- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2-287-553/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00305-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1265-479/2018 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Lanteka“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lanteka“ iškėlė bankroto bylą, bendrovės bankroto administratore paskyrė UAB „Tamtamas“ bei nustatė 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą bendrovės valdymo organams (direktoriui) perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 6 d. 2019 m. sausio 2 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. 2018 m. rugpjūčio 17 d. bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos įmonės vadovui skyrimo. Administratorė nurodė, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis, bankrutavusios UAB „Lanteka“ (toliau – ir BUAB „Lanteka“) vadovu iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo R. G.. 2018 m. liepos 9 d. registruotu laišku bankroto administratorė kreipėsi į R. G. su pranešimu dėl turto ir dokumentų perdavimo, tačiau pastarasis neatsiliepė ir teismo įpareigojimo neįvykdė.
Atsiliepimas
3. 2018 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktame atsiliepime R. G. prašė atmesti bankroto administratorės prašymą dėl baudos jam skyrimo bei nurodė, kad apie iškeltą bankroto bylą jam nebuvo žinoma.
4. 2018 m. lapkričio 5 d. R. G. BUAB „Lanteka“ bankroto byloje pateikė prašymą neskirti baudos ir papildomai nurodė, kad bendrovė veiklos nevykdė nuo 2011 m., piniginių lėšų neturi, ilgalaikis turtas (kompiuterinė ir ryšio įranga) visiškai nudėvėtas. Bankroto administratorei pageidaujant, pareiškėjas nurodė galintis pristatyti 2005-2007 m. įsigytą kompiuterinę įrangą (nešiojamą kompiuterį, stacionarius kompiuterius). Ryšio įranga (antenos, maršrutizatoriai ir kt.) sulaikyta kreditorės UAB „Pajūrio Vėtrungė“ dėl įsiskolinimo. Kartu su pranešimu pareiškėjas nurodė internetu (aktyvia nuoroda) perduodantis buhalterinės apskaitos programą „Rivilė“ su bendrovės apskaitos duomenimis veiklos nutraukimo momentui, bendrovės rengtas ataskaitas VMI ir Sodrai, 2015-2017 m. balansus.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi skyrė R. G. 500 Eur baudą už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus. Teismas nurodė, kad R. G. per teismo nustatytą terminą atsakovės balanso nesudarė, turto bankroto administratorei neperdavė. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis gali perduoti turtą administratorei, tačiau iki šio klausimo nagrinėjimo posėdyje teismo nutarties reikalavimų jis neįvykdė. Teismas sprendė, kad R. G. turėjo bendradarbiauti su bankroto administratore, nurodyti BUAB „Lanteka“ turto buvimo vietą, vertę, turto perdavimo aplinkybes, tačiau šių veiksmų pareiškėjas neatliko. Taip pat teismas nurodė, kad buvęs įmonės vadovas privalo perduoti bankroto administratorei buhalterinės apskaitos dokumentus, o ne jų kopijas internetu.
Šalies argumentai
6. 2018 m. lapkričio 20 d. R. G. pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo, kuriame paaiškino, jog rašydamas teismui apie galimybę pateikti bendrovės apskaitos dokumentus, jis tikėjosi susisiekti su bendradarbiais, buhaltere ir išspręsti šiuos klausimus, tačiau jam nepavyko, todėl reikiamų duomenų jis negavo. Jis nevaldo ir nesinaudoja BUAB „Lanteka“ dokumentais bei turtu, neturi galimybės sudaryti įmonės balansą ir perduoti jį kartu su turtu administratorei. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju traktuotina, jog jis reikiamų dokumentų neišsaugojo, o bankroto administratorė nesiima jokių veiksmų bendrovės turtui ir dokumentams gauti, tačiau atkakliai jų reikalauja iš R. G.. Baudų skyrimas esamos padėties nepakeis, nes jis neturi ką perduoti administratorei bei dėl to yra nekaltas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į R. G. prašymą bankroto administratorė prašė jį atmesti bei nurodė, kad pareiškėjas iki šiol teismo įpareigojimų neįvykdė, jo nurodytos aplinkybės nėra susijusios su jo pareigos perduoti turą ir dokumentus įvykdymu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi netenkino R. G. prašymo panaikinti 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi jam paskirtą baudą.
9. Teismas nesutiko su R. G. argumentais, jog bauda jam neturi būti skiriama, nes atsakovės dokumentų pareiškėjas neturi. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas nustato ankstesnio įmonės vadovo pareigas perduoti įmonės dokumentus, įmonės turtą. Įmonės dokumentų, turto perdavimo aplinkybės gali turėti įtakos baudos dydžiui, bet įstatyme nustatytos vadovo pareigos turi būti vykdomos. Teismas konstatavo, kad R. G. nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių bankroto administratorei nėra perduoti atsakovės dokumentai bei turtas. Aplinkybės, jog atsakovės dokumentai, turtas yra pas trečiuosius asmenis, nepašalina R. G. pareigų perduoti atsakovės turtą bei dokumentus, todėl nėra pagrindo panaikinti pareiškėjui paskirtą baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Pareiškėjas R. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuriuo prašė šią nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti jam paskirtą 500 Eur baudą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareiškėjas gyvena ir dirba Vilniuje, o verslą Klaipėdoje vykdė kiti asmenys, jis vadovavo nuotoliniu būdu, nes verslo pobūdis leido tai daryti. Įmonės komercijos direktorius buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas, kuomet R. G. nebūdavo Klaipėdoje. Tik iškėlus bankroto bylą paaiškėjo asmenų, kuriais pasitikėjo pareiškėjas, netinkamas pareigų atlikimas.
10.2. Iškėlus bankroto bylą BUAB „Lanteka“ vadovauja bankroto administratorė, o R. G. nebeturi valdinių įgaliojimų, kad galėtų atkurti dokumentus trečiųjų asmenų duomenimis. Tačiau tokią teisę ir galimybę turi bankroto administratorė įstatymų nustatyta tvarka ir tai būtų konstruktyvus sprendimas bankroto byloje, nes įmonės administratorė bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios bendrovės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovės bei su ja susijusių asmenų veiksmų ir neveikimo.
10.3. Bankroto byla buvo iškelta neturint BUAB „Lanteka“ buhalterinių dokumentų, tarp jų dokumentų, įrodančių įmonės nemokumą. Bankroto bylos iškėlimas neturint duomenų, neturėtų trukdyti tolesnei bankroto bylos eigai be šių duomenų.
10.4. Kadangi R. G. kaltės dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutarties įvykdymo nėra, todėl jam paskirta 500 Eur bauda naikintina. Bankroto administratorė neginčija aplinkybių, jog R. G. neturi, nevaldo, nedisponuoja įmonės dokumentais bei turtu, tačiau vis tiek baudžia pareiškėją už tai, kad neperduoti duomenys, kurių pareiškėjas tiesiog neturi. Taigi bauda skiriama nesant kaltės, kas prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo praktikai.
Atsiliepimas
11. Bankroto administratorė UAB „Tamtamas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ)10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą.
15. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-511-330/2018).
16. Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Lanteka“ bankroto bylą ir ta pačia nutartimi nustatė bendrovės valdymo organams 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą perduoti bankroto administratorei UAB „Tamtamas“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Byloje nėra ginčo, kad R. G., iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, buvęs UAB „Lanteka“ direktoriumi, nei bendrovės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nei kitų finansinės atskaitomybės dokumentų bankroto administratorei neperdavė. Šio įpareigojimo neįvykdymą R. G. grindžia tuo, jog bendrovės dokumentų neturi, todėl esą jo kaltės dėl to, kad negali jų pateikti – nėra, o bankroto administratorė ir pati gali imtis veiksmų tokiems duomenims gauti.
17. Byloje esančiame 2018 m. lapkričio 5 d. R. G. teismui pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, kad UAB „Lanteka“ ilgalaikis turtas (kompiuterinė ir ryšio įranga) visiškai nudėvėtas. Bankroto administratorei pageidaujant, pareiškėjas nurodė galintis pristatyti 2005-2007 m. įsigytą kompiuterinę įrangą (nešiojamą kompiuterį, stacionarius kompiuterius). Kartu su pranešimu pareiškėjas nurodė internetu (aktyvia nuoroda) perduodantis buhalterinės apskaitos programą „Rivilė“ su bendrovės apskaitos duomenimis veiklos nutraukimo momentui, bendrovės rengtas ataskaitas VMI ir Sodrai, 2015-2017 m. balansus. Vėlesniame, 2018 m. lapkričio 20 d. teismui pateiktame prašyme dėl baudos panaikinimo apeliantas teigė, kad rašydamas apie galimybę pateikti apskaitos dokumentus ir turtą administratorei, jis tik tikėjęsis susisiekti su bendradarbiais, bendrovės buhaltere ir išspręsti šiuos klausimus. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės kelia abejonių apelianto teiginių dėl bendrovės turto ir dokumentų neturėjimo teisingumu. Pareiškėjas tiksliai bei aiškiai nurodė, kokio ir kokios vertės ilgalaikio turto bendrovė turi, paaiškino, kad dalis turto (ryšio įranga) sulaikyta bendrovės kreditorės UAB „Pajūrio Vėtrungė“ ir yra šiai kreditorei priklausančiose patalpose. Todėl akivaizdu, jog 2018 m. lapkričio 5 d., pateikiant teismui prašymą, apeliantas ne tik disponavo nurodytu bendrovės turtu, bet ir dalį duomenų (nors ir netinkamu būdu) perdavė. Nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad pareiškėjo neperduoti įmonės dokumentai išlikę bei paneigia apelianto argumentus dėl negalėjo jų pateikti BUAB „Lanteka“ bankroto administratorei.
18. Atskirajame skunde R. G. teigia, kad šiuo atveju pati bankroto administratorė turėtų inicijuoti bendrovės turto paiešką. Pažymėtina, kad pareiga bankroto administratorei perduoti visą įmonės turtą bei dokumentus ir atsakomybė už netinkamą tokios pareigos vykdymą tenka būtent įmonės vadovui. Tuo tarpu apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių vertinti, kad egzistuoja nuo jo valios nepriklausančios priežastys, trukdančios įvykdyti pareigą perduoti atitinkamą turtą bei dokumentus administratorei. Priešingai, iš procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų akivaizdu, jog pats apeliantas (jei sutikti su tuo, kad jis tariamai nei bendrovės turto, nei dokumentų neturi) iš esmės nesiėmė jokių veiksmų, kurie patvirtintų jo pastangas bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentams atgauti iš trečiųjų asmenų. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pritaria skundžiamos nutarties motyvams, jog aplinkybės, kad atsakovės dokumentai, turtas yra pas trečiuosius asmenis, nepašalina R. G. pareigų perduoti atsakovės turtą bei dokumentus.
19. Remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas prašymo dėl baudos panaikinimo nepagrindė, todėl pirmosios instancijos teismas panaikinti baudą atsisakė pagrįstai. Todėl pagrindo naikinti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
20. Pareiškėjo R. G. atskirojo skundo netenkinus, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.