Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. B. ir M. S. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

M. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d., 149 str. 3 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. (dėl seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. (dėl išžaginimo) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

M. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d., 149 str. 3 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. (dėl seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. (dėl išžaginimo) laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. K. ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš M. B. ir M. S. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. D. ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš M. B. ir M. S. 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Dėl patirtų valstybės išlaidų už atstovavimą nukentėjusiosios interesams advokato pagalbai apmokėti priteista solidariai iš kaltinamųjų M. B. ir M. S. 480 Lt valstybės naudai.

Žalos atlyginimą nuspręsta išieškoti solidariai iš civilinių atsakovų: S. S., Z. S., J. B. ir R. B., jei nepilnamečiai M. B. ir M. S. neturės turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki pasieks pilnametystės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. ir M. S. nuteisti už tai, kad seksualiai prievartavo ir išžagino nepilnametį asmenį, o būtent:

2008 m. spalio mėn. viduryje, tikslesnis laikas nenustatytas, dienos metu, prie miško, esančio (duomenys neskelbtini), Telšių r., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje su mažamečiu L. S., bendrais veiksmais panaudodami psichologinį smurtą nepilnametės I. K. atžvilgiu, pasireiškusį L. S. atvežant I. K. prie miško, M. B., M. S. ir L. S. reikalaujant, kad nepilnametė I. K. leistų seksualiai pasitenkinti liečiant jos lytinius organus ranka, kitaip grasinant palikti nepilnametę I. K. vieną miške, taip pasinaudodami bejėgiška nepilnametės I. K. būkle dėl nepilnametystės, M. B. ir L. S. stovint ir laukiant apie 12 m atstumu nuo I. K., M. S. ranka liesdamas nepilnametės I. K. krūtis ir lytinius organus, tenkino savo lytinę aistrą su I. K. prieš jos valią, po ko M. B., ranka liesdamas nepilnametės I. K. lytinius organus tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete I. K. prieš jos valią, po ko L. S., ranka liesdamas nepilnametės I. K. lytinius organus tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete I. K. prieš jos valią, t. y. ją seksualiai prievartavo;

2008 m. spalio 28 d. apie 20 val. J. T. priklausančioje fermoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Telšių r. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje kartu su mažamečiais O. T. ir L. S., bendrais veiksmais, panaudojant psichologinį smurtą nepilnametės I. K. atžvilgiu, pasireiškusį M. S. padarant garso įrašą apie neva turėtus lytinius santykius su I. K. ir grasinant įrašą paviešinti mokykloje bei pasinaudodami I. K. bejėgiška būkle dėl nepilnametystės, M. B. laikant nukentėjusiąją už rankų ir taip atimant galimybę jai priešintis, M. S. ją nurengė ir pats lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią, po ko M. S. laikant nukentėjusiąją už rankų, jis žagino I. K., po ko L. S. laikant nukentėjusiąją už rankų, ją žagino O. T., po ko O. T. laikant nukentėjusiąją už rankų ją išžagino L. S..

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę bei sumažinti neturtinės žalos dydį. Apelianto teigimu, priteisdamas žalą, teismas neįvertino bylos aplinkybių, lengvabūdiško pačios nukentėjusiosios elgesio, to, kad pas nukentėjusiąją sužalojimų nerasta, išskyrus senus randus mergystės plėvėje. Nuteistasis M. B. taip pat nurodo, kad nukentėjusiajai jis negrasino, ranka lietė jos krūtis ir lytinius organus, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 150 str. 3 d., o ne pagal 149 str. 3 d. Be to, apeliantas teigia, jog jis yra nepilnametis, turto neturi, jokių pajamų negauna, yra pilnai tėvų išlaikomas ir realiai tokias sumas sumokėti jam nėra galimybės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir žymiai sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį bei sušvelninti bausmę. Apelianto nuomone, teismas nepilnai ir nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes bei pačios nukentėjusiosios lengvabūdišką ir neatsakingą elgesį, kas sudarė palankias sąlygas padaryti nusikalstamas veikas. Skunde M. S. nurodo, kad I. K. mergystės plėvėje yra seni randai, o kitų sužalojimų nerasta, nes nei jis, nei kiti asmenys įvykio metu fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo. Taip pat, apelianto nuomone, priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra žymiai per didelė, nes jis yra nepilnametis, moksleivis, tėvų pilnai išlaikomas ir savo pinigų ar turto neturi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji M. B. ir M. S. bei jų gynėjai ir civiliniai atsakovai J. B., R. B., S. S. ir Z. S. prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė bei nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. D. prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų M. B. ir M. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas tiek dėl M. B., tiek dėl M. S. kaltės seksualiai prievartavus ir išžaginus nepilnametę I. K..

