012 metų gegužės mėnesį paliko pas tėvą. Už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2012-08-01 atsakovė turėjo sumokėti D. 800 Lt (400 Lt x 2 mėn.). Už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-01-01 atsakovė turėjo sumokėti D. 2125 Lt (425 Lt x 5 mėn.). Už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki pilnametystės 2024-03-21 atsakovė turi sumokėti D. 67 339 Lt (500 Lt x 134 mėn. + 21 d. (500 Lt : 31 d. X 21 d.). Visa išlaikymo suma nuo dienos, kad atsakovė nustojo vykdyti pareigą išlaikyti sūnų iki sūnaus pilnametystės būtų 70 264 Lt ( 800 Lt + 2125 Lt + 67339 Lt).

Proporcingai išlaikymo sumai B. G. atitenka 1/5 dalis, o D. G. atitenka 4/5 dalys 0,0600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4184-1103-0769) ir pastato-sodo pastato (unikalus Nr. 4199-4051-6017) Alyvų g. 7 Pakonių k. Sudervės sen. Vilniaus r. sav., kurių vertė 61 100 Lt. Teismas mano, kad nepriteisus išlaikymo turtu, vaikai gali iš motinos negauti jokio išlaikymo. Priteistas turtas gali būti panaudotas pačių vaikų poreikiams tenkinti (poilsiauti, ilsėtis), gali būti nuomojamas, o gaunamos lėšos skiriamos vaikams, pagaliau, pasikeitus turtinei padėčiai, gali būti parduotas, su sąlyga, kad gautos piniginės lėšos atiteks vaikams. Nepilnamečių vaikų turto administratoriumi, kol vaikai sulauks pilnametystės, skiriamas jų tėvas S. G..

Kadangi priteisiamo turto vertė yra mažesnė negu A. G. privaloma sumokėti išlaikymo suma kiekvienam iš vaikų, tai iš atsakovės dukrai B., kuriai iki pilnametystės motina turėtų sumokėti 13 848 Lt, priteisiamas išlaikymas po 100 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o sūnui D., kuriam iki pilnametystės motina turėtų sumokėti 70 264 Lt, priteisiamas išlaikymas po 160 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Periodinės išmokos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dėl turto padalijimo

Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalintas sutuoktiniams jų susitarimu (CK 3.116 str. 1 d.). Abu sutuoktiniai susitarė, kad ieškovui S. G. natūra paliekamas keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Lt. Atsakovė kompensacijos už automobilį neprašo.

Kreditorinių įsipareigojimų sutuoktiniai neturi, išlaikymo sau vienas iš kito nereikalauja, todėl šie klausimai priimant teismo sprendimą nesprendžiami ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. ).

Santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovo sumokėtas žyminis mokestis paduodant ieškinį neatlyginamas (CPK 93 str. 2 d.). I. S. G. iš atsakovės A. G. priteisiamos 900 Lt išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 51-52). Iš ieškovo S. G. į valstybės biudžetą priteisiamos 680 Lt antrinės teisinės pagalbos, suteiktos atsakovei A. G., išlaidos (b.l. 247).

Priteisus nepilnamečiams vaikams išlaikymą, iš atsakovės A. G. priteisiamas 180 Lt (50%) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo paduodant ieškinį ieškovas buvo atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.), nes Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-12-05 sprendimu Nr. (1.7.)-S-3775-12 A. G. 50% atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 179-181).

Iš ieškovo priteisiamos 20 Lt išlaidos, o iš atsakovės 10 Lt (50 %) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str., 92 str.).

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti, kol įsiteisės sprendimas byloje (CK 3.65 str., 3.196 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1996-02-17 Vilniaus rajono CM skyriuje (įrašo Nr.33) tarp S. G. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. G. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė B.), nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių S. G. a.k(duomenys neskelbtini) ir A. G. a.k(duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo grąžinti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę B..

Nustatyti nepilnamečių B. G. a.k(duomenys neskelbtini) ir D. G. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu S. G. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš motinos A. G. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai B. G. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą turtu, t.y. 1/5 dalimi 0,0600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4184-1103-0769) ir pastato-sodo pastato (unikalus Nr. 4199-4051-6017) Alyvų g. 7 Pakonių k. Sudervės sen. Vilniaus r. sav., kurių vertė 12 220 Lt, ir po 100 Lt (vieną šimtą litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, kol dukra sulauks pilnametystės, pavedant turtą administruoti bei išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės dukros įstatyminiam atstovui, - tėvui S. G. a.k(duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš motinos A. G. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. G. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą turtu, t.y. 4/5 dalimis 0,0600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4184-1103-0769) ir pastato-sodo pastato (unikalus Nr. 4199-4051-6017) Alyvų g. 7 Pakonių k. Sudervės sen. Vilniaus r. sav., kurių vertė 48 880 Lt, ir po 160 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant turtą administruoti bei išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio sūnaus įstatyminiam atstovui, - tėvui S. G. a.k(duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

P. S. G. a.k(duomenys neskelbtini) keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Lt.

Priteisti iš A. G. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 900 Lt (devynių šimtų litų) išlaidas už teisinę pagalbą S. G. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš S. G. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 680 Lt (šešių šimtų aštuoniasdešimties litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630) ir 20 Lt (dvidešimties litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš A. G. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 180 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimties litų) žyminį mokestį ir 10 Lt (dešimties litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-01, 2012-10-18 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl turto arešto, nepilnamečių B. G. a.k(duomenys neskelbtini) ir D. G. a.k(duomenys neskelbtini) laikinosios gyvenamosios vietos, laikino išlaikymo priteisimo palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kad šis įregistruotų nekilnojamųjų daiktų teisinės padėties pakeitimus.

Per tris darbo dienas įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas ir panaikintas turto areštas (2012-10-02 Nr. TA2-12-038198).

Teisėja (parašas) Jūratė Trinkūnienė