Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei , dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, gynėjai advokatei Nijolei Raulušaitienei,nukentėjusiajai N. M. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje :

D. M., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas :

1.Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-02-07 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str.1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-06-29 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 30 parų;

2. Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-08-09 pagal LR BK 140 str.1 d. laisvės atėmimu 8 mėn.;

3. Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-02-08 nuosprendžiu pagal LR BK 138 str.2 d. 3 p. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., BK 63 str. subendrinus su teismo 2006-08-09 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 8 mėnesiams, paleistas iš pataisos namų 2009-05-04, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka,

4. 2009-12-22 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Paleistas 2010-10-13 iš Marijampolės pataisos namų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. terorizavo žmogų, o būtent: 2010 m. laikotarpiu nuo spalio 14 d. iki lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) motinai N. M. priklausančiame name terorizavo savo motiną N. M. grasindamas padaryti jai pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką bei sistemingai baugino ją naudodamas psichinę prievartą, t.y. vaikščiodamas aplinkui mosikavo sugniaužtais kumščiais prie veido, sakydamas „užmušiu, pripjausiu“, „nori būti lavonu- būsi“, „nori gulėt kraujo klane- tai gulėsi“, „išeik iš namų, jei nori likti gyva“, „išeik geruoju, nes užmušiu“, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes jis anksčiau jau buvo teistas už N. M. padarytus kūno sužalojimus, t.y. 2005-10-23 d. padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl sumušto pirmo kandinio danties apatiniame žandikaulyje, padarytos kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, 2006-03-25 d. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, 2006-06-18 d. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl apatinio žandikaulio lūžimo, 2009-08-31 d. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos viršutinėje lūpos kairėje pusėje - kairio skruosto gleivinėje, kraujosruvos odoje kairiame skruoste, potrauminės kairio skruosto srities minkštųjų audinių hematomos.

Tokiais veiksmais D. M. padarė nusikaltimą,numatytą LR BK 145 str. 2 d.

Apklaustas kaltinamuoju D. M. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltės nepripažino.Parodė, kad savo mamai N. M. jis negrasinęs. Grįžęs iš įkalinimo vietos,bei nežinojęs, kad mama jį išregistravo iš savo namo. Viską prisimena, kas įvyko 2010 m. lapkričio 2 d. Jis buvo išgėręs, mamai negrasino, nesakė žodžių, kurie įrašyti kaltinime. Kumščiais jai prie veido nemosikavęs. Nežino, kodėl naktį jo mama nemiegojo namuose. Buvo teistas už tai, kad buvo kivirčas su motina, kai ją vieną kartą sužalojo.

Nukentėjusioji N. M. parodė,kad D. M. yra jos sūnus. Anksčiau jis buvo registruotas jos namuose, bet 2010 m. birželio 22 d. jos prašymu sūnus buvo išregistruotas. Sūnus D. M. keturis kartus buvo teistas už tai, kad prieš ją naudojo smurtą. Jis buvo sulaužęs jai nosį, žandikaulį, prakirtęs lūpą ir dar eilę kartų sumušęs,kada nesikreipusi į policiją. 2010 m. spalio 14 d.sūnus D. M. grįžo iš įkalinimo vietos. Ramesnis pabuvo gal pirmas dvi dienas,o po to sūnus D. M. jai pradėjo grasinti. Kiekvieną dieną keikė ją, vadino „debilka“, „kušlyte“. Ji jam nieko nesakydavusi, nes jeigu būtų ką pasakiusi, tai vėl būtų buvusi sumušta,nes labai bijojusi savo sūnaus. Kai būdavo namuose, sūnus pradėdavo keiktis,keikti ją, ji tylėdavusi, tada jis pakeldavo sugniaužtus kumščius, mosikuodavo jais prie jos veido, eidavo ratais apie ją kalbėdamas: “nori gulėt kraujo klane, tai gulėsi“, „nori būti lavonu?- būsi“, „išeik iš namų, jei nori likti gyva“. D. M. jai nesudavė, tik grasino. Lapkričio 2 d. apie 18 val. ji buvo namuose, sėdėjo prie stalo, ruošė valgyti, ant stalo buvo padėtas peilis. Sūnus D. M. neėmė peilio, bet prikišęs sugniaužtus kumščius jai prie veido sakė: “aš tave pripjausiu“. Ji pradėjusi verkti, tada D. M. sakė: “ko čia žviegi?“, „išeik geruoju, nes užmušiu“, varė ją iš namų. Tada pabijojusi,kad iš tikrųjų jis gali vėl panaudoti smurtą,nes jis buvo labai įtūžęs ir galėjo įvykdyti savo grasinimus,išėjusi pas kaimynę ir ten likusi nakvoti. Kai kitą dieną sugrįžusi, sūnus vėl pradėjo grasinti, kad užmuš, todėl ji parašiusi pareiškimą policijai. Mano, kad jeigu būtų nesikreipusi pagalbos, tai vieną dieną sūnus D. M. ją tikrai galėjo užmušti,nes jis jai jaučia kažkokią neapykantą ir dėl to prieš ją naudoją smurtą arba grasinimus.

Liudytojas P. R. parodė, kad su N. M. jis gyvena apie 15 metų. Jos sūnų D. M. jis pažįsta nuo vaikystės. D. M. jau kelis kartus buvo teistas už tai, kad buvo sumušęs savo motiną. 2010 m. spalio 14 d. D. M. grįžo iš kalėjimo. Nuo tos dienos prasidėjo grasinimai motinai. Kiekvieną dieną D. M. grasino, kad užmuš, kad bus kraujo, bus lavonų. D. M. vaikščiodavo po namus agresyviai nusiteikęs, sugniaužęs kumščius ir garsiai kalbėdavo, kad užpjaus, susidoros, grasino ir savo motinai, ir jam. Spalio 25 d. D. M. jam liepė išeiti iš namų. Jis nieko neatsakęs, tada D. M. žarstekliu du kartus kirtęs jam į krūtinę. Po šito jis išėjęs iš namų. Dėl smūgių jis neturi D. M. pretenzijų, gydytis nereikėjo. Jis D. M. neprieštaravęs, nes ir jis, kaip ir D. M., nėra registruoti N. M. namuose. Kai D. M. pradėdavo jam grasinti ir varyti iš namų, jis tiesiog išeidavo, naktį miegodavęs ant šieno. Ir jis ir N. M. buvo labai įbauginti. Kai D. M. pradėdavo keikti savo motiną necenzūriniais žodžiais, o ji tylėdavo, tai D. M. tada sakydavo: “ko tyli, gal kumščiais prakalbinti?“. D. M. visaip buvo negerai: ir kai tyli, nereaguoji, ir kai bandai kažką jam pasakyti. Lapkričio 2 d. D. M. vėl pradėjo siautėti, grasinti, todėl jis išėjęs, namuose liko D. M. ir N. M.. Kitą rytą jis sužinojęs, kad D. M. vėl grasino savo mamai užmušimu, kad ji net nakvojo pas kaimynę.

Akistatos tarp nukentėjusiosios N. M. ir įtariamojo D. M. metu N. M. patvirtino, kad sūnus D. M. jai grasino, ji realiai jo bijojo, nes daug kartų ją buvo sumušęs. (b.l. 7)

2011-01-28 teismo psichiatrijos akto Nr. 79TPK-2/2011 išvada nurodoma, kad D. M. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Dėl savo psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. M. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama emociškai nestabilaus, impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl kurio jos gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jis gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir teismo posėdyje (b.l. 53-55).