Abiejų apeliantų nusikalstamas veikimas teisingai ir pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. To neginčija ir nuteistasis M. S.. Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu nesutinka su jam inkriminuota nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., teigdamas, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d., nes jis nukentėjusiajai I. K. negrasino, tik ranka lietė jos krūtis ir lytinius organus.

Padarant Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ar 150 str. 3 d. numatytas veikas kėsinamasi į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę. Abi paminėtos nusikalstamos veikos yra tyčiniai sunkūs nusikaltimai (BK 11 str. 5 d.), padaromi prieš kito žmogaus valią, neteisėtais būdais palaužiant jo pasipriešinimą ar pasinaudojant bejėgiška jo būkle. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas išžagino, ar tiesiog seksualiai prievartavo kitą žmogų, esminę skirtį sudaro lytinės aistros tenkinimo būdas. Išžaginimo turinį sudaro lytinės aistros tenkinimas tik natūraliu būdu (vaginalinis lytinis aktas tarp vyro ir moters), o lytinės aistros tenkinimas kitais būdais sudaro seksualinio prievartavimo turinį.

Pats M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad savo varpą buvo įkišęs į I. K. lytinius organus, tačiau sperma neišsiliejo (t. 2, b. l. 38). Tą patį teisiamajame posėdyje patvirtino ir nukentėjusioji I. K. (t. 2, b. l. 50). Tuo tarpu apeliaciniame skunde M. B., niekuo nepagrįsdamas savo teiginių, nurodė jau minėtas visiškai priešingas aplinkybes. Kolegijos nuomone, tokiais deklaratyviais ir nepagrįstais pareiškimais apeliantas tik mėgina sušvelninti savo teisinę padėtį. Iš ankščiau aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų yra aišku, kad tarp nuteistojo M. B. ir nukentėjusiosios I. K. įvyko lytinis aktas – M. B. prieš nepilnametės I. K. valią lytiškai santykiavo su pastarąja, kas sudaro būtent išžaginimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., objektyviąją pusę. Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo M. B. 2008 m. spalio 28 d. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d., kaip skunde nurodo apeliantas

Savo skundais abu apeliantai prašė sušvelninti jiems paskirtas bausmes, motyvuodami tuo, kad jie fizinio smurto I. K. atžvilgiu nenaudojo, nukentėjusiosios nesužalojo bei teigdami, jog pačios nukentėjusiosios I. K. lengvabūdiškas ir neatsakingas elgesys paskatino juos padaryti nusikalstamas veikas. Paminėti nuteistųjų M. B. ir M. S. argumentai ne tik niekuo nepagrįsti, bet ir prieštaraujantys byloje surinktiems ir teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams.

