- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-07
- Bylos Nr.
- PK-69-532/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Gudas
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Kaltinamasis
- I. Z.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Gudas, sekretoriaujant I.Gudaitienei, dalyvaujant nukentėjusiąjai N. S., kaltinamąjai I. Z., advokatei S.Staniukynienei, advokato padėjėjui G. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje
I. Z. a/k (duomenys neskelbtini) LR pilietė, ištekėjusi, pensininkė, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal LR BK 154 str. 1 d., LR BK 154 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Kaltinamoji I. Z. buvo kaltinama, kad 2013 05 24 d. skundu, kuris 2013 05 28 d. buvo užregistruotas AB „ Lietuvos geležinkeliai „ Nr. 1-4314, tą pačią dieną persiųstas į tiesioginę N. S. darbovietę – Mauručių geležinkelio stotį ir 2013 05 28 d. užregistruotas Nr. 172, jame kreipdamasi į AB „ Lietuvos geležinkeliai „ generalni direktorių, skundo tekste nurodė tikrovės neatitinkančią informacją kad N. S. dirbdama (duomenys neskelbtini) pirmininke, šias pareigas vykdė nesąžiningai, kad N. S. pažeizdama Įstatų Ir Sodininkų bendrijų įstatymą darė prieštaraujančius veiksmus, blogai tvarkė jai priklausančius dokumentus, ślėpė dokumentus nuo narių, kad N. S. nepristatė į policją 2011-ųjų metų dokumentų, nors parašė raštą, kad visi dokumentai pristatyti Ir tokiu būdu apgaudinėjo policją, kad Bendrijos antspaudas, trumpalaikis turtas, ilgalaikis turtas, dokumentai yra nenia kur, kad N. S. žemina ją išrinkusius narius, neatsiskaito už išdirbtą laikotarpį, nepateikė dokumentų revizijai. Tokiu būdu paskleidė apie N. S. tikrovės neatitinkančią informacją, galinčią ją paniekinti ar pažeminti, arba pakirsti ja pasitikėjimą. T.y. buvo kaltinama pagal LR BK 154 str. 1 d.
Be to, kaltinamoji I. Z. buvo kaltinama, kad 2013 05 10 dieną, patalpindama laikraščio (duomenys neskelbtini) skelbimą, kuriame yra tikrovės neatitinkanti informacija, Galinki paniekinti ar pažeminti N. S. arba pakirsti pasitikėjimą ja, šmeižianti N. S. teigiant, kad remiantis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadomis bei Marijampolės apylinkės prokuroro nutarimu yra pagrindas sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodininkų ir narių susirinkime svarstyti galimybę teikti civilinį ieškinį dėl N. S., kaip pirmininkės darbo. Tokiu būdu šmeižė N. S. per visuomenės informavimo priemonę, t.y. buvo kaltinama pagal LR BK 154 str. 2 d.
Apklausta kaltinamoji I. Z. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nukentėjusioji N. S. dirbo S/B „(duomenys neskelbtini) pirmininke. Nurodė, kad jos darbu buvo nepatenkinta ne tik ji, tačiau ir daugiau bendrijos narių. Nurodė, kad buvo daug neaiškumų, todėl įsikūrė sodininkų iniciatyvinė grupė, kuri bandė sukviesti sodininkų susirinkimą, pakviesti į jį bendrijos pirmininkę, kad ji atsakytų į susikaupusius klausimus. Nurodė, kad kelis kartus ši iniciatyvinė grupė kvietė susirinkimus, į kuriuos ateidavo sodininkai, tačiau pirmininkė susirinkimus ignoravo, tuo piktino kitus sodininkus. Paaiškino, kad ji pati buvo šios iniciatyvinės grupės atstovė. Patvirtino, kad 2013 05 24 kreipėsi su skundu į AB „ Lietuvos Geležinkeliai „ generalinį direktorių su prašymu kaip nors įpareigoti atvykti N. S. į bendrijos organizuojamus susirinkimus. Tvirtina, kad tiksliai nežinojo nukentėjusios darbovietės, tai au žinojo, kad nukentėjusioji dirka AB „ Lietuvos Geležinkeliai „, todėl Ir kreipėsi į generalni direktorių. Teigia kad tikėjosi, kad nukentėjusios darbovietėje veikia profsąjunga, kad gal jai kas nors pat ars ateiti į bendrijos susirinkimus. Teigia, kad nukentėjusioji yra atsakinga prieš bendrijos narius ir todėl tikėjosi pagalbos iš nukentėjusios darbovietės. Paaiškino, kad niekada neturėjo tikslo pažeminti N. S.. Nurodė, kad skundą parašė kaip iniciatyvinės grupės atstovė, skundo teksto su niekuo nederino, buvo pasiryžusi ginti bendrijos narius. Paaiškino, kad šio skundo tekste esantys teiginiai nėra jos išgalvoti, teiginiai paremti prokuroro ir specialisto išvadomis ikiteisminio tyrimo byloje. Taip pat paaiškino, kad 2013 05 10 d. laikraštyje „ Kazlų Rūdos laikraštis „ Nr. 14 ( 269) 4 puslapyje patalpino skelbimą. Nurodė, kad skelbimo patalpinimo tikslas buvo pranešti sodininkų bendrijos nariams apie visuotinį susirinkimą Ir barbotvarkę. Tikslo įžeisti, apšmeižti N. S. neturejo. Paaiškino, kad šio skelbimo turinyje Jos supratimu nieko šmeižiančio, įžeidžiančio nėra.
Nukentėjusioji N. S. patvirtino, kad dirba S/B „(duomenys neskelbtini)
pirmininke, savo pareigas atliko sąžiningai, jokių įstatymų nepažeidinėjo, bendrijos narių nežemino. Nurodė, kad gaudavo kvietimus į iniciatyvinės grupės kviečiamus sodininkų bendrijos narių susirinkimus, tačiau į juos nevyko, nes šie susirinkimai buvo šaukiami ne taip, kaip tai numato sodininkų bendrijos įstatai. Patvirtino, kad I. Z. parašydama skundą AB „ Lietuvos Geležinkeliai „ generaliniam direktoriui ir jame nurodydama teiginius, kad ji dirbdama sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininke, šias pareigas vykdė nesąžiningai, kad N. S. pažeisdama Įstatų Ir Sodininkų bendrijų įstatymą darė prieštaraujančius veiksmus, blogai tvarkė jai priklausančius dokumentus, ślėpė dokumentus nuo narių, kad nepristatė į policją 2011-ųjų metų dokumentų, nors parašė raštą, kad visi dokumentai pristatyti ir tokiu būdu apgaudinėjo policją, kad Bendrijos antspaudas, trumpalaikis turtas, ilgalaikis turtas, dokumentai yra nežinia kur, kad ji žemina ją išrinkusius narius, neatsiskaito už išdirbtą laikotarpį, nepateikė dokumentų revizijai. Teigia, kad tokiu būdu kaltinamoji I. Z. paskleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informacją, galinčią ją paniekinti ar pažeminti, arba pakirsti ja pasitikėjimą. Taip pat nurodė, kad 2013 05 10 dieną kaltinamoji I. Z., patalpino laikraščio (duomenys neskelbtini) 4 puslapyje skelbimą, kuriame yra tikrovės neatitinkanti informacija, ją paniekinanti, pažeminanti, pakertanti pasitikėjimą ja, šmeižianti, nes skelbime teigiama, kad remiantis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvadomis bei Marijampolės apylinkės prokuroro nutarimu yra pagrindas sodų bendrijos „ Krūvelių liepaitė „ sodininkų ir narių susirinkime svarstyti galimybę teikti civilinį ieškinį dėl N. S., kaip pirmininkės darbo. Teigia, kad dėl tokių kaltinamosios veiksmų patyrė stiprų emocinį sukrėtimą. Taip pat patvirtino, kad žino, jog jos atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, vėliau ji buvo numausta administracine tarka kaip vadovė, nutarimo neapskundė.
Liudytoja I. Š. patvirtino, kad žino, jog kaltinamoji parašė skundą į nukentėjusios darbovietę, kuriame kalino nukentėjusiąją pažeidinėjant įstatymus, status. Teigia, kad apie tai kalbėjosi su nukentėjusiąja, kuri dėl šio įvykio piktinosi, buvo labai sukrėsta.
Liudytojas Ž. Š. patvirtino, kad sodininkų bendrijos antspaudas, dokumentai buvo arba pas bendrijos pirmininkę, arba būstines spintoje. Patvirtino, kad buvo atvykęs į iniciatyvinės grupės šaukiamą susirinkimą.
