- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-482-565/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24581-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- A. P., E. P.
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams A. P. ir E. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. P. ir E. P., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 49 720 Lt paskolą, 256,30 Lt palūkanas, 2,65 procentų metines palūkanas už 49 720 Lt sumą, skaičiuojamas nuo 2013-05-12 iki paskolos grąžinimo dienos, 5 procentų metines palūkanas už 49 720 Lt sumą, skaičuojamas nuo 2013-06-12 iki paskolos grąžinimo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2012 m. gruodžio viduryje paskolino atsakovui 14 000 Eur, o 2013-05-12 paskolino dar 400 Eur. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2013-06-12, tačiau negrąžinta iki šiol. Paskolą atsakovas A. P. ėmė pajamoms, reikalingoms šeimos poreikiams tenkinti, uždirbti (įsigyti Vokietijoje automobilius ir parduoti juos Lietuvoje), imant paskolą, dalyvavo atsakovo sutuoktinė atsakovė E. P.. Todėl grąžinti ieškovui paskolą, taip pat sumokėti palūkanas turi abu atsakovai solidariai.
Atsiliepimas
Atsakovė E. P. su ieškiniu nesutiko.
Atsakovė nurodė, kad ji neturi jokių įsipareigojimų ieškovui. Jei atsakovas turi kokių nors įsipareigojimų ieškovui, jų turinys su atsakove nebuvo suderintas ir atsakovės sutikimas nebuvo gautas, ieškovo nurodyta paskolos suma nebuvo skirta šeimos poreikiams tenkinti. Su ieškiniu nėra pateikta jokių ieškovo teiginius apie paskolos panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti patvirtinančių įrodymų. Atsakovai gyvena skyriumi jau daug metų, jokio šeimos turto (automobilio) už ieškovo paskolintus pinigus nėra įsigijusi nei atsakovė, nei, atsakovės žiniomis, atsakovas.
Atsakovas A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-30 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. P. ieškovo R. M. naudai 49 720 Lt paskolą, 256,30 Lt palūkanas, 2,65 procentų metines palūkanas už 49 720 Lt sumą, skaičiuojamas nuo 2013-05-12 iki paskolos grąžinimo dienos, 5 procentų metines palūkanas už 49 720 Lt sumą, skaičuojamas nuo 2013-06-12 iki paskolos grąžinimo dienos, ieškinį atsakovei E. P. teismas atmetė, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad 2013-05-12 paskolos rašteliu atsakovas patvirtino, kad yra skolingas ieškovui 14 400 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti per vieną mėnesį, tačiau paskola ieškovui nebuvo grąžinta. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo negrąžintą paskolą ir palūkanas, tačiau atmetė reikalavimą priteisti negrąžintą paskolą ir palūkanas solidariai iš atsakovės.
Teismas sprendė, kad atsakovė nėra ieškovo ir atsakovo paskolinių teisinių santykių dalyvė. Teismas nurodė, kad nėra paneigta atsakovės nurodyta aplinkybė, jog paskola atsakovui buvo suteikta be jos žinios ir sutikimo. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė savo veiksmais buvo patvirtinusi be jos žinios sudarytą paskolos sutartį. Byloje surinkti įrodymai niekaip nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, kad suteikta paskola buvo panaudota bendriems atsakovų šeimos poreikiams tenkinti.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas R. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-30 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimo pakeisti ir ieškovo ieškinį visiškai patenkinti – priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 49 720 Lt paskolą, 256,30 Lt palūkanas, 2,65 procentų metines palūkanas už 49 720 Lt sumą, skaičiuojamas nuo 2013-05-12 iki paskolos grąžinimo dienos, 5 procentų metines palūkanas už 49 720 Lt sumą, skaičuojamas nuo 2013-06-12 iki paskolos grąžinimo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir tik iš įrodymų visumos padaryti išvadas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų visumos vertinimo principą, todėl neteisingai išsprendė bylą. Apeliaciniame skunde nurodytų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovo suteikta paskola buvo panaudota atsakovų šeimos reikmėms.
Ieškovas buvo patikintas, kad paskola imama automobilių Vokietijoje pirkimui, pervežimui ir pardavimui Lietuvoje, taip atsakovas ketino užsidirbti pinigų šeimai išlaikyti, be to, atsakovas sakė, kad šeimoje planuojama vyresnįjį sūnų išleisti mokytis į Angliją, o tam taip pat yra reikalingos lėšos. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai nevedė bendro ūkio nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. birželio mėn. pabaigos, t.y. nuo paskolos suteikimo iki paskolos grąžinimo termino pabaigos. Todėl teismas CK 3.109 str. arba CK 3.112 str. pagrindu turėjo taikyti solidarią atsakovų atsakomybę. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas paskolų suteikimo metu būtų įsigijęs kokį nors asmeninį daiktą, būtų gavęs kokių nors pajamų ar turėjęs santaupų, todėl tikėtina, kad paskolintus pinigus atsakovas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovų bankų sąskaitų suvestinė rodo, kad atsakovė neapmokėjo absoliučiai visų šeimos išlaidų, todėl tikėtina, kad jas ieškovo paskolintais pinigais apmokėjo atsakovas, kuris kitų oficialių pajamų neturėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė E. P. su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
Pirmosios instancijos teismas tyrė, ar ieškovo suteikta paskola buvo suteikta šeimos interesams, ir pagrįstai nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog paskola buvo suteikta šeimos interesams.
Atsakovai neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių nuo 2004 metų pabaigos, nors atsakovas liko gyventi šeimos bute. 2013 m. birželio pabaigoje atsakovas išvyko į Vokietiją ir iki šiol negrįžo. Atsakovei nėra žinoma nei apie paskolos atsakovui suteikimo faktą, nei apie šios paskolos panaudojimo būdą. Visi atsakovų vardu įsigyti automobiliai buvo įsigyti 1996 – 2006 metais, atsakovų sūnus į Angliją išvyko ne dirbti, o mokytis, ir visiškai save išlaiko. Atsakovė šeimos išlaidas apmoka tiek pavedimu, tiek grynais pinigais, todėl tik iš banko sąskaitos išrašos negalima spręsti apie tai, kad atsakovė padengia tik dalį šeimos išlaidų, o kitas išlaidas apmoka atsakovas. Atsakovė nėra gavusi jokių pinigų pervedimų iš atsakovo. Atsakovė jokia forma nėra gavusi atsakovo pavedimo grąžinti ieškovui paskolą, apie paskolos faktą atsakovė sužinojo tik gavusi ieškinį. Pinigai atsakovės sąskaitoje yra kaupiami paskolai bankui, o ne ieškovui, grąžinti.
Atsakovas A. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Taip pat nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2013-05-12 paskolos rašteliu atsakovas A. P. patvirtino, kad yra skolingas ieškovui R. M. 14 400 Eur, kuriuos pasižadėjo grąžinti per vieną mėnesį (4 b.l.). Paskola ieškovui nėra grąžinta. Ieškovas teigia, kad prievolė grąžinti ieškovui paskolą ir sumokėti palūkanas yra solidari atsakovų prievolė, kadangi atsakovai yra sutuoktiniai, o paskola buvo panaudota atsakovų šeimos interesais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus prenarinės sesijos 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010 išaiškinta, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 str. 1 d. 5 p. išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
Ieškovo ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu būtų įrodyta, kad ji buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 str.). Tačiau iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo padaryti išvadą, kad paskola buvo panaudota atsakovų šeimos interesais.
Ieškovo teiginiai, kad paskola buvo panaudota atsakovui siekiant gauti pajamas šeimai išlaikyti iš naudotų automobilių pardavimo verslo, nėra pagrįsti įrodymais. Taip pat nepagrįsti įrodymais ieškovo teiginiai, kad paskola buvo panaudota atsakovų sūnaus mokslams Anglijoje finansuoti. Kaip nurodė atsakovė, sūnus išvažiavo į Angliją dirbti, o ne mokytis, ir pats save visiškai išlaiko. Iš 56-57 b.l. esančių įrodymų matyti, kad atsakovai automobilius nuosavybės teise yra įsigiję 1996 – 2006 metais, t.y. žymiai anksčiau, nei ieškovas suteikė atsakovui paskolą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė neturėjo jokių pajamų, kad po paskolos suteikimo atsakovai įsigijo brangų šeimos poreikiams tenkinti skirtą turtą, grąžino kitas šeimos poreikiams suteiktas paskolas, turėjo kitų žymių šeimos poreikiams tenkinti skirtų išlaidų, kas leistų manyti, jog tam galėjo būti panaudota ieškovo suteikta paskola.
Ieškovas apeliaciniame skunde nedetalizavo atsakovų bankų sąskaitų išklotinių duomenų ir šių išklotinių duomenimis bei kitais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad atsakovė apmokėjo tik dalį atsakovų šeimos išlaidų, o kitas šeimos išlaidas apmokėjo atsakovas iš ieškovo suteiktos paskolos. Kaip teisingai nurodė atsakovė, mokėjimai už paslaugas gali būti atliekami ne tik pavedimais, bet ir grynais pinigais. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad 84-85 b.l. esantys atsakovės banko sąskaitos duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2013-08-16 iki 2013-10-23 į atsakovės sąskaitą atsakovas pervedė 5 447,10 Eur savo pajamų. Tačiau sąskaitoje esantys duomenys nepatvirtina, kad pinigus pervedė būtent atsakovas, o atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pinigų pervedimų iš atsakovo nėra gavusi. Jei šiuos pinigus pervedė atsakovas, tai paneigia ieškovo teiginius, kad atsakovas neturėjo pajamų, todėl šeimos poreikiams tenkinti naudojo ieškovo paskolintus pinigus. Po paskolos suteikimo (14 000 Eur paskolinti 2012 m. gruodžio mėn., 400 Eur – 2013-05-12) praėjo pakankamai daug laiko, kad būtų galima teigti, jog į atsakovės sąskaitą buvo pervesti būtent ieškovo paskolos pinigai.
Ieškovas nurodė, kad dalį paskolos ieškovui atsakovas sutiko grąžinti per atsakovę, ką patvirtina 2013-11-05 elektroninis laiškas. Tai, kad atsakovas 2013-11-05 elektroniniame laiške ieškovui (70 b.l.) nurodė, jog pervedė pinigus į atsakovės sąskaitą, neįrodo nei atsakovės sutikimo dėl paskolos sandorio sudarymo, nei vėlesnio pritarimo šiam sandoriui, nei fakto, kad paskola buvo panaudota atsakovų šeimos interesais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė žinojo apie ieškovo atsakovui suteiktą paskolą, dėl šio sandorio sutiko ar jam vėliau pritarė, išskyrus ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, kad atsakovė girdėjo atsakovo ir ieškovo 2013-05-12 pokalbį apie atsakovo skolą, tačiau šalių paaiškinimai dėl atsakovės girdėto pokalbio turinio ir aplinkybių yra skirtingi ir neleidžia padaryti išvados apie atsakovės pritarimą paskolos sandoriui. Byloje nėra nei neginčijamų įrodymų apie atsakovo pavedimų į atsakovės sąskaitą faktą, nei apie tai, kad šių pavedimų paskirtis buvo būtent paskolos ieškovui grąžinimas. Kaip nurodė atsakovė, pinigai jos sąskaitoje buvo kaupiami paskolai bankui grąžinti, o sąskaitos likutis atsitiktinai yra panašus į ieškovo suteiktos paskolos sumą. Iš 9 b.l. esančio Nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad atsakovės vardu nuosavybės teise įregistruotam butui, esančiam Justiniškių 64A-24, Vilniuje, yra įregistruota hipoteka, kas patvirtina apie atsakovės turimą įsipareigojimą.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovė sumokėjo advokatui 1 500 Lt (434,43 Eur). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiamos šios išlaidos (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. M. atsakovės E. P. naudai 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.