Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2011-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-55-486/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2011-01-06
Bylos Nr.
1-55-486/2011
Teisminio proceso Nr.
1-16-1-00045-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijušas Jaglinskis
Kaltinamasis
J. G.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-55-486/2011Proceso Nr. 1-16-1-00045-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4., 1.2.18.10; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis, išnagrinėjęs Vilniaus miesto prokuratūros prokuroro T. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1964-06-06 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „G.“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, būdamas UAB „G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 str. nuostata „Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, sąmoningai pažeidė to paties įstatymo 12 str. 1 d. „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 16 str. 1 d. „ūkinių operacijų ir įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, ir 6 str. 2 d. nuostatą - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, turėdamas tikslą nuslėpti įmonės išlaidas bei gautas pajamas ir nesumokėti valstybei privalomų mokesčių, iš anksto susitarė su Lenkijos Respublikos įmone „U. Z. G.“ direktoriumi W. L., nesurašyti įsigijimo dokumentų iš „U. Z. G.“ įsigyjamai šviežios mėsos produkcijai, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-06-22 nurodė, nežinančioms apie susitarimą su Lenkijos Respublikos įmonės vadovu, vadybininkėms T. S. ir H. G. užsakyti iš Lenkijos Respublikos įmonės „U. Z. G.“ šviežios mėsos produkcijos. T. S. užsakius minėtą kiekį, o Lenkijos piliečiui atvežus dokumentus, melagingai nurodant parduodamos produkcijos kiekį, H. G. patvirtino savo parašu, bei sumokėjo už visą atvežtą mėsos produkciją, įskaitant ir PVM sąskaitose-faktūrose neatvaizduotą produkcijos kiekį 13293 kg, ir sumokėtų už PVM sąskaitoje-faktūroje neatvaizduotą mėsos produkciją, neįtraukė į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto susitaręs su UAB „E.“ į.k. (duomenys neskelbtini) direktore M. J., J. T. įmonės į.k. (duomenys neskelbtini) savininke J. T., UAB „M. ir V.“ į.k. (duomenys neskelbtini) direktore Monika A. P., UAB „K.“ į.k. (duomenys neskelbtini) direktore A. K., Žukausko firmos „D.“, į.k. (duomenys neskelbtini) savininku D. Ž., nesurašydamas pardavimo dokumentų, pardavė gautą mėsos produkciją 83 410,53 Lt sumai, o už parduotą produkciją gautų pajamų neįtraukė į UAB „G.“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu išvengdamas 15 848 Lt mokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. - 2009 m. birželio mėn. 22 d. Šiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis yra įmonės UAB „G.“ direktorius nuo šios įmonės veiklos pradžios. Įmonė užsiima mėsos ir rūkytų mėsos gaminių pardavimu. Įmonės vyr. buhalterė - R. J.. Įmonės komercijos direktorės pareigas eina jo žmona H. G.. Dalį mėsos produkcijos įmonė pirkdavo iš Lenkijos įmonės „U. Z. G.“. Iš šios įmonės gaunamos mėsos produkcijos dalis būdavo neapskaitoma buhalterinės apskaitos dokumentais. Dėl 2009-06-22 kratos metu UAB „G.“ skerdienos saugojimo šaldytuve rastos 7300 kg skerdienos gali paaiškinti, kad šiame šaldytuve buvo laikoma skerdiena, gauta 2009-06-22 iš minėtos Lenkijos įmonės. Dėl šios skerdienos pirkimo iš anksto nurodė T. S. susitarti su minėtos Lenkijos įmonės atstovais įsivežti skerdieną, nurodant gabenimo dokumentuose dvigubai mažesnį kiekį, nei realiai atvežama. Taip pat prieš išvykdamas iš namų nurodė savo žmonai H. G. atsiskaityti su vežėju Robertu už atvežtą skerdieną, sumokant už visą pastarojo atvežtą produkciją grynais pinigais. Dėl jam pareikšto įtarimo pripažįsta, kad tinkamai neorganizavo UAB „G.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir be to, susitarė su Lenkijos įmonės atstovais dėl didesnio kiaulienos skerdienos pirkimo, nei nurodyta pastarojo pateikiamuose gabenimo dokumentuose, slėpė UAB „G.“ vardu atliktas išlaidas, atsiskaitant už skerdienos produkciją. (2 t., b.l. 66-69, 71).

