Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. K. atstovui advokatui Laimonui Šileriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, per nustatytą laikotarpį, t. y. iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Tokiais veiksmais G. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K. į teismo posėdį neatvyko. Pastarasis buvo tinkamai informuotas apie posėdžio vietą ir laiką. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Rašytiniuose paaiškinimuose pateiktuose teismui nurodė, kad dėl abiejų klubo sąnarių skausmų buvo apribotos jo galimybės judėti, todėl nuo 2019 metų pavasario jis tik retkarčiais sugebėdavo nuvykti į buveinę, nuo 2019 metų rugpjūčio 25 d. jis jau nėra bendrovės vadovas, dėl padaryto adminitracinio nusižengimo gailisi, ataskaitų rinkinys VĮ registrų centrui yra jau pateiktas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė atsižvelgti į G. K. sveikatos būklę ir skirti mažesnę baudą nei numatyta sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje. VĮ Registrų centrui skirtame rašytiniame paaiškinime nurodė, finansinės atskaitomybės rinkinys už 2018 m. nebuvo pateiktas laiku, kadangi siekiant sudaryti tikslias finansines ataskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“, derino skolas su tiekėjais ir aptiko, kad yra trūkstamų dokumentų, kurie yra svarbus finansinei atskaitomybei, todėl siekiant pateikti teisingus duomenis buvo sulaukta trūkstamų dokumentų ir jie įtraukti į apskaitą, dėl šių priežasčių finansinė atskaitomybė buvo pateikta pavėluotai. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo padarytą administracinį nusižengimą įrodo:

- administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2);

- Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo G. K.. Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais) (b. l. 17-19). Taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Registro tvarkytojui 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį yra pateikusi tik 2019 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 2).

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. III-784, galiojusi redakcija iki 2019 m. liepos 5 d.), bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu (2017m. lapkričio 29 d. įstatymo Nr. XIII-556, redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 5 d.), Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

G. K. rašytiniame paaiškinime pripažino padarytą administracinį nusižengimą ir nurodė, kad, finansinės atskaitomybės rinkinys už 2018 m. nebuvo pateiktas laiku, kadangi siekiant sudaryti tikslias finansines ataskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“, derino skolas su tiekėjais ir aptiko, kad yra trūkstamų dokumentų, kurie yra svarbus finansinei atskaitomybei, todėl siekiant pateikti teisingus duomenis buvo sulaukta trūkstamų dokumentų ir jie įtraukti į apskaitą, dėl šių priežasčių finansinė atskaitomybė buvo pateikta pavėluotai. Be to, dėl abiejų klubo sąnarių skausmų jam buvo apribotos judėjimo galimybės, todėl tik retkarčiais nuvykdavo į bendrovės buveinę. Dėl vėlavimo labai gailisi ir prašo atsižvelgti į minėtas aplinkybes. Taigi, G. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neužtikrino, jog 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys būtų pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku. Tokią aplinkybę įrodo byloje esantis rašytinis įrodymas – VĮ „Registrų centras“ išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, kad G. K., kaip bendrovės vadovas, privalėjo organizuoti bendrovės veiklą taip, kad teisės aktų reikalavimai dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo būtų savalaikiai įvykdyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad G. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepateikė Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio Registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

G. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą, nesilaikė minėtos pareigos turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. G. K. paaiškino, kad siekė sudaryti tikslias finansines ataskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl derinant skolas su tiekėjais buvo aptikta, kad trūksta dokumentų, kurie yra svarbus finansinei atskaitomybei, siekdamas pateikti teisingus duomenis laukė trūkstamų dokumentų, kad juos įtraukti į apskaitą, dėl šių priežasčių finansinė atskaitomybė buvo pateikta pavėluotai. Be to, dėl abiejų klubo sąnarių skausmų jam buvo apribotos judėjimo galimybės. Kaip matyti, 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys, nors ir pavėluotai (2019 m. rugpjūčio 24 d.), buvo pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taigi, G. K., kaip bendrovės vadovo, padarytas administracinis nusižengimas buvo pašalintas, be to, jis netruko ilgą laiką. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo atsirado kokių nors neigiamų pasekmių. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio, būtina įvertinti G. K. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą pirmą kartą (Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO duomenimis). Jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas atsitiktiniu. Be to, G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaip minėta, ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 200 EUR. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias G. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį, nei nustatyta ANK 223 straipsnio 2 dalyje, t. y. įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.