Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovams individualiai įmonei „Fotofokusas“ ir O. T.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja prašo iškelti bankroto bylą atsakovui IĮ „Fotofokusas“. Nurodo, kad IĮ „Fotofokusas“ nuo 2015 m. sausio mėn. didėja įmonės įsiskolinimas fondo biudžetui, įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2018-09-14 sudarė 3 545,12 Eur. Pareiškėjas 2016-09-01 išsiuntė raginimą įmonės savininkui sumokėti įsiskolinimą, tačiau įmonės savininkas nekreipė dėmesio. Pareiškėjas priėmė sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsniu, priėmė sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka bei periodiškai teikė mokėjimo nurodymus į Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS). Pareiškėjas 2018-09-10 priėmė sprendimą dėl turto arešto taikymo, buvo areštuotos trys transporto priemonės. Nekilnojamojo turto įmonė neturi, turi registruotų transporto priemonių.

Pareiškimas netenkintinas.

2. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, teismas iškelia įmonei bankroto bylą, kai nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis pateikia įmonės nemokumo terminą: įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės (ne)mokumas nustatomas pagal įmonės balansinio turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį. Tiek finansinės atskaitomybės duomenis (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą), tiek duomenis apie pradelstus įsipareigojimus ir kitus įmonės tikrajai turtinei – finansinei padėčiai įvertinti reikalingus duomenis teismui pateikia įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovas (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

3. Pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014).

4. Vertinant įmonės finansinę padėtį, nustatyta, kad įmonė nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės vardu registruota 161 automobilis, didžiosios automobilių dalies eismas yra draudžiamas. Draudimas dalyvauti eisme nedaro turto beverčiu, nes draudimo priežastys gali būti greitai pašalinamos, automobilis gali būti parduodamas dalimis ir pan. Automobiliai registruojami ir 2018 metais, tai rodo, jog įmonės veikla yra vykdoma. Pareiškėjas priėmė 2018-09-10 sprendimą dėl turto arešto. Vykdant šį sprendimą Turto arešto aktų registre registruotas areštas 3 automobiliams.

5. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą teisinę reikšmę turi reali turto vertė ir pradelstos skolos, t. y. tos, kurių mokėjimo terminai suėję. Byloje yra duomenys, jog įmonės turimo registruoto vertė yra akivaizdžiai didesnė už turimą skolą pareiškėjui. Byloje nėra duomenų, jog realiai automobilių nėra ir iš jų neįmanomas skolos išieškojimas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nurodo, jog fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams. Norėdamas išieškoti skolą, pareiškėjas gali pasinaudoti šia galimybe. Antstoliams nustačius, jog skolos išieškojimas nėra galimas, nes įmonės turtas nebuvo rastas, būtų pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

6. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis teismas sprendžia, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai yra mažesni už įmonės turto vertę. Nustačius, kad atsakovo turtinė padėtis neatitinka nemokumo būklės, nėra duomenų, kad įmonė negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas), todėl kelti bankroto bylą atsisakoma.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimo netenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai specialiame interneto tinklalapyje paskelbti tokio turinio pranešimą:

„Įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2018-11-27 nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą IĮ „Fotofokusas“, juridinio asmens kodas 303111350, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei individualiai įmonei „Fotofokusas“. Teismui atsisakius iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas“.