Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios G. L. įgaliotajai atstovei Panevėžio socialinių paslaugų centro teisininkei V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pradinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. L. 2018 m. lapkričio 28 d. apie 10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su savo šeimos nare, mažamete dukra G. L., tyčia spyrė jai vieną kartą į kairės rankos plaštaką, taip smurtaudamas sukėlė mažametei G. L. fizinį skausmą.

2.1. Kaltinamasis M. L. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su mažametėmis dukromis G. ir A.. Dukras augina vienas. Su A. jo santykiai artimesni, o su G. – sudėtingesni, nes ji aikštinga, maištaujanti, nėra atsakinga. Jis kaip tėvas reikalauja, kad G. būtų tvarkinga, mokytųsi. G. klauso jo, bet pati iniciatyvos nesiima. Kadangi jis yra tėvas, ne mama, jis truputį griežčiau auklėja dukras. Namuose yra nustatęs tam tikras taisykles dėl elementarios higienos, tvarkos ir mokymosi. Taip pat dukroms leidžia naudotis telefonu neribotą laiką, tačiau joms gavus pastabą iš mokyklos (pavyzdžiui, kad pamokų metu naudojosi telefonu), jis nebeleidžia naudotis telefonu. Į tokį jo elgesį G. atsakydavo maištavimu, neruošdavo pamokų. Jam nelengva užmegzti kontaktą su G.. 2018 m. lapkričio 28 d., apie 10 val. grįžo į namus iš darbo trumpam. Tuomet jie su G. susiginčijo, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis kalbėjo su G. pakeltu tonu ir spyrė G. į sėdmenis, bet pataikė į ranką, nes ji ranka dengėsi nuo spyrio. Po to G. pravirko, o jis liepė susitvarkyti ir išėjo. Tada G. paskambino į institucijas, pabėgo iš namų ir negrįžo visą naktį, nakvojo pas draugę. Kitą dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 29 d. ji grįžo į namus ir užsirakino, į namus negalėjo patekti nei jis, nei Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Šiuo metu G. gyvena laikinuosiuose vaikų namuose, o A. gyvena su juo. Su G. jis nesipyksta, bendrauja, ji rašo jam, kad nori grįžti į namus. Jis taip pat nori, kad G. grįžtų į namus, jis augins ją, rūpinsis, fizinio smurto nenaudos. Mano, kad ateityje jam pavyks auginti dukras be smurto. Nori susitaikyti su dukra ir nenori jos palikti. Savo veiką vertina blogai, dėl jos nuoširdžiai apgailestauja.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esantis kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusiosios atstovai ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

2.3. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka išvardinti dokumentai: 1 tomas – tarnybiniai pranešimai (5, 11, 12, 13, 103–124, 125 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolas (7–10 b. l.), vaiko perdavimo ir priėmimo aktas (15 b. l.), nepilnametės nukentėjusiosios G. L. apklausos protokolas (27–29 b. l.), nutarimas pripažinti G. L. nukentėjusiąja (36 b. l.), įgaliojimas V. K. atstovauti G. L. (39 b. l.), nutarimas leisti įgaliotajai atstovei V. K. dalyvauti procese (41–42 b. l.), nutarimas leisti įgaliotajai atstovei E. N. dalyvauti procese (46–47 b. l.), specialisto išvada (52 b. l.), Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (60–64 b. l.), nutarimai pripažinti Panevėžio teritorinę ligonių kasą civiliniu ieškovu ir leisti jos atstovui dalyvauti procese (66–67, 68–69 b. l.), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio miesto savivaldybėje pateikta informacija apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (72–74 b. l.), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija (77 b. l.), (duomenys neskelbtini) pateikta charakteristika (80 b. l.), liudytojos D. A. apklausos protokolas (83–84 b. l.), liudytojos E. J. apklausos protokolas (89–90 b. l.), liudytojos M. M. apklausos protokolas (95–96 b. l.), nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija) (99–100 b. l.), M. J. (G. L. mamą) charakterizuojanti medžiaga (127–161 b. l.), kaltinamąjį M. L. charakterizuojanti medžiaga (162–164, 167–168, 172, 175–183 b. l.), kaltinamojo M. L. apklausos protokolas (188–189 b. l.); 2 tomas – kaltinamojo M. L. apklausos protokolas (5 b. l.), nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (8–9 b. l.), advokato orderiai (48, 59 b. l.), Panevėžio socialinių paslaugų centro įgaliojimas (60 b. l.), susitaikymo protokolas (61 b. l.), kvitas (62 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis M. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja

3.1. Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, jog kaltinamasis M. L. susitaikė su nukentėjusiąja G. L., jis savo poelgį (smurtą prieš dukrą) vertina neigiamai, dėl jo nuoširdžiai gailisi, ateityje ketina susigrąžinti dukrą, gyventi kartu, auklėti ją ir ja rūpintis.

3.2. Nukentėjusiosios G. L. atstovai – advokatas R. Kurklietis ir Panevėžio socialinių paslaugų centro teisininkė V. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji nori vykti į namus, su kaltinamuoju susitaikė, todėl neprieštarauja kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymui.

3.3. BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 38 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai.

3.4. Šioje byloje kaltinamasis M. L. visiškai pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi ir parodė apie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamasis atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (2 t., 62 b. l.). Taip pat kaltinamasis M. L. susitaikė su nukentėjusiąja G. L. (jos įgaliotaisiais atstovais). Jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė vienkartiniu spyriu mažametei nukentėjusiajai į ranką. Kaltinamasis M. L. neteistas, jis vykdo individualią veiklą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiant kaltinamojo M. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiosios G. L. poziciją – iš teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo M. L. apžiūrai pateiktame mobiliojo ryšio telefone esančių jo susirašinėjimų su nukentėjusiąja matyti, kad nukentėjusioji G. L. ant kaltinamojo nepyksta, ji pati inicijuoja bendravimą su kaltinamuoju, pasveikino jį su Tėvo diena ir išreiškė pageidavimą grįžti gyventi į namus. Apibendrindamas visus pirmiau paminėtus duomenis, o taip pat atsižvelgdamas į nukentėjusiosios norus bei vieningą proceso dalyvių nuomonę teismas mano, kad šis įvykis kaltinamajam M. L. taps pamoka, kad jis padarys teigiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis M. L. nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikomas BK 38 straipsnis ir kaltinamasis M. L. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiosios atstovais, o baudžiamoji byla nutraukiama.

4.1. Kaltinamasis M. L. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytą pinigų sumą – 47,48 Eur ir taip visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (2 t., 62 b. l.), todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmetamas.

4.2. Kaltinamajam M. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 8–10 b. l.). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo ši kardomoji priemonė paliekama galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

4.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo M. L. į valstybės pajamas išieškomos 11,40 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

4.4. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

M. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiosios atstovais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais ir tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš M. L. į valstybės pajamas 11,40 Eur (vienuolikos eurų 40 ct) dydžio proceso išlaidas teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Išaiškinti M. L., jog proceso išlaidas jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso išlaidų sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti M. L., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.