- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- N-444-316-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutarties M. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. A. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad M. A. 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 10.36 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodama dviratį, važiuodama šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ir susidūrė su juo. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 158 punkto reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2009 m. spalio 27 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) M. A. už ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 120 litų baudą.
Šalies argumentai
M. A. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. spalio 27 d. nutarimą ir bylą nutraukti. M. A. įsitikinimu, administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyrus eismo įvykio aplinkybių ir neteisingai įvertinus surinktus įrodymus. Paaiškino, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio vairuotojas, kuris aiškiai matė, kad ji važiuoja per kelią dviračių taku, todėl privalėjo imtis atsargumo priemonių. Pažymėjo, kad apžiūros protokole užfiksuoti apgadinimai įrodo, kad ne ji atsitrenkė į automobilį, o automobilis partrenkė ją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartimi M. A. skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad padarytą administracinį teisės pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiojo F. M. ir liudytojo D. P. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolas bei kita bylos medžiaga. M. A. skundo motyvus teismas vertino kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bandymą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Teismas nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl M. A. kaltės, nes ji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. spalio 27 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
Administracinėn atsakomybėn patraukta M. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Pažymi, kad KET 158 punkto nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai eismo įvykis atsitinka nelygiareikšmių kelių važiuojamojoje dalyje, o ne dviračio tako susikirtimo su kelio važiuojamąja dalimi. Nurodo, kad užfiksuoti automobilio išoriniai apgadinimo požymiai nepatvirtina automobilio vairuotojo parodymų, jog apeliantė atsitrenkė į jo automobilį, o priešingai, įrodo, jog ji buvo automobilio partrenkta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja: III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta byloje surinktais įrodymais.
ATPK 134 straipsnio 4 dalyje inter alia įtvirtinta, kad asmenų, vairuojančių dviračius, padarytas KET pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 100 iki 150 litų.
Kelių eismo taisyklių 158 punkte nustatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Apeliantė pažymi, kad dviračių tako susikirtimo su kelio važiuojamąja dalimi negalima prilyginti nelygiareikšmių kelių sankryžai. Pažymėtina, kad KET 3 punkte įtvirtinta, jog kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Atsižvelgiant į tai, M. A. argumentas, kad dviračio tako, kuriuo ji važiavo, negalima laikyti keliu, todėl KET 158 punktas šiuo atveju netaikytinas, atmetamas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas M. A. kalta pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. A., nelygiareikšmių kelių sankryžoje, vairuodama dviratį, nedavė kelio automobiliui, artėjusiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, su juo susidūrė ir tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad buvo apgadintas F. M. vairuojamas automobilis. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 21) bei byloje esančios fotonuotraukos, darytos iš karto po eismo įvykio (b. l. 16-20), yra pakankamos daryti išvadai, kad būtent dviratis atsitrenkė į automobilį, o ne atvirkščiai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o M. A. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.