Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. 2015-06-08, apie 19.30 val., Šiaurės g. 37, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį, atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, šias bylas kartu nagrinėja tas pats teismas (teisėjas).

Apklaustas teisme I. G. paaiškino, kad įvykio dieną prisimena gerai, viskas įvyko Šiaurės g. 37, Vilniuje. Nurodė sutinkąs, kad apgadino kitą automobilį, išvažiavo, nes nesuprato, kas įvyko, nepajautė smūgio. Jei būtų pajutęs, būtų sustojęs. Po dviejų dienų žmona pranešė apie įvykį. Jo automobilis senas, įvykio metu apgadinimų nebuvo padaryta, apgadinimų buvo anksčiau – visi priekinio bamperio apgadinimai buvo padaryti anksčiau, priekinės juostos apgadinimai taip pat padaryti anksčiau, prieš įvykį. Po įvykio automobilį pastatė prie namų, bet ne kieme, o už tvoros. Nurodė, kad 20.15 val. buvo namie, bet durų skambutis neveikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jei jis kaltas, atsiprašo, susidūrimo iš tikrųjų nejuto, prašė atleisti.

Nukentėjusioji D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai priklauso automobilis Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvykusi į užsienį, todėl automobilį paskolino sesei (L. A.). Iš užsienio grįžo birželio 9 d., tuomet sesuo papasakojo apie įvykį birželio 8 d. Sesuo L. A. papasakojo, kad dirbo sode, grįžo į aikštelę prie parduotuvės „Norfa“ Šiaurės g., ten laukė žmogus, kuris jai papasakojo, kad vyriškis atsitrenkė į automobilį ir pasišalino. Buvo iškviesta policija. Automobiliui buvo nuplėštas valstybinis numeris, sugadintas numerio rėmelis, nubrauktas priekinis bamperis.

Liudytoja L. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015-06-08 automobilį Toyota Corolla apie 18.00 val. paliko prie parduotuvės „Norfa‘, Šiaurės g. Grįžusi rado vyriškį, kuris pasakė, kad įvyko eismo įvykis, vyriškis nurodė, kad iškvietė policiją ir pasiūlė kartu palaukti. Sulaukus policijos parašė paaiškinimą, automobilį nufotografavo. Pati įvykio nematė, matė vyriškis, kuris užsirašė automobilio valstybinius numerius. Automobilis Toyota Corolla priklauso jos sesei, buvo nukritęs priekinis numeris ir nubrauktas priekinis bamperis.

Liudytojas J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015-06-08, Šiaurės g., prie parduotuvės „Norfa“, apie 7.00 – 7.30 val. vakare, išvažinėjo iš aikštelės, prieš jį susidarė kamštis. Prieš jį, 4-5 metrų atstumu, įvyko eismo įvykis – automobilis Volvo išvažinėjo atbulas ir suko į kairę, jam trukdė išvažiuoti kiti automobiliai, automobilis Toyota stovėjo šalia, galu į žalią veją, priekiu į išvažiavimą iš aikštelės, dešinėje automobilio Volvo. Automobilis Volvo tris kartus bandė išsisukti, nepavyko, buvo beveik išsukęs iš stovėjimo vietos, bet kliudė automobilį Toyota, automobilis Toyota net pajudėjo, apie 10-15 cm. Jis (J. G.) sėdėjo savo automobilyje, girdėjo smūgį ir matė, kaip automobilis Toyota pajudėjo. Po smūgio Volvo automobilis išvažiavo, vairuotojas nesustojo, neišlipo, išvažiavo iš aikštelės ir padidino greitį. Aikštelėje greičio nedidino, nes buvo daug automobilių. Nežino, ar greitį automobilis Volvo padidino dėl to, kad bėgo, ar tiesiog. Nurodė, kad kontaktą matė iš šono. Automobilio Volvo apgadinimų nematė, nes važiavo automobiliui Volvo iš paskos. Volvo automobilis po įvykio nuvažiavo toliau į miestą, jis (J. G.) galvojo, kad automobilis apsisuks ir grįš, sekė automobilį Volvo iki antro išvažiavimo, po to grįžo į aikštelę, sustojo prie apgadinto automobilio ir paskambino policijai, nurodė automobilio spalvą, valstybinius numerius, apibūdino vairuotoją. Sulaukė automobilio Toyota vairuotojos, kuri atėjo maždaug po pusvalandžio, ir kartu laukė policijos. Mano, kad automobilio Volvo vairuotojas turėjo justi smūgį, nes automobilis Toyota pajudėjo iš savo vietos, atsitrenkė į bordiūrą.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kolega atvažiavo įforminti eismo įvykio. Rado apgadintą automobilį Toyota su nubrozdintu priekiniu bamperiu ir nulaužtu numeriu. Įvyko eismo įvykis, iš kurio pasišalino kaltininkas. Buvo liudytojas, kuris pasakė kito automobilio valst. nr. Adresą nustatė pagal automobilio valst. nr. duomenų bazėje. Tačiau nuvažiavus prie namo, jo nerado. Negali pasakyti, kada tiksliai, bet į kaltininko namus nuvažiavo vakare, nepamena, ar veikė durų skambutis, ar beldė į duris. Automobilio nerado nei kieme, nei už tvoros gatvėje.

I. G. kaltė, pažeidus KET 9, 101 punkto reikalavimus įrodyta liudytojo J. G. parodymais, nukentėjusiosios D. M. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga: eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie įvykį, iš kurių matyti, kad automobilis Toyota Corolla Verso 2015-06-08, stovėjo adresu Šiaurės g. 37, Vilniuje, automobiliui Toyota Corolla Verso apgadintas priekinis bamperis, valstybinio numerio rėmelis (b. l. 8, 9); 2015-06-25 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, kuriame nurodyta, jog automobiliui Toyota Corolla Verso nubrozdintas priekinis bamperis (0,43 – 0,46 cm aukštyje), automobiliui Volvo V40 skilęs priekinis bamperis, nubrozdinta plastmasinė apdaila ant priekinio bamperio iš kairės pusės (0,32 – 0,56 cm aukštyje), apgadinimai ant automobilio Toyota Corolla Verso galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu Volvo V40 (b. l. 16); prie protokolo pridėtomis fotonuotraukomis, kuriose matyti aiškūs automobilio Toyota Corolla Verso sugadinimai, nukritęs automobilio priekinis valstybinis numeris (b. l. 17, 21). Nagrinėjamoje byloje lemiamos reikšmės neturi aplinkybė, ar automobiliui Volvo apgadinimai buvo padaryti prieš eismo įvykį, eismo įvykio metu ar po eismo įvykio, automobilių Toyota ir Volvo kontaktas įrodytas rašytine bylos medžiaga ir liudytojų parodymais, byloje nustatyta, kad automobiliui Toyota apgadinimai atsirado būtent po kontakto su automobiliu Volvo.

Nors I. G. neigia jutęs kontaktą su automobiliu Toyota Corolla Verso, tokie parodymai laikytini gynybiniais, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojas J. G. teismo posėdžio metu nurodė tiesiogiai matęs eismo įvykį iš 4-5 metrų atstumo, girdėjęs smūgį, taip pat nurodė matęs, kaip automobilis Toyota Corrolla Verso nuo smūgio pajudėjo atgal, paaiškino nepažįstąs I. G., todėl pagrindo netikėti jo parodymais nėra. Pažymėtina, kad J. G., sėdėdamas kitame automobilyje, matė eismo įvykį ir girdėjo susidūrimo garsą, tuo tarpu I. G., sėdėjęs automobilyje, kuris tiesiogiai kontaktavo su nukentėjusiosios automobiliu, teigia kontakto negirdėjęs ir nematęs. Pažymėtina ir tai, kad automobilis Volvo su automobiliu Toyota kontaktavo artimiausia vairuotojui kairės pusės priekine automobilio Volvo dalimi, kas leidžia daryti išvadą, kad tiek automobilis Toyota Corrolla Verso buvo I. G. matomumo zonoje, tiek susidūrimo garsas turėjo jį pasiekti greičiausiai ir būti aiškiai girdimas. Be to, liudytojas A. B. teisme nurodė, kad praėjus kelioms valandoms po eismo įvykio vietos, buvo nuvykęs į I. G. gyvenamąją vietą, tačiau I. G. nerado, jo automobilio nei kieme, nei už tvoros gatvėje irgi nerado, kas teismą taip pat verčia abejoti I. G. pateikta versija.

Teismas, įvertinęs automobilio Toyota Corolla Verso apgadinimų pobūdį (byloje esančiose fotonuotraukose aiškiai matyti automobilio Toyota priekinio bamperio sugadinimai, jie išsidėstę abejose automobilio valstybinių numerių pusėse), dalį automobilio Volvo apgadinimų (kurie tiksliai Volvo automobilio apgadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu nustatyta nebuvo, tačiau jų pobūdis neturi esminės įtakos vertinant I. G. kaltę padarius pažeidimus), aplinkybę, kad eismo įvykio metu nukrito automobilio Toyota Corolla Verso valstybinis numeris, ką I. G. taip pat turėjo ir galėjo girdėti, liudytojų J. G., A. B. parodymus, teismas daro išvadą, kad I. G. juto automobilių susidūrimą, tačiau pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai, iš eismo įvykio vietos tyčia pasišalino.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad I. G. savo veiksmais, kuomet vairuodamas automobilį Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį, atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, pažeidė KET 9, 101 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas nuobaudą, pažymi, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013).

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

I. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, kadangi I. G. nors ir yra baustas už KET pažeidimus, tačiau anksčiau padaryti pažeidimai labai skiriasi nuo pažeidimų, už kuriuos I. G. traukiamas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad I. G. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių, nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas nežymiai, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, anksčiau yra tris kartus baustas už KET pažeidimus (du kartus už greičio viršijimą, vieną kartą už automobilio palikimą ant vejos), anksčiau padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, paskirtas baudas yra sumokėjęs, todėl I. G. nelaikytinas piktybišku KET pažeidėju. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje pripažino visiškai, dėl abiejų padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, atsiprašė.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl I. G. pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį skirtina nuobauda švelnintina, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – 289 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu, 224 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,-

nutarė:

I. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

I. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Subendrinus nuobaudas pagal LR ATPK 33 straipsnio nuostatas, I. G. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje paskirti galutinę nuobaudą - 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išaiškinti, kad pagal LR ATPK 330 straipsnio 1 dalį specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nutarimo priėmimo dienos. Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime turi būti nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris ir įmokos kodas (1001).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.