Liudytoja J. J. patvirtino, kad iniciatyvinė grupė šaukė susirinkimą, į kurį neatvyko bendrijos N. S.. Nurodė, kad pirmininkei turėjo klausimų apie mokesčius, o ji neatvykdama parodė žmonėms nepagarbą, tai vertina kaip pažeminimą.
Liudytojas S. L. parodė, kad reikejo susirinkimo, nes buvo daug klausimų tiek buhalterei, tiek bendrijos pirmininkei. Nurodė, kad nei į vieną susirinkimą N. S. neatvyko, juos ignoravo, todėl tokiu elgesiu papiktino kitus sodininkus, jis jautėsi pažemintas.
Liudytojas J. V. patvirtino, kad Nierada negirdėjo jog I. Z. šmeižtų nukentėjusiąją. Teigia, kad dirbdamas Kazlų Rūdos savivaldybės administracijoje buvo susitikęs su kaltinamąja I. Z., kuri no rejo pasikalbėti su direktoriumi dėl bendrijos, jokio blogo žodžio apie nukentėjusiąją nepasakė. Teigia, kad pati nukentėjusioji būdama bendrijos pirmininke supykdė žmones tarpusavyje.
Liudytojas A. Ž. patvirtino J. V. parodymus, kad nukentėjusioji tarpusavyje tik supykdė bendrijos narius, jį patį nepagrįstai buvo apskundusi.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra duomenys apie tai, kad dėl galimai sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) direktorės, buhalterės nusikalstamų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 37-1-00202-11. Tyrimas buvo pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d., 223 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis minimos sodininkų bendrijos 20 sodininkų ir narių prašymu. Ikiteisminis tyrimas buvo 2013 04 23 d. nutrauktas, kadangi nebuvo nustatyta, kad pada ryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika. Tačiau šioje ikiteisminio tyrimo byloje buvo atlikta Marijampolės AVPK kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada, kurioje be kita ko buvo nurodyta, kad buvo nesilaikyta LR Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d., nesilaikyta s/b (duomenys neskelbtini) įstatų 20 punkto reikalavimų. Nurodyta, kad nesilaikyta LR buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2 d., 16 str., ( b.l. 6-20 ). Ši išvada nepaneigta jokiais kitais duomenimis. Kaltinamoji I. Z. paaiškino, kad rašydama skundą į nukentėjusios darbovietę, rėmėsi šioje išvadoje nustatytais pažeidimais, ikiteisminio tyrimo duomenimis, o ne pačios išgalvotais teiginiais. Skundą į nukentėjusios darbovietę direktoriui parašė todėl, kad manė, jog kitais būdais buvo neįmanoma prisikviesti nukentėjusios į organizuojamus iniciatyvinės grupės sodininkų susirinkimus. Teigia, kad tikėjosi jog bent tokiu būdu pavyks N. S. priversti neignoruoti rengiamų susirinkimų, atvykti į sodininkų susirinkimus, atsakyti į susikaupusius klausimus. Teigė, kad dėl tos pačios priežasties buvo patalpintas ir skelbimas laikraštyje, kuriame buvo informacja apie rengiamą susirinkimą.
Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Asmuo už šmeižimą atsako tada, kai tyčia paskleidžia jam žinomai melagingus prasimanymus, t.y. jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį. Tiek iš pačios kaltinamosios nuoseklių parodymų, tiek iš byloje apklaustų liudytojų darytina išvada, kad kaltinamoji I. Z. nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal LR BK 154 str. 1 d., LR BK 154 str. 2 d. Kaltinamoji neturi pakankamai teisinių žinių, todėl būdama iniciatyvinės sodininkų grupės atstove, savaip bandė apginti savo ir kitų sodininkų, bendrijos narių interesus. Į tai nurodo ir kreipimasis į AB „ Lietuvos Geležinkeliai „ generalinį direktorių ( b.l. 7 ), prašymas policijai atvesdinti nukentėjusiąją ir bendrijos buhalterę į sodininkų susirinkimą ( b.l. 8 ), tačiau tokie kaltinamosios veiksmai niekaip nepatvirtina jos tyčios pažeminti nukentėjusiąją, pakirsti pasitikėjimo ja. Į tai nurodo ir aplinkybė, kad kartu su skundu minėtai bendrovei buvo perduota ir visa I. Z. turima medžiaga, t.y. prašymas atvesdinti, specialisto išvada. Pats tekstas, kuriame yra frazės dėl buhalterinės apskaitos įstatymo, įstatų pažeidinėjimo, yra paminėtos ir oficialioje specialisto išvadoje ikiteisminio tyrimo byloje. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą, prokuroras pavedė Marijampolės AVPK spręsti klausimą dėl bendrijos pirmininkės, nukentėjusios N. S. administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad po ikiteisminio tyrimo nutraukimo nukentėjusioji buvo pripažinta kalta pagal LR ATPK 173-1 str. 2 d. ( buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimas ) ir nubausta pinigine bauda. Šis nutarimas įsiteisėjęs.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, tačiau įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Tiek Konvencijoje, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Vienas aktualiausių saviraiškos laisvės apribojimo aspektų – asmens garbės bei orumo gynimas, kai kuriais atvejais kartu ginant ir kitas vertybes. Iš esmės, kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką saviraiškos teisės apribojimas, nuteisiant asmenį už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje, bet atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį baudžiamoji atsakomybė turi būti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputaciją (EŽTT sprendimas A. A. prieš Portugaliją). Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str.). Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, išnaudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones. Atsižvelgiant į byloje analizuojamų I. Z. teiginių turinį, atsiradusias pasekmes, kaltinamosios tyčios turinį, darytina vienareikšmiška išvada, kad I. Z. veika negali būti pripažinta nusikalstama. LR BK 154 str. numatyto šmeižimo turinį sudaro paskleidimas tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį , svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį), nori taip veikti ir siekia paskleisti būtent tokią informaciją. Vertinant I. Z. skunde, laikraščio skelbime išsakytus skundus, negalima apsiriboti vien tik teisiniais kriterijais. Informacijos pobūdis apie asmenį, žmogaus garbė ir orumas yra sąvoka, kuri gali būti apibūdinta tik tiesiogiai įvertinus aplinkybių visumą, kuriomis ji buvo išsakyta, t. y. įvertinus socialinį kontekstą, tarpusavio santykius ir panašiai. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pagal tuo metu susiklosčiusią situaciją konfliktiški santykiai tarp kaltinamosios ir nukentėjusios kilo joms dalyvaujant sodų bendrijos „ Krūvelių liepaitė „ visuomeniniame gyvenime. Tokiu būdu galima daryti išvadą, jog I. Z. skunde ir skelbime išdėstė tik savo subjektyvų tam tikrų faktų vertinimą, neperžengdama bendražmogiškos moralės reikalavimų, išsakydama savo poziciją, kuriai galima pritarti arba nesutikti su ja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pabrėžęs, kad šmeižimas ir įžeidimas yra tyčiniai nusikaltimai, todėl teismai privalo nustatyti ne tik tai, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą ar yra įžeidžiančio pobūdžio, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes ( neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją, t.y. ar asmens veiksmų tikslas buvo apšmeižti ar įžeisti kitą asmenį. Tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9/2012).
Kaltinamoji I. Z. skunde, skelbimo laikraštyje tekste išdėstydama savo teiginius, buvo įsitikinusi, kad jie yra teisingi ir pagrįsti realiais faktais ( specialisto išvada, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ), todėl konstatuotina, kad I. Z. išdėstytuose teiginiuose nėra nusikalstamos veikos požymio – tyčios pažeminti ar įžeisti žmogų, todėl kaltinamoji iš kaltinimo pagal LR BK 154 str. 1 d., LR BK 154 str. 2 d. išteisintina, kadangi nepadarė veikos, turinčios LR BK 154 str. 1 d., LR BK 154 str. 2 d. požymių. ( LR BK 303 str. 5 d. 1 p. ).
Nukentėjusios pareikštas civilinis ieškinys atmestinas, nes neįrodyta, kad kaltinamoji įvykdė nusikalstamą veiką.
I. Z. turėtos bylinėjimosi išlaidos 1000 Lt. priteistinos iš N. S., nes įrodytos pateiktais pinigų mokėjimo kvitais ( b.l. 122-129 )
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 298 str., 301-302 str. str., 308 str., 407 str.,415 str
nusprendė:
I. Z. iš kaltinimo pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisinti, vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.
I. Z. iš kaltinimo pagal LR BK 154 str. 2 d. išteisinti, vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.
Priteisti I. Z. naudai 1000 Lt. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų iš N. S..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.