Dėl to, kas paminėta, kolegija pažymi, kad nei išžaginimo, nei seksualinio prievartavimo atvejais M. B. ir M. S. fizinio smurto naudojimas prieš nukentėjusiąją ar pastarosios sužalojimas nebuvo inkriminuotas. Tai skundžiamame nuosprendyje aiškiai konstatavo apylinkės teismas. Todėl nepagrįstas apeliantų prašymas atsižvelgti į tai, už ką jie net nebuvo nuteisti. Abu apeliantai, teigdami, kad pačios nukentėjusiosios elgesys turėjo įtakos jų apsisprendimui nusikalstamai veikti, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė tas I. K. lengvabūdiškas, neatsakingas elgesys. Iš teisiamajame posėdyje ištirtų ir skundžiamajame nuosprendyje išdėstytų nuteistųjų, nukentėjusiosios I. K. ir liudytojų L. S., O. T. parodymų akivaizdu, kad nuteistieji, papraščiausiai, apgaudinėdavo jaunesnę už save I. K., žadėdami parvežti namo, tačiau nuveždavo į kitą vietą, kur įbauginta nukentėjusioji negalėdavo pasipriešinti. Tai, kad I. K., tikėdama, neva, M. S. geranoriškumu parvežti ją namo ir sutikdavo su tuo, nėra pagrindas teigti, kad ji elgėsi neatsakingai. Iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų yra aišku, kad šioje byloje nuteisti asmenys, nukentėjusioji, liudytojai yra vieno kaimo gyventojai, mokosi vienoje mokykloje, kartu žaisdavo ir lankydavosi svečiuose vienas pas kitą. Todėl I. K. elgesys tokią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui (14 metų amžiaus) nelaikytinas lengvabūdišku.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. B. ir M. S. atžvilgiu ir skirdamas pastariesiems bausmes už padarytus nusikaltimus, išsamiai aptarė kiekvienam nuteistajam bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir savo sprendimą aiškiai motyvavo. Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, įvertino bendruosius bausmės skyrimo principus (BK VIII skyrius), atsižvelgė į nepilnamečiams taikomos baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK XI skyrius) ir šių nuostatų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį (abu nuteistieji padarė po du sunkius tyčinius nusikaltimus), pagrįstai nustatė, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra apeliantų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes abu nusikaltimus jie padarė bendrininkų grupe. Apylinkės teismas taip pat įvertino M. B. ir M. S. asmenybes apibūdinančius duomenis, kad nusikaltimus jie padarė būdami nepilnamečiais, kad nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš nukentėjusiosios nepilnametės (14 metų amžiaus) seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, iniciatorius buvo M. S., ką patvirtino ir jis pats (t. 2, b. l. 39) bei nuteistasis M. B. (t. 2, b. l. 38) ir liudytojai L. S. (t. 2, b. l. 51), O. T. (t. 2, b. l. 52). Nors toliau abu nuteistieji buvo aktyvūs nusikaltimo vykdytojai, tačiau įvertinęs aplinkybę, kad abu nuteistieji nusikaltimų padarymo metu buvo tik 15 metų amžiaus, teisiami pirmą kartą, apibūdinami patenkinamai, teismas, atsižvelgdamas į bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 91 str.), paskyrė pastariesiems bausmes, savo dydžiais minimalias ar artimas minimalioms, vienintelėms Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. sankcijose numatytoms laisvės atėmimo bausmėms. Tokios bausmės, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežtos.

Pirmosios instancijos teismo išdėstyti bausmės skyrimui reikšmingi motyvai, nuteistųjų elgesys prieš nusikaltimų padarymą, kai jie iš anksto aptarė veikimo aplinkybes, jų elgesys po įvykdytų nusikaltimų, kai jie tyčiojosi iš nukentėjusiosios ne tik po įvykių, bet ir mokykloje, autobuse, privertė ją apkalbėti save, kad lytiškai santykiavo savo noru, kolegijos nuomone, atskleidžia ypatingą nuteistųjų abejingumą tiek dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, tiek dėl nepilnametei nukentėjusiajai padarytos žalos. Be to, po nusikaltimų padarymo nuteistieji neatsiprašė nukentėjusiosios, nemėgino kaip nors sumažinti jai padarytą žalą. Visa tai byloja apie susiformavusias priešingas visuotinai priimtinam elgesiui apeliantų nuostatas, kas leidžia daryti išvadą, jog du sunkius nusikaltimus prieš tą patį asmenį jie padarė neatsitiktiniai, o tikslingai, iš anksto apgalvoję.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslų (BK 41 str.) teisingumo principo įgyvendinti nepavyks, nepaskyrus M. S. ir M. B. realių laisvės atėmimo bausmių. Todėl kolegija netenkina apeliantų prašymo sušvelninti jiems paskirtas bausmes ar atidėti paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą.

Nuteistieji M. S. ir M. B. apeliaciniais skundais taip pat prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydžius, nes jie yra nepilnamečiai, moksleiviai, savo pinigų neturi ir yra išlaikomi tėvų.

Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Ta aplinkybė, kad neturtinė žala, jeigu yra įrodyta, kad ji padaryta, atlyginama nusikaltimo padarymo atveju, pabrėžia, kokią svarbą suteikia įstatymų leidėjas nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų gynimui. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Teisėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas yra viena iš svarbiausių ir ginamų baudžiamaisiais įstatymais vertybių. Kartu sprendžiant klausimą dėl teisingos kompensacijos už patirtą žalą, reikia atsižvelgti, įvertinti neturtinės žalos turinį sudarančias aplinkybes konkrečiu atveju.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji nepilnametė I. K. dėl apeliantų tyčinių nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu patyrė išgąstį, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinę depresiją. Atsižvelgiant į įvykdytų nusikaltimų pobūdį, nukentėjusiosios jauną amžių, ją supančią socialinę aplinką, galima daryti išvadą apie ilgalaikę neigiamų padarinių įtaką I. K. asmenybės formavimuisi, jos socialiniam vystymuisi ir bendrai visuomenėje priimtinam normaliam vyro ir moters santykių pobūdžiui.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą tiek nukentėjusiajai I. K. (20000 Lt), tiek jos įstatyminei atstovei nukentėjusiajai I. D. (4000 Lt), kuri, be abejonės, dėl prieš nepilnametę jos dukrą padarytų nusikaltimų taip pat patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją dėl jos aplinkos žmonių neteisingai interpretuojamos nepilnametės dukros reputacijos, atsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistųjų amžių ir turtinę padėtį, kad pastarieji nusikalto būdami nepilnamečiais, savo turto ir pajamų neturi, mokosi, taip pat atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai, kad nuteistieji neturi savo pajamų ir turto, negali būti lemiamu kriterijum vien tuo pagrindu mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, nes nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertina visumą aplinkybių, turinčių tam reikšmės, tarp jų ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį. Be to CK 6.276 str. 2 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai.

Tokiu būdu kolegija, įvertinusi visumą aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų, neturtinės žalos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijas I. K. ir I. D. dėl patirtos neturtinės žalos nepažeidė nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Apylinkės teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai tiesiogiai nuo nusikaltimų nukentėjusiai I. K. ir dėl to neigiamus išgyvenimus patyrusiai jos motinai I. D., kolegijos nuomone, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl dar labiau jų mažinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino abu apeliantus bendrininkų grupėje padarius tas pačias nusikalstamas veikas. Tai reiškia, kad abiejų nuteistųjų bendrais veiksmais buvo padaryta žala nukentėjusiosioms. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti apeliantams solidariai atlyginti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, taip, kaip numatyta CK 6.279 str. Tuo pačiu pažymėtina, kad CK 6.276 str. 2 d. reglamentuoja atvejį, kuomet nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Tada jo tėvai turi atlyginti atitinkamą dalį žalos, tačiau ne solidariai, kaip neteisingai skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė apylinkės teismas. Todėl kolegija keičia nuosprendį dėl netinkamai išspręsto civilinių ieškinių klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Pagal BPK 106 str. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad abu nuteistieji neturi nei savo turto, nei pajamų, yra išlaikomi tėvų, taip pat įvertinusi priteistų neturtinių žalų atlyginimų nukentėjusiosioms dydžius bei palyginti nedideles valstybės turėtas išlaidas (480 Lt) teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiosioms, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti minėtas valstybės išlaidas iš nuteistųjų M. B. ir M. S. yra nepagrįstas. Todėl ir šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš nuteistųjų priteisdamas solidariai pažeidė BPK 105 str. 3 d. nuostatą, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, kaip ir kitos proceso išlaidos, iš nuteistųjų išieškomos taikant dalinę atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių bei išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo:

iš M. B. ir M. S. solidariai priteisti I. K. 20000 Lt ir I. D. 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti. M. B. ir M. S. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, išieškoti iš M. B. tėvų – J. B. ir R. B. 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo I. K. bei 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo I. D. ir iš M. S. tėvų – S. S. ir Z. S. išieškoti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo I. K. bei 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo I. D.;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria dėl patirtų valstybės išlaidų už atstovavimą nukentėjusiosios interesams advokato pagalbai apmokėti priteista solidariai iš kaltinamųjų M. B. ir M. S. 480 Lt valstybės naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.