Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidutinį ir profesinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. D. 2017 m. gruodžio 05 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), teritorijoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kad draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo D. D. vardu registruotą, kelių transporto priemonę – automobilį ,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 12608/2017(01) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,40 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2017 m. gruodžio 05 d. iš namų išvažiavo pas seserį su mamai D. D. priklausančiu automobiliu ,,VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiavo būdamas blaivus, tačiau pas seserį per pietus išgėrė apie 3-4 skardines alaus, o pabaigęs darbus, vakare, išgėrė dar 6 skardines alaus. Vakare paskambino draugė ir pakvietė atvažiuoti. Jis sutiko ir sėsdamas už automobilio vairo suprato, kad yra neblaivus. Nuvažiavus pusę kelio suprato, kad blogai elgesiai ir apsisuko grįžti namo, bet važiuojant atgal jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,21 promilės girtumas ir policija jį nuvežė į Lazdijų ligoninę paimti kraujo mėginį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal motinos laidavimą, nes jai vienintelis padeda ūkyje, daugiau nusikaltimų nedarys, alkoholio beveik nevartoja.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 str. tvarka ištir­ti įrodymai:

Alytaus AVPK Lazdijų rajono PK vyresniojo tyrėjo D. V. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2017-12-05 dirbant nustatytame maršrute kartu su vyriausiuoju patruliu N. Č., (duomenys neskelbtini) teritorijoje 20 val. 30 min. sustabdė patikrinimui automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Ž. D. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Ž. D.alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0244 nustatytas 2,21 prom., girtumas (b. l. 1-5);įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame kelyje, vedančiame nuo (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis ,,VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-23);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 12608/2017(01), iš kurios matyti, kad Ž. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,40 promilės etilo alkoholio (b. l. 39);

registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija bei išrašas iš VĮ "Regitra" duomenų bazės, iš kurių matyti, kad automobilio ,,VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WVWZZZ3AZRE068036, pirmos registracijos data 1993-12-15, degalai- benzinas, savininkas D. D. (b. l. 25, 26);Alytaus AVPK Lazdijų r. PK VS vyresniosios tyrėjos I. L. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad internetiniuose portaluose patikrinus kiek gali kainuoti automobilis ,,VW Passat", pagamintas 1993 m., varomas benzinu, sedano tipo, identiško automobilio surasti nepavyko, tačiau iš pateikiamų automobilių pardavimų skelbimų matyti, kad automobilio vertė yra nuo 175 - 300 eurų.(b. l. 29-33).

liudytojos D. D. parodymai, iš kurių matyti, kad ji yra automobilio ,,VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, automobilis jai atiteko po vyro mirties. Automobilį jos vyras pirko seniai. Šiuo metu šį automobilį ji vertina 120 eurų, kadangi jo kuro rūšis benzinas, jį reikia remontuoti, nuolat keisti įvairias detales. 2017-12-05 per pietus, apie 12-13 val., jos sūnus Ž. D. išvažiavo iš namų pas jos dukrą, savo sesę, automobiliu ,,VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo blaivus, turi vairuotojo pažymėjimą, jam savo automobilį davė. Apie 20.40 val. sūnus Ž. jai paskambino ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, kadangi vairavo neblaivus (b. l. 47-49);liudytojo N. Č. parodymai, iš kurių matyti, kad 2017-12-05 apie 20.30 val., dirbant kartu su Alytaus AVPK Lazdijų rajono PK vyresniuoju tyrėju D. V., pastebėjo automobilį ,,VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė patikinimui. Sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, kad automobilį vairavo Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su automobilio vairuotoju jis kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, jis atsakė, kad pas savo sesę gėrė alų. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,21 promilės girtumas. Ž. D. sutiko su alkoholio kiekio matuoklio parodymais, tai patvirtindamas savo parašu. Ž. D. paaiškino, kad automobilis ,,VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo mamai D. D.. Ž. D. buvo pristatytas į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių kraujo mėginio paėmimui (b. l. 42-44);

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o jo kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nes jį vairuojantį pamatė ir sustabdė policijos pareigūnai, o jo kraujyje rasta 2,40 promilės etilo alkoholio. Tokia veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje viršija 1,5 promiles.

Kaltinamojo at­sa­ko­mybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gai­lisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo at­sa­komybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nėra teistas (b. l. 89-90), neturi administracinių nuobaudų (b. l. 91-93), yra bedarbis, ieškantis darbo (b. l. 95), seniūnės charakterizuojamas labai gerai (b. l . 101), gyvena kartu su motina (b. l. 102), savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, jokių atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrin­do daryti iš­vadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų da­ryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys.

Kaltinamojo motina D. D. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą.

Šis prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas yra nesunkus, už jį yra skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką net ir neskiriant kriminalinės bausmės.

Nagrinėjamu atveju laiduotoja yra kaltinamojo motina (b. l . 89), ji nėra teista (b. l. 126), turi vieną galiojančią nuobaudą, tačiau padarytas nusižengimas nebuvo šiurkštus ir nesusijęs su alkoholio vartojimu (b. l. 127-128), seniūnės charakterizuojama labai gerai (b. l. 125). Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad D. D. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoja, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio bei jų santykių ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną, pas kurią jis gyvena, kuri yra artimiausias žmogus kaltinamajam, kuri pati niekada nebuvo teista ir įstatymų iš esmės nepažeidinėja, todėl ji yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra aplin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasi laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad suvokęs, jog naujos nusikalstamos veikos, jeigu ją vėl padarytų, pasekmės bus neišvengiamas bausmės paskyrimas, kaltinamasis turės svarias paskatas ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, todėl galima daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamajam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pritaikymas bus efektyvi ir pakankama poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Į vertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus valstybės BK 281 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam, atsižvelgiant į nustatytą jo girtumo laipsnį, kuris žymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, dvejų metų terminui.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką pada­rė naudodamasis automobiliu, kuris yra tokios veikos padarymo priemonė, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemo­nė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis). Tačiau nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis kitam asmeniui priklausančiu automobiliu ir byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkė D. D. žinojo, ar galėjo ir turėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 120 eurų.

Įvertinus tai, kad už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas (nuo 0,4 iki 1,5 promilių) girtumo laipsnis, Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) numato baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur A(ANK 422 straipsnio 5 dalis), teismas sprendžia, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus daugiau nei 1.5 promilės negali būti švelnesnė finansine prasme, nes tai neatitiktų teisingumo principo. Todėl atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minėta minimali administracinė bauda (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas 2017-12-05, todėl įmokai skaičiuoti taikytinas iki 2018-01-01 galiojęs 37,66 MGL dydis, nes nuo 2018-01-01 šis dydis padidintas iki 50 Eur, o veiką padariusio asmens teisinę padėtį sunkinantis įstatymas neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, pa­nai­kin­tinos teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, o kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas Nr. R0822024, perduotinas valstybės įmonei “Regitra”.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. D. dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį motinos D. D. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus;išieškoti iš Ž. D. konfiskuotino turto – automobilio ,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, – 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų);paskirti 10 MGL (dešimties minimalių gyvenimo lygių) dydžio, kuris galiojo iki 2018-01-01, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (mokėtina suma 376,60 Eur (trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai 60 ct)), įpareigojant paskirtąją įmoką sumokėti, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB banke, ir banko kvitą pateikti Alytaus apy­linkės teismo Lazdijų rūmų raštinei.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, panaikin­ti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ž. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei „Regitra“ po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti Ž. D., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ž. D. ir laiduotojai D. D. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.