- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-942-209-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Jurgita Mačionytė, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Algirdas Grinevičius
- Kategorijos
Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Mindaugas StriaukasNuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-942-209-2012 Teisminio proceso numeris: 1-17-1-00123-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.3.; 1.2.14.3.2.2.; (S).
2012 m. spalio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2012-02-13 iki 2012-02-15 (dvi dienos).
Iš A. K. V. Š. priteista 239 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas peilį, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2012-01-12 apie 15.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas prie Mindaugas Striaukas, priėjo prie nepilnamečiui nukentėjusiojo H. Š., g. duomenys neskelbtini, laikydamas rankoje peilį, tokiu būdu atimdamas nepilnamečiam nukentėjusiajam H. Š. priešintis, griebė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2700 CLASSIC“, 239 Lt vertės su SIM kortele (duomenys neskelbtini), priklausantį V. Š., H. Š. iš rankų, po ko iš įvykio vietos pabėgo, tokiu būdu pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2700 CLASSIC‘, 239 Lt vertės, su SIM kortele (duomenys neskelbtini), priklausantį V. Š., tuo padarydamas nukentėjusiajam V.Š. 239 Lt turinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, švelninti bausmę ir atidėti bausmės vykdymą ir nurodo, kad teismo posėdžio metu jis atsiprašė nukentėjusiųjų ir labai gailisi, anksčiau jis neturėjo galimybės atsiprašyti nukentėjusiųjų. Jis pripažįsta savo kaltę, kad 2012-01-12 apie 15.10 val., būdamas abstinencijos poveikyje, pavogė iš nepilnamečio nukentėjusiojo H. Š. telefoną „NOKIA 2700 CLASSIC„ -239 lt. vertės su SIM kortele, bet jokio grasinimo su peiliuku nebuvo, kadangi jo neturėjo. Tai jis sakė tyrėjai tyrimo metu. Be to, nepilnamečio nukentėjusiojo H. Š. tėvas V. Š., rašydamas pareiškimą apie padarytą nusikaltimą, neminėjo jokio peiliuko. Liudytojas T. L. sakė, kad peiliukas lyg buvo, lyg nebuvo (abejojo), todėl, tikėtina, kad peiliuko tikrai nebuvo. Apeliantas negalėjo vienu metu laikyti peiliuką ir atimti telefoną ta pačia ranka. Jis žalą atlygins, šiuo metu papildomai dirba (pagalbiniai darbai), bausmių neturi, nori išsigydyti savo priklausomybę, pradėjo išsivalymo programą, nori reabilituotis, tai įmanoma tik laisvėje.
Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 301 str., 20 str. reikalavimų teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo A. K. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK180 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis H. Š. parodė (b.l. 128), kad, kai ėjo, jau buvo išsitraukęs telefoną, nes pats rašė SMS, o A. K. griebė telefoną su ranka, kuria apatiniais pirštais laikė peilį. Su viršutiniais pirštais griebė telefoną. Jis įsitikinęs, kad asmuo buvo su peiliu. Kai kaltinamasis tiesė ranką link telefono, tada pamatė peilį. Prarado telefoną, nes labiau išsigando ne to, kad atims telefoną, o peilio. Nesivijo kaltinamojo, nes išsigando, kad jis buvo su peiliu. Tai buvo virtuvinis peilis, matė ašmenis, matė kažkur apie 20 cm. Nesuprato ką kalbėjo kaltinamasis. Jau 2012-01-12 nepilnamečio liudytojo apklausos metu H. Š. (b.l. 14) parodė, kad jaunuolis rankoje turėjo peilį, panašų į virtuvinį.
Šiais nukentėjusiojo H. Š. parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi jo parodymai apie tai, kad nuteistasis rankoje turėjo peilį nuoseklūs, nukentėjusysis neabejoja tuo, ką matė, nes parodė, kad yra įsitikinęs, kad asmuo buvo su peiliu, jo parodymus patvirtina liudytojo T. L. iš esmės nuoseklūs parodymai. Nukentėjusysis H. Š. parodė, kad kai kaltinamasis tiesė ranką link telefono, tada pamatė peilį, prarado telefoną, nes labiau išsigando ne to, kad atims telefoną, o peilio. Nesivijo kaltinamojo, nes išsigando, kad jis buvo su peiliu, t.y. parodė, kad laikydamas rankoje peilį, tokiu būdu, nuteistasis atėmė jam – nepilnamečiui nukentėjusiajam – galimybę priešintis. Akivaizdu, kad, tokiu atveju, - atimant mobilųjį telefoną ta ranka, kurioje yra peilis ir tą peilį aiškiai matant nukentėjusiajam, tokiu veiksmu dėl peilio pavojingos prigimties ir galimų sunkių pasekmių, juo sužalojus, nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis. A. K. pagrįstai nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. kaip įvykdęs plėšimą panaudojęs peilį, kadangi panaudojimu laikomas ne tik tiesioginis peilio panaudojimas, bet ir grasinimas turimu peiliu plėšimo metu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu. Šiuo atveju, buvo grasinta gestu ir tuo pačiu peilio demonstravimu – buvo tiesta ranka link telefono ja laikant peilį.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas T. L. parodė, kad (b.l. 130)
paėmė telefoną vagis su ta ranka, kurioje buvo peilis, įsidėjo į kišenę ir nuėjo greitu žingsniu. Jis nelabai įsidėmėjo, bet jam atrodo, kad tai buvo kažkoks virtuvinis peiliukas. Dėl peilio nelabai įsitikinęs, bet matėsi, kad kažką turėjo rankoje. Viskas įvyko labai greitai. Išsigando, nes jam pasirodė, kad pas kaltinamąjį peilis. 2012-01-17 nepilnamečio liudytojo apklausos metu liudytojas T. L. parodė, kad viskas įvyko labai greitai. Įsidėmėjo (b.l. 28), kad minėtas vaikinas turėjo vienoje rankoje daiktą, panašų į nedidelį peilį. Šiais T. L. parodymais, kad nuteistasis turėjo kažkokį virtuvinį peiliuką, daiktą, panašų į nedidelį peilį, teismas tiki, kadangi jie nuoseklūs, atitinka nukentėjusiojo H. Š. parodymus, o peilio aiškus nepastebėjimas galėjo būti įtakotas įvykio klostymosi greičio. Teismas nemano, kad šie liudytojo T. L. parodymai paneigia nukentėjusiojo H. Š. parodymus apie peilio buvimą. Priešingai, minėti parodymai, nors ir nėra visiškai kategoriški, patvirtina nukentėjusiojo parodymus. T. L. parodymai apie tai, kad jis išsigando, nes jam pasirodė, kad pas kaltinamąjį peilis, parodo, kad situacija atimant mobilųjį telefoną objektyviai buvo gąsdinančio, grasinančio pobūdžio.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. K. neigė plėšimo metu turėjęs peilį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. K. parodė (b.l. 127), kad tuo metu jam narkotikams reikėjo pinigų. Čiupo iš rankų telefoną. Pas jį rankose buvo raktų ryšulys. Galvojo, jei jį puls, bus lengviau apsiginti su tais raktais. Nenaudojo peilio. 2012-02-13 įtariamojo apklausos metu A. K. parodė (b.l. 44), kad griebiant telefoną rankoje turėjo raktų ryšulėlį. Kolegija mano, kad A. K. taip pateikdamas įvykius, kad pas jį rankose buvo raktų ryšulys, nenaudojo peilio, siekia švelnesnės baudžiamosios atsakomybės. A. K. versija atmetama todėl, kad ją pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo - nukentėjusiojo H. Š., liudytojo T. L. parodymai.
Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. K., laikydamas rankoje peilį, tokiu būdu atimdamas nepilnamečiam nukentėjusiajam galimybę priešintis, griebė mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2700 CLASSIC“ ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.
Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad nepilnamečio nukentėjusiojo H. Š. tėvas V. Š., rašydamas pareiškimą apie padarytą nusikaltimą, neminėjo jokio peiliuko, tačiau teismas vertina, kad minėtas 2012-01-12 16.25 val. Protokolas-pareiškimas yra labai trumpas, dėl ko minėta aplinkybė galėjo būti nenurodyta, be to, jau 2012-01-12 16.30 buvo vykdoma H. Š. apklausa, kurios metu jis davė parodymus apie peilio buvimą ir mano, kad ši aplinkybė nepaneigia apelianto kaltės. Apelianto teiginiai, kad liudytojas T. L. abejojęs peiliuko buvimu, įvertinus nusikalstamos veikos įvykdymo greitį, nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, o, tuo pačiu, ir nuteistojo kaltės. Apelianto skundo argumentas, kad jis negalėjo vienu metu laikyti peiliuką ir atimti telefoną ta pačia ranka nelogiškas ir neįtikinamas, o peilio laikymo būdas buvo nusakytas nukentėjusiojo, kuris parodė, kad A. K. griebė telefoną su ranka, kuria apatiniais pirštais laikė peilį. Su viršutiniais pirštais griebė telefoną. Šis griebimo mechanizmas akivaizdžiai įtikinamas.
Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268/2008, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008). Šiuo atveju, A. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad labai gailisi, pripažįsta savo kaltę, kad 2012-01-12 apie 15.10 val., pavogė iš nepilnamečio nukentėjusiojo H. Š. telefoną „NOKIA 2700 CLASSIC„ -239 lt vertės su SIM kortele, bet jokio grasinimo su peiliuku nebuvo, o šios nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminių bylos aplinkybių pripažinimu, kadangi teismas nustatė kitokias bylos aplinkybes, o apelianto nurodytos aplinkybės nėra pakankamos jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d., t.y. kaip padarius nusikalstamą veiką, kurią jis padarė teismo nustatytais veiksmais. Atsižvelgus į išdėstytą, nėra teisinio pagrindo nustatyti A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Tačiau apeliacinės instancijos teismui pateiktas raštas, kuriame nurodyta, kad „Aš, A. K., grąžinu pinigus už pavogtą telefoną ,,NOKIA 2700 CLASSIC, vertė 239 Lt., priklausantį V. Š.“, kuriame yra V. Š. parašas po žodžiais „Pinigus priėmiau“, o A. K. parašas po žodžiais „Pinigus grąžinau“, todėl pripažintina A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, A. K. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo nustatyta A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai atlygino padarytą turtinę žalą.
A. K. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d., 180 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). A. K. anksčiau ne karą teistas (b.l. 59-62, 65-67), tame tarpe už plėšimą (Panevėžio apygardos teismo 2002-12-30 nuosprendžiu), ne kartą baustas administracine tvarka (b.l. 71-72), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 75), bet teigia turįs priklausomybę narkotinėms medžiagoms, kurią nori išsigydyti. Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis A. K. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmės. A. K. iki padarant nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jau buvo baustas laisvės atėmimo bausmėmis bausmės vykdymą atidedant (Panevėžio apygardos teismo 2002-12-30 nuosprendžiu, 2004-12-13 Vilniaus 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, 2006-09-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, 2009-05-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, 2009-11-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu), po ko 2010-05-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės nuosprendžiu nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, kurios dalį atlikus buvo paleistas lygtinai, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė praėjus ženkliam laiko tarpui po jo išbraukimo iš pataisos inspekcijos įskaitos. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant vienintelę BK 180 str. 2 d. numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau, įvertinusi jo ankstesniais nuosprendžiais realiai atliktos laisvės atėmimo bausmės nedidelę trukmę (septyni mėnesiai), jo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad jo nusikalstami veiksmai nesukėlė sunkių pasekmių, jais nebuvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas A. K. paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl nuteistajam A. K. paskirta bausmė mažintina. Atsižvelgiama į nusikaltimo padarymo intensyvumą, nuteistojo elgesį nusikaltimo padarymo metu ir po jo, nusikaltimo pasekmių nebuvimą – žmogaus sveikatai jokių sutrikdymų nepadaryta.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų, tačiau A. K. yra nuteistas už sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d., 180 str. 2 d.), todėl teismas neturi teisinio pagrindo jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas šiuo metu papildomai dirba (pagalbiniai darbai), bausmių neturi, nori išsigydyti savo priklausomybę, pradėjo išsivalymo programą, nori reabilituotis, tai įmanoma tik laisvėje, vertintini teigiamai ir į juos apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia švelnindamas apeliantui paskirtą bausmę.
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas neteisingai paskyrus bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,
nusprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nuosprendį pakeisti:
pripažinti A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
A. K., pripažintam kaltam ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. paskirti laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmę.
Nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio sumoje 239 Lt patenkinimo panaikinti ir procesą šioje dalyje nutraukti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą .
.