Kaltinamojo aiškinimai, kad jis neterorizavo nukentėjusios vertintina kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija ir atmestina. Teismas vadovaujasi nukentėjusios, apklausto liudytojo P. R. parodymais, nes jų parodymai vienodi ir nuoseklūs ir iš kurių matyti,kad kaltinamojo naudoti nukentėjusiosios bauginimo veiksmai turėjo nuolatinį pobūdį,nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą bijoti tokių kaltinamojo grasinimų ir bauginimų jos užmušimu ar sužalojimu, bei kad jie galėjo būti įvykdyti patvirtinama byloje esančiais keturiais nuosprendžiais,kad kaltinamasis buvo keturis kartus teisiamas už kūno sužalojimų padarymą nukentėjusiajai.Iš šių nuosprendžių matyti,kad sužalojimai nukentėjusiajai kaltinamojo buvo padaromi be jokios aiškios priežasties ir motyvacijos.Surinktų įrodymų byloje visumos pagrindu teismas daro išvadą,kad kaltinamojo kaltė pagal LR BK145 str.2d.pasitvirtino pilnai.

Bausmės skyrimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta..D. M. neįrašytas į priklausomybių ligų ir psichiatro įskaitą,nesigydė psichiatrinėse ligoninėse. D. M. atliko laisvės atėmimo bausmę ir iš pataisos namų buvo paleistas 2010-10-13.Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūno D. M. charakterizuojamas kaip uždaras, dažnai konfliktuojantis su motina (b.l.64).

Kaltinamasis ansčiau buvo keturis kartus nuteistas už N. M. padarytus sveikatos sutrikdymus.Tačiau tai nepaveikė kaltinamojo D. M. persiauklėti, nedaryti tyčinių nusikalstamų veikų prieš motiną.Iš surinktų įrodymų matyti,kad kaltinamasis savo elgesiu atvirai tyčiojasi iš motinos, žemina ją, kaip asmenį, motiną, rodydamas visišką nepagarbą jai ir įstatymų reikalavimams. Kaltinamasis D. M. po paleidimo iš įkalinimo vietos 2010-10-13 be nukentėjusiosiso sutikimo apsigyveno jai nuosavybės teise priklausančiuose namuose,buvo išlaikomas motinos invalidės N. M.,kuri yra neįgalus asmuo,nes yra netekusi 60 procentų darbingumo, nors pagal CK 3.205 str. 1 d. jis privalėtų prisidėti išlaikyti nedarbingą, paramos reikalingą motiną ir ja rūpintis. D. M. nevykdo šių įstatymo nuostatų,o daro priešingai, žaloja motinai fizinę sveikatą,bei naudodamas žmogaus terorizavimo veiksmus kenkia motinos psichinei sveikatai. Kaltinamasis psichinį smurtą motinos atžvilgiu ją terorizuodamas naudojo be jokio pagrindo ar pateisinamos priežasties.

Kaltinamasis D. M. praeityje teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas . Tai nurodo, kad kaltinamasis yra recidyvistas ( BK 56 str. 1 d. ) . Tokiu atveju už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis nebaustas administracine tvarka, niekur nedirba ir neturi pragyvenimo šaltinio,buvo išlaikomas invalidės motinos, nors yra pats darbingas asmuo.Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio , numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų ( LR BK 54 str. 1 d. ) .

Vadovaujantis bausmės paskirtimi ( BK 54 str. 3 d.) darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik taikant realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai( LR BK 11 str. 4 d. ) . Bausmės dydis parinktinas vadovaujantis LR BK 61 str. , 54 str. 2 d. nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas ir nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, skirtina bausmė sankcijos vidurkio dydžio. Bausmės paskirtimi teismas siekia sulaikyti asmenis nuo nusikalstanų veikų darymo, nubausti asmenį už padarytas nusikalstamas veikas, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti asmenis, kad jie laikystųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ( LR BK 41 str.) .

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą ,numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmim 2 (dvejiems)metams, terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirtiant atlikti pataisos namuose.

D. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą,nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d. į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime- suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. lapkričio 3d.

Nuosprendis per 20(dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo,o suimto kaltinamojo per 20(dvidešimt)dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą .