- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- e2-160-769/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07277-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Augustė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Ž. R., akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas, Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovams advokatui Tadui Dumbliauskui, advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Ž. R., akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2016-06-08 kreipėsi į teismą su pirminiu ieškiniu dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, prašydama priteisti 348,58 Eur žalos atlyginimo, nes „2015-03-24 transporto priemonė „BMW 330“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama Švyturio g. į Žalgirio stadiono teritoriją, Klaipėdoje, įvažiavo į <...> duobę“. Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, bei pateikus įrodymus, kad byloje yra netinkama atsakovė, nes trečias asmuo įvažiavo į duobę stadiono teritorijoje, o stadiono savivaldybė neprižiūri, ieškovės atstovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš kitos atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 330 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, jog 2015 m. kovo 24 d. transporto priemonė ”BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu žemės sklype, esančiame Sportininkų g. 46, Klaipėdoje, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinta transporto dešinės pusės priekinė važiuoklė. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė vadovaudamasi transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, bei taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01, toliau – Taisyklės) išmokėjo 330 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui Ž. R.. Nurodė, kad atsakovė yra kelio, esančio Sportininkų g. 46, Klaipėdoje, savininkė ir valdytoja, todėl turi atlyginti susidariusią žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu bei juose išdėstytais reikalavimais nesutinka; remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. 21/1738), adresu Klaipėda, Sportininkų g. 46 Lietuvos Respublikos vardu įregistruotas 9,6164 ha žemės sklypas, kadastro Nr. 2101/0001:211, naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas — visuomeninės bei komercinės paskirties teritorijos (toliau - Žemės sklypas), kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės sklype esantiems statiniams (registro Nr. 50/111946) eksploatuoti su statinių savininkais yra sudarytos valstybinės žemės nuomos arba panaudos sutartys. Pažymėjo, kad Žemės sklype įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis) yra žemės sklypo dalis ir nėra įregistruotas atskirai. Remiantis tuomečio Klaipėdos apskrities viršininko 2000- 06-26 įsakymo Nr. 1509 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Klaipėdoje, Sportininkų g. 46, dalių nuomos juridiniams asmenims“ priedu, šis žemės servitutas taikomas transformatorinės aptarnavimui. Klaipėdos apskrities viršininko 2006-12-21 įsakymo Nr. 13.6-6769 „Dėl valstybinės žemės sklypo Sportininkų g. 46 Klaipėdos mieste kadastro duomenų pakeitimo“ priedo „Valstybinės žemės sklypo, esančio Sportininkų g. 46 Klaipėdos mieste duomenys“ 8 punkte buvo pakeistas minėto servituto pavadinimas pagal galiojančius teisės aktus ir nurodyta „Žemės servitutai ir kitos daiktinės teisės - kelio servitutas - važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas)“. Valstybinės žemės nuomos bei panaudos sutartyse įtvirtintos sąlygos, pagal kurias nuomininkai arba panaudos gavėjai įsipareigoja naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, jį prižiūrėti ir tvarkyti. Mano, kad transporto priemonės naudotojas yra pats atsakingas už sugadintą transporto priemonę, kadangi važiavo kitų asmenų nuomojamu arba kitu būdu naudojamu žemės sklypu, kuris nėra skirtas transporto priemonių eismui. Taip pat mano, kad šioje byloje yra netinkamas atsakovas.
Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, ginčą paliko spręsti Teismo nuožiūra, prašė Teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant; nurodydamas, kad galimai įvykis įvyko įvažiavime į automobilių stovėjimo aikštelę, šalia viešbučio - restorano „Atlantas“. Minėtas pastatas nuosavybės teise priklauso AB „Ūkio bankas“. Bendrovė neturi duomenų, kokia apimtimi minėto pastato savininkas naudoja žemės plotą aplink jį. Vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis akivaizdu, kad faktiškai kelias iš Švyturio g. į Klaipėdos centrinį stadioną yra naudojamas patekti transporto priemonėms i viešbutį - restoraną „Atlantas“. Be to, bendrovės darbuotojai 2017 m. rugsėjo 28 d. nuvyko į įvykio vietą ir užfiksavo, kad ieškovės nurodytoje vietoje duobės nėra, todėl preziumuoja, kad minėtas kelio ruožas yra prižiūrimas, remontuojamas. Remiantis VĮ Registrų centro duomenis Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti su statinių savininkais (VŠĮ „Atlanto“ futbolo stadionas, AB „Ūkio bankas“, VŠĮ „BROTAURA“ ir BĮ „Klaipėdos miesto sporto bazių sporto bazių valdymo centras“) atsakovė yra sudariusi valstybinės žemės nuomos arba panaudos sutartis. Atkreipia dėmesį, kad tiek remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, tiek Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 13.6-6769 „Dėl valstybinės žemės sklypo Sportininkų g. 46, Klaipėdos mieste kadastro duomenų pakeitimo“ priedu, bendrovė nėra nustatyta servituto valdytoja kelio servitutui - važiuoti transporto priemonėmis. Bendrovė nėra atsakinga už šio kelio servituto priežiūrą. Bendrovė nuosavybės teise valdo pastatą-transformatorinę TR-50 (unikalus daikto numeris: 2198-3005-9018), esančią Sportininkų g. 46T, Klaipėda, bendrovės automobiliai tik vieną kartą per metus privažiuoja prie šios Transformatorinės. Atsiliepime nurodyta, jog nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonės valdytojas veikė rūpestingai ir apdairiai, kiek tai yra būtina, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, ar buvo laikytasi saugaus greičio, atsižvelgta į paros metą.
Trečiasis asmuo Ž. R. į ieškovės patikslintą ieškinį atsiliepimo nepateikė, apie posėdį pranešta tinkamai. Posėdžio metu, kai byloje atsakove buvo Klaipėdos miesto savivaldybė, paaiškino, kad į įvykio vietą buvo iškviesta policija, kuri surašė aktą. Įvykis įvyko „kur asfaltuotas keliukas sukti į dešinę, keliukas yra gal 30 m., kylant į kalną, keliuku kur yra Atlanto viešbutis, įvažiuojant į stadioną, per vidurį kalno buvo duobė“.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokato padėjėja I. Varanavičė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, papildomai paaiškino, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad draudėjas įvažiavo į duobę, tačiau iš įvykio schemos nematyti, kur konkrečiai, kokioje kelio atkarpoje yra duobė. Bet kadangi yra rodyklė į Žalgirio stadioną, laikytina, kad yra stadiono teritorijoje. Nurodo, kad kelias, esantis Sportininkų g. 46, Klaipėdoje, žemės sklype faktiškai egzistuoja, bet teisiškai nėra įregistruotas ir viešuose registruose nefigūruoja. Mano, kad atsakomybė yra savininko, todėl mano, kad atsakovas šioje byloje yra tinkamas, tokią išvadą pagrindžia, kadangi atsakovas ieškinyje nurodo, kad kelio servitutas yra nustatytas dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ interesų. Dėl kelio registravimo, kaip atskiro objekto, turėtų rūpintis atsakovė, kadangi ji žemės sklypą ir jame esantį kelią valdo patikėjimo teise. Keliui esant neįregistruotam, jokie kiti asmenys jo remontuoti negalėjo. Eismo įvykis įvyko netoli Švyturio gatvės keliuke, schemoje jokie kelio išsišakojimai parodyti nėra, todėl mano, kad yra tas kelias, kuriam nustatytas servitutas.
Pažymėtina, kad ieškovės atstovė advokato padėjėja 2016-11-02 teismo posėdyje nurodė mananti, kad duobė kelyje, į kurią įvažiavo trečiasis asmuo, „nėra stadiono teritorija, ta kelio atkarpa, kur yra duobė, yra savivaldybės priežiūroje“.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu Virginija Vermontaitė, prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nėra žinoma, kokiu keliu važiavo transporto priemonės valdytojas; ieškovas, ieškodamas kalto asmens, pats neranda, kokiu keliu važiavo transporto priemonė. Taip pat nurodo, kad trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktose nuotraukose esantis kelias yra skirtas žemės sklypo naudotojo reikmėms; trečiasis asmuo patvirtino savo atsiliepime, kad keliukas yra prižiūrėtas, todėl mano kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti. Nurodo, kad žemės sklypu naudojasi kiti juridiniai asmenys. Pagal 2017 m. birželio 7 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą žemės sklypo sutartys sudarytos su VŠĮ „Atlanto“ futbolo stadionas, AB „Ūkio bankas“, VŠĮ „BROTAURA“ ir panaudos sutartis su BĮ „Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centras“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. kovo 24 d. transporto priemonė ”BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama Ž. R. įvažiavo į duobę. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko) (I tomas, e.b.l. 11-12). 2015 m. kovo 25 d. trečiasis asmuo Ž. R. kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kuriame, nurodė, kad 2015 m. kovo 24 d. apie 20 val. 50 min. važiavo iš Švyturio gatvės į Žalgirio stadiono teritoriją, kylant į kalnelį įvažiavo į nepažymėtą duobę, nukentėjo dešinės pusės priekinis ratas, pažeistas ratlankis bei ratas (I tomas, e.b.l. 13). Ieškovė išmokėjo transporto priemonės valdytojui 330 Eur (I tomas, e.b.l. 20). 2015 m. balandžio 9 d. ieškovė pirminiam atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei pateikė pranešimą dėl išmokos išieškojimo, kuriame nurodė, kad ji yra atsakinga dėl padarytos žalos (I tomas, e.b.l. 21). 2015-04-24 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ieškovės prašė pateikti papildomus duomenis, kad būtų galima nustatyti įvykio vietą, tačiau ieškovė su savivaldybe nebendradarbiavo. Klaipėdos miesto savivaldybė teismui pateikė Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad žemės sklypo, kuriame yra Žalgirio stadiono teritorija, ji nevaldo. Iš pateikto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro 2015 m. kovo 24 d. tarnybinio pranešimo dėl apgadinto automobilio matyti, kad Ž. R. telefoniniu pranešimu informavo, jog vairuodamas automobilį į Žalgirio stadiono teritoriją įvažiavo į nepažymėtą duobę bei apgadino savo automobilį (I tomas, e.b.l. 80). Eismo įvykio schemoje nurodoma eismo įvykio vieta Sportininkų g. 35A, Klaipėda ( I tomas, e.b.l. 81). 2017-01-19 patikslintame ieškinyje AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, jog eismo įvykis įvyko ne Švyturio g., o žemės sklype adresu Sportininkų g.46, Klaipėda, esančiame kelyje. 2016-12-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte ieškovei nurodyta, jog ieškovės nurodytame žemės sklype Sportininkų g.46, Klaipėda, nėra įregistruota kelio, kaip statinio, todėl kelio valdytojų nurodyti negali. 2017 m. birželio 7 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad dėl žemės sklypo naudojimo su pastatų savininkais yra sudarytos žemės sklypo nuomos ar panaudos sutartys ( VŠĮ „Atlanto“ futbolo stadionas, AB „Ūkio bankas“, VŠĮ „BROTAURA“, BĮ „Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centras“), žemės sklypui yra nustatytas servitutas (I tomas, e.b.l. 159-166).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005 ir kt.). Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre, nors tai yra nuginčijama prezumpcija. Dėl to, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad jos draustas turtas buvo apgadintas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės kaltės, tačiau teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ieškovė ne pakeitė netinkamą šalį nauja, kaip to reikalauja civilinio proceso kodekso normos, o pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo naują ieškinį pradėtoje byloje pareiškė kitam atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovė savo reikalavimus grindžia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. kovo 25 d. nutarimu, tarnybiniu pranešimu, pateikta eismo įvykio vietos schema, trečiojo asmens Ž. R. paaiškinimais, žalos įvertinimu. Pažymėtina, kad iš pateiktos 2015 m. kovo 24 d. eismo įvykio schemos, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta Sportininkų g. 35A, Klaipėda, negalima nustatyti konkrečios įvykio vietos, duobės buvimo vietos, bei paties keliuko, kuriuo buvo važiuota, nes nuotraukos neinformatyvios, adresas skiriasi nuo ieškinyje nurodyto. Kokiais duomenimis remiantis buvo nustatytos skirtingos įvykio vietos ( Sportininkų g. 35A ir Sportininkų 46), nėra aišku. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė posėdžio metu negalėjo tikslai nurodyti duobės buvimo vietos, bent jau apytikslio adreso, kur galimai įvyko draudiminis įvykis. Nebuvo tikslinami duomenys apie įvykio vietą ir 2015-04-24 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai to pareikalavus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nenustačius tikslios įvykio vietos, kur galimai 2015 metų kovo 24 dieną kelio važiuojamojoje dalyje buvo duobė, kyla abejonės dėl antro atsakovo byloje- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tinkamumo.
Be to, adresu Klaipėda, Sportininkų g. 46, Lietuvos Respublikos vardu įregistruotas 9,6164 ha žemės sklypas, kadastro Nr. 2101/0001:211, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės sklype esantiems statiniams (registro Nr. 50/111946) eksploatuoti su statinių savininkais yra sudarytos valstybinės žemės nuomos arba panaudos sutartys. Žemės sklype įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis) yra žemės sklypo dalis ir nėra įregistruotas atskirai. Servituto teisė – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti to daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą ( CK 4.111 str.). Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėmis transporto priemonėmis skirtu keliu ir taku galvijams varyti ( CK 4.117 str.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad įregistruotas servitutas- teisė aptarnauti, tiesti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį; valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad ieškovės nurodytoje teritorijoje keliai, kaip atskiri statiniai, nėra įregistruoti, kelio servitutas nustatytas transformatorinės aptarnavimui, į kurią trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, vyksta vieną- du kartus per metus, todėl atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį žemės sklypo savininkui,- Lietuvos Respublikai, ar sklypą patikėjimo teise valdančiai atsakovei, ar akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, kelio servitutu besinaudojančiai dėl transformatorinės priežiūros, negali kilti. Be to, pažymėtina, jog aukščiau nurodytas kelias yra prižiūrėtas, be duobių,- tai patvirtina teismui pateiktos trečiojo asmens fotonuotraukos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą laikytina, jog ieškovė nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, byloje nebuvo nustatyta visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų: atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), įtakojusių žalos atsiradimą, kaltės bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšio, todėl ieškinys atmestinas. Byloje esančių duomenų nepakanka fakto patvirtinimui, kad žala draudėjui atsirado ieškinyje nurodytoje vietoje (Sportininkų g. 35A, Klaipėda, ir/ar Sportininkų 46, Klaipėda) .
Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir reikalavimas priteisti palūkanas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškinį atmestus iš atsakovės nepriteistinos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 13,15 Eur, jos į Valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisi iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, Valstybei 13,15 Eur (trylika eurų 15 centų) bylinėjimosi išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.