Kaltinimą taip pat pagrindžia:

Liudytojos Monikos A. P. parodymai (1 t., b.l. 190-192), iš kurių matyti, kad 1993 m. gruodžio mėn. ji įsteigė M. P. PĮ, įmonės veikla buvo konditerinių gaminių gamyba ir realizacija. Nuo 1999 m. įmonės veikla - visuomeninis maitinimas. Prieš keturis metus pakeitė įmonės statusą ir pavadinimą į UAB „M. ir V.“. Ji yra vienintelė UAB „M. ir V.“ akcininkė ir eina šioje įmonėje direktorės pareigas. Įmonės veikla - ­maisto gamyba ir realizavimas. UAB „M. ir V.“ įsigyja produkciją iš tiekėjų ir gamina maisto patiekalus, kuriuos realizuoja ir parduoda UAB „M. ir V.“ kavinėje. UAB „G.“ yra gerai žinoma. Jie yra vieni iš tiekėjų, kurie tiekia šviežios mėsos produktus. Iš UAB „G.“ gautu telefono numeriu ji bendravo su moterimi, kurios vardo nežino. Iš UAB „G.“ 1-2 kartus per savaitę užsakinėjo šviežią mėsą, reikalingą patiekalų gamybai. Užsakymas iš UAB „G.“ vykdavo sekančia tvarka: ji skambindavo UAB „G.“ atstovui ir užsakydavo reikiamą kiekį ir rūšį mėsos. Kartu su užsakoma mėsa iš UAB „G.“, kuri būdavo skirta UAB „M. ir V.“ veiklai, ji užsakydavo ir asmeniniams poreikiams reikalingos mėsos. Kitaip tariant, ji telefonu nurodydavo, koks kiekis ir kokia rūšis produkcijos turi atsispindėti išrašytoje UAB „G.“ PVM sąskaitoje-faktūroje, o kokia dalis būdavo be dokumentų. Apie galimybę pristatyti mėsą be dokumentų ji užsiminė UAB „G.“ atstovui prieš pusę metų. UAB „G.“ atstovas sutiko ir pasakė, kad yra galimybė pristatyti mėsos produktų be jokių dokumentų ir šios produkcijos kaina yra mažesnė PVM sumai, kitaip tariant nemokant PVM. UAB „G.“ mėsos produkciją visą laiką pristato į UAB „M. ir V.“ patalpas vairuotojas. Produkciją priiminėja tuo metu dirbantis asmuo. Atvežęs produkciją vairuotojas pateikdavo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą UAB „M. ir V.“, krovinio važtaraštį bei kasos pajamų orderį. Šių dokumentų pagrindu būdavo apmokama už produkciją. Apmokėjimas vykdavo iš karto grynaisiais pinigais. Vėliau šie dokumentai būna pateikti samdomai UAB „M. ir V.“ buhalterei - M. M.. Už produkciją, kuri būdavo pristatoma be dokumentų, pagal vairuotojo pateiktą lapuką su suma, taip pat buvo atsiskaitoma iš karto grynaisiais pinigais. Iš UAB „G.“ užsakinėjami mėsos produktai be dokumentų sudarė 15-30 procentų nuo bendro užsakymo, kitaip tariant UAB „M. ir V.“ vardu buvo užsakoma mėsa, kuri būdavo įtraukta į PVM sąskaitą-faktūrą, o be dokumentų būdavo užsakoma 15-30 procentų nuo viso gaunamo kiekio. Iš UAB „G.“ tokiu būdu ji užsakinėjo mėsą nuo šių metų pradžios. (1 t., b.l. 190-192)

Liudytojos A. K. parodymai (1 t., b.l. 196-197), iš kurių matyti, kad 2005 m. gruodį ji įsteigė UAB „K.“. Ji yra vienintelė šios įmonės akcininkė ir eina direktorės pareigas. UAB „K.“ veikla - maisto gamyba ir realizavimas. Nuo pat įsteigimo UAB „K.“ nuomojasi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). UAB „K.“ įsigyja produkciją iš tiekėjų ir gamina maisto patiekalus, kuriuos realizuoja ir parduoda UAB „K.“ kavinėje. A. K. taip pat yra UAB „K.“ kasininkė. Buhalterinę apskaitą tvarko samdoma buhalterė - A. K.. UAB „G.“ tiekia jos įmonei šviežią mėsą. Šviežios mėsos užsakymai patiekalų gamybai iš UAB „G.“ buvo atliekami telefonu kas dvi-tris dienas arba kitaip tariant tris kartus per savaitę. Užsakymas iš UAB „G.“ vykdavo tokia tvarka: A. K. skambindavo jai žinomu numeriu ir užsakydavo reikiamą kiekį ir rūšį mėsos. Kartu su mėsos produkcija, kuri būdavo skirta UAB „K.“ veiklai, ji užsakinėdavo ir asmeniniams poreikiams reikalingos mėsos. Kitaip tariant, ji nurodydavo koks kiekis ir kokia rūšis produkcijos turi atsispindėti išrašytoje UAB „G.“ PVM sąskaitoje-faktūroje, o kokia dalis produkcijos turi būti pateikta be dokumentų. Užsakytą produkciją pristatydavo UAB „G.“" vairuotojas, kuris pateikdavo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą pagal užsakymą UAB „K.“. Ji, kaip kasininkė, išrašydavo pagal kasos išlaidų orderį apmokėjimą ir paduodavo vairuotojui grynuosius pinigus. Už produkciją, kuri buvo be dokumentų, pagal vairuotojo pateiktą lapuką su suma ji iš karto apmokėdavo taip pat grynais pinigais. Iš UAB „G.“ užsakinėjami mėsos produktai be dokumentų sudarė 20-40 procentų nuo bendro užsakymo. Tokiu būdu, iš UAB „G.“ mėsą užsakinėjo 2-3 metus. Apie papildomą mėsos produkcijos užsakymą iš UAB „G.“ be dokumentų, nežinojo nei vienas UAB „K.“ darbuotojas. Suvokė, kad ji, būdama UAB „K.“ direktore, privalėjo pasirūpinti tuo, kad būtų užtikrintas pirkimo dokumentų įforminimas iš UAB „G.“, nes dėl tokio pirkimo būdo tapo negalima nustatyti UAB „K.“ turto (1 t., b.l. 196-197).

Liudytojo D. Ž. parodymai (2 t., b.l. 19-21), iš kurių matyti, kad jis dalį mėsos produktų, nusipirktų iš UAB „G.“ neįtraukė į savo įmonės buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad dalį mėsos produktų pirkimo dokumentų įtraukdavo į buhalterinę apskaitą, o kitus dokumentus paprasčiausiai neišsaugojo. Taip padarė todėl, kad mėsą suvartojo pats ir galvojo, kad tokiu atveju nusipirktos mėsos nereikia parodyti buhalterijoje. Visą mėsą pirkdavo tik savo įmonės, t.y. D. Ž. įmonės „D.“ vardu. Visi mėsos pirkimo dokumentai, PVM sąskaitos-­faktūros išrašytos įmonės vardu (2 t., b.l. 19-21).

Liudytojos J. T. parodymai (2 t., b.l. 12-14), iš kurių matyti, kad 2004 m. ji įsteigė J. T. įmonę. Ji yra šios įmonės savininkė. Įmonės veikla – maisto ir alkoholio mažmeninė prekyba. Įmonė nuomojasi patalpas, esančias Kovo 11-osios g. 39, Grigiškėse. Šiuo adresu yra įmonės parduotuvė, kurioje prekiaujama maisto produktais bei alkoholiu. Įmonėje dirba 6 darbuotojai, tame tarpe ji pati ir jos vyras - Ž. T., kuris dirba vairuotoju. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarko samdoma buhalterė - T. K.. UAB „G.“ yra viena iš mėsos produkcijos tiekėjų. Iš šios įmonės produkcija buvo užsisakinėjama dažnai, ne rečiau kaip kas antrą dieną. Dažniausiai mėsos produkciją iš UAB „G.“ užsakydavo vairuotoju dirbęs liudytojos vyras Ž. T.. Ji žino, kad UAB „G.“ dalį mėsos produkcijos tiekdavo be dokumentų, kitaip tariant dalis pristatytos mėsos produkcijos neatitiko PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos produkcijos rūšies ir kiekio. Mėsos produkciją, kuri nefigūravo PVM sąskaitose-faktūrose, gaudavo mažesnėmis kainomis, negu produkciją su išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Ši gauta neoficiali mėsos produkcija iš UAB „G.“ nebūdavo apskaityta J. T. įmonės buhalterinėje apskaitoje. Atsiskaitymas už gautą mėsos produkciją vykdavo grynais pinigais, atsiskaitant iš karto. Tokiu būdu iš UAB „G.“ mėsos produkciją įsigydavo apie vienerius metus.

Liudytojos M. J. parodymai (2 t., b.l. 2-3), iš kurių matyti, kad dalį mėsos produktų, nusipirktų iš UAB „G.“, ji neįtraukė į savo vadovaujamos UAB „E.“ buhalterinę apskaitą. UAB „G.“ buvo viena iš pagrindinių mėsos tiekėjų. Šios įmonės parduodami mėsos produktai buvo pigesni nei kitų, nes dalį mėsos produkcijos parduodavo be buhalterinės apskaitos dokumentų. Neapskaitytos produkcijos dalis priklausydavo nuo užsakymo kiekio. Jei užsakymas nedidelis, tai neapskaitydavo 10-20 proc., o jei užsakymas didesnis - iki 50 proc. Užsakymus atlikdavo kasdien, išskyrus sekmadienius. Apie tai, kiek produkcijos bus neįrašyta į buhalterinės apskaitos dokumentus, tardavosi su UAB „G.“ atstovais. Mėsos produkciją atveždavo UAB „G.“ vairuotojas, kuris pateikdavo ir PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau joje buvo nurodyti mažesni mėsos kiekiai, negu buvo atvežama realiai. Koks mėsos kiekis iš UAB „G.“ buvo atvežtas be dokumentų, ji niekur nefiksavo. Už visą produkciją ji atsiskaitydavo grynais pinigais vairuotojui.

Liudytojo R. K. T. parodymai (2 t., b.l. 25-32), iš kurių matyti, kad jis dirba U. Z. G. Lenkijos Respublikos registruotoje įmonėje, vairuotojo pareigose. Jis šioje įmonėje vežioja kiaulių mėsos produkciją į Lietuvą. 2008 m. lapkričio mėn. U. Z. G. direktorius nurodė važiuoti į UAB „G.“, esančią Lietuvoje, ir nuvežti mėsos produkciją. Iki 2009 m. pradžios kiekiai, nurodyti PVM sąskaitose-faktūrose ir krovinio važtaraščiuose, atitiko. Nuo 2009 m. pradžios pastebėjo, kad krovinio važtaraščiai nesutampa su PVM sąskaitose-faktūrose nurodytais kiekiais ir su faktinių vežamo krovinio kiekiu. Krovinių važtaraščiuose nurodyti kiekiai ir faktiškai vežamas krovinio kiekis buvo didesnis, nei faktūrose. Apie tai, kad reikia nuvežti dokumentus su skirtingais kiekiais, jam nurodydavo direktorius W. L.. Nurodydavo, kad jis turi pristatyti krovinį ir faktūras, paimti pinigus už PVM sąskaitoje-­faktūroje neatvaizduotą kiekį, nes PVM sąskaitoje-faktūroje atvaizduota pinigų suma būdavo pervedama banko pavedimu. Tokiu būdu nuo 2009 m. pradžios jis į Lietuvą važiuodavo 1-2 kartus į savaitę. Kai kada dokumentai būdavo įforminami tinkamai, kartais neįforminami. 2009-06-20 jis sužinojo, kad jam vėl teks važiuoti į Lietuvą. 2009-06-21 sužinojo, kad jis turės nuvežti apie 15 tonų šviežios mėsos į tris įmones. Prieš važiuojant jam buvo pateikti išrašyti krovinio važtaraščiai 15 tonų šviežios mėsos. Be to, buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra apie tai, kad U. Z. G. UAB „G.“ parduoda 4575 kg mėsos, tačiau gavo nurodymą į UAB „Gajana“ nuvežti ne 4575 kg mėsos, o 8575 kg mėsos. Jis nuvažiavo į UAB „G.“, kur prie ofiso atkabino priekabą ir nuvažiavo į UAB „S.“, kur iškrovė krovinį ir vėl grįžo į UAB „G.“ ir ten iškrovė 8575 kg mėsos. Iškrovęs krovinį, nuėjo į antrame aukšte esančias UAB „G.“ patalpas, kur direktoriaus žmona, kurios nei vardo, nei pavardės neprisimena, suskaičiavo visą iškrautą kiekį ir atidavė jam apie 7400 Eurų. Gavęs pinigus ir išvažiavęs iš UAB „G.“, buvo sulaikytas FNTT pareigūnų. Kitais atvejais, kuomet atveždavo krovinius, kurių kiekis neatitikdavo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų kiekių, pinigus jam sumokėdavo arba direktoriaus žmona, arba pats direktorius.

Liudytojos H. G. parodymai (2 t., b.l. 52-53), iš kurių matyti, kad ji yra UAB „G.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), komercijos direktorė. Įmonė užsiima žalios mėsos prekyba ir mėsos gaminių gamyba bei prekyba. Lenkijos įmonę „U. Z. G.“ jai yra žinoma, kadangi su šia įmone turėjo prekybinių sandorių, o būtent pirko iš šios įmonės mėsos gaminius. Visus sandorius su šia įmone sudarinėjo jos vyras J. G., kuris yra UAB „G.“ vadovas. Ji konkrečių detalių apie sandorius nežinojo. Apie tai, kad dalis mėsos produkcijos, pristatomos iš Lenkijos įmonės, buvo be buhalterinės apskaitos dokumentų, ji žinojo. Tačiau kaip tokie pirkimai būdavo apiforminami įmonės buhalterijoje, ji nežino, nes vyras jai nieko nesakė.

2010-10-04 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialistų atliktas UAB „G.“ ūkinės finansines veiklos tyrimas Nr. 5-1/115, iš kurio matyti, kad UAB „G.“ atsakingi darbuotojai, neįtraukdami į įmonės buhalterinę apskaitą 13 293 kg mėsos gaminių iš viso už 83 410 Lt sumą, pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 įmonės turto, veiklos, įsipareigojimo dydžio bei struktūros. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal įstatymų reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas. (1 t., b.l. 13-20);

2010-07-30 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialistų atliktas UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas Nr. 5-1/91, kuriame konstatuota, kad UAB „E.“ atsakingi darbuotojai, neįtraukdami į įmonės buhalterinę apskaitą 33,7 kg mėsos gaminių iš viso 534,6 Lt, pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-06-30 įmonės turto, veiklos, įsipareigojimo dydžio bei struktūros (1 t., b.l. 38-42).

2010-06-23 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialistų atliktas J. T. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimas Nr. 5-1/82, kuriame konstatuota, kad J. T. įmonės atsakingi darbuotojai, neįtraukdami į įmonės buhalterinę apskaitą 13 360,9 kg mėsos gaminių iš viso 144 457,48 Lt, pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-06-­23 įmonės turto, veiklos, įsipareigojimo dydžio bei struktūros. (1 t., b.l. 43-49).

2010-06-17 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialistų atliktas D. Ž. įmonės „D.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas Nr. 5-1/77, kuriame konstatuota, kad D. Ž. įmonės „D.“ atsakingi darbuotojai, neįtraukdami į įmonės buhalterinę apskaitą 207 kg mėsos gaminių iš viso 2489,67 Lt, pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-06-30 įmonės turto, veiklos, įsipareigojimo dydžio bei struktūros (1 t., b.l. 50-53).

2010-07-07 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialistų atliktas UAB „K.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas Nr. 5-1/85, kuriuo nustatyta, kad UAB „K.“ atsakingi darbuotojai, nefiksuodami buhalterinėje apskaitoje mėsos gaminių, įsigytų iš UAB „G.“, pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 13 str. nuostatas, dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-06-­30 įmonės turto (1 t., b.l. 33-37).

2010-07-07 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialistų atliktas UAB „M. ir V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas Nr. 5-1/84, kuriame konstatuota, kad UAB „M. ir V.“ atsakingi darbuotojai, nefiksuodami buhalterinėje apskaitoje mėsos gaminių, įsigytų iš UAB „G.“, pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 13 str. nuostatas, dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 įmonės turto (1 t., b.l. 29-32).

Kratos metu iš sunkvežimio MAN, v/n WSI66GL paimti dokumentai (krovinio važtaraščiai) bei kratos iš UAB „G.“ paimti buhalterinės apskaitos dokumentai (1 t., b.l. 70-74; 77-78).

J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (LR BK 59 str.1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Prokuroras siūlo skirti kaltinamajam 120 MGL dydžio baudą, t.y. 15 600 Lt. Teismas sutinka su prokuroro siūlomu baudos dydžiu.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, jog kaltinimas, pagal pateiktus duomenis, pagrįstas, veikos kvalifikacija teisinga, todėl galima priimti teismo baudžiamąjį įsakymą (LR BPK 420 str. 1 d. 1 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. nuo 2009-06-22 iki 2009-06-23 buvo sulaikytas, įtarus jį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. padarymu (2 t., b.l. 77-78; 81). Todėl J. G. laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 65 str., 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 str. str.,

nusprendė:

J. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 120 (vieno šimto dvidešimties) minimalių gyvenimo lygių, t.y. 15 600 Lt (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., J. G. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2009-06-22 iki 2009-06-23 įskaityti į paskirtą bausmę ir galutinę bausmę J. G. skirti 118 (vieno šimto aštuoniolikos) minimalių gyvenimo lygių, t.y. 15 340 Lt (penkiolikos tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimties litų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – J. G. palikti nepakeistą iki teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. G., kad:

1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę Vilniaus m. 4 apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“. Įmokos kodas 6800. Įmokos kvitą pristatyti Vilniaus m. 4 apylinkės teismui, į 201 kab. Nustatytu laiku nesumokėta bauda, bus išieškoma priverstinai (BVK 22 str.).

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis