Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla G. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties; iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos G. K. naudai priteista 500 litų proceso išlaidų už advokato, kuris dalyvavo byloje patraukto atsakomybėn asmens atstovu, darbą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 45 str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininku savavališkai užėmė valstybinę žemę, kurioje stovi pastatytas šiltnamis, tualetas ir tvora, šie objektai pastatyti šiaurės vakarų pusėje lyginant su minėtu sklypu, savavališkai užimtos ir naudojamos valstybinės žemės plotas yra 37 m². Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą G. K. atžvilgiu pagal ATPK 45 str. 1 d. nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

sankcijoje numatyto minimumo ir maksimumo vidurkį 1500 litų, nepriteisti 500 litų bylinėjimosi išlaidų, nurodytų pirmosios instancijos teismo nutarime. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesines normas, susijusias su įrodymų vertinimu, teismas netinkamai taikė teisės normas, todėl šis nutarimas yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Apeliantas pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo akcentuojamas statinių pastatymo faktas bei laikotarpis (kas šiuo atveju net nėra aktualu ar būtų ginčo objektas), o ne pats valstybinės žemės užėmimo faktas šalia žemės sklypo, esančio Viršupio g. 20, Vilniuje. Teismo apklausiami liudytojai pasisakė apie statinių pastatymo momentą, o ne apie patį valstybinės žemės užėmimo faktą. Apeliantas pabrėžia, kad teismas savo nutarime nepažymėjo to fakto, kad būtent bylos nagrinėjimo momentu institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, atstovo klausimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo apie užimamos valstybinės žemės faktą, o ne apie statinių pastatymo laikotarpį. Pasak apelianto, pats G. K. neneigė, kad žemės sklypas yra didesnis nei nurodyta VĮ Registrų centras dokumentuose. Todėl manytina, kad teismas, gilindamasis būtent į pastatų statybos faktą, aplaidžiai vertino patį valstybinės žemės užėmimo faktą.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas remiantis tuo, kad tvora, juosianti žemės sklypą (kadastro Nr. 010110035:281), tualetas bei šiltnamis buvo įrengti ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, o dar prieš tai, kai jis tapo minėtojo žemės sklypo savininku, yra nepagrįstas. Apeliantas pažymi, kad remiantis teismų praktika, nepaisant to, kas ir kada statė tvorą, kuri faktiškai užima valstybinę žemę, asmuo, žinodamas savo privataus žemės sklypo ribas ir toliau besinaudodamas visu užtvertu plotu, daro teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d. (Vilniaus apygardos teismo 2011-12-01 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP- 753-195/2011). Apeliantas nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai protingai apdairiam ir rūpestingam asmeniui (bonus pater familias) yra žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Aptariamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsniu, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad G. K. bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino apie dėl žemės ir statinių kilusius ginčus žinojęs dar 2012 metais iš A. P., tačiau nieko nedarė, nes manė, kad ginčus sprendžia A. P.. Nors ir žinodamas apie tokią situaciją G. K. jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, t. y. nesistengė pašalinti pažeidimų. Pasak apelianto, tai neabejotinai patvirtina G. K. veiksmus kaip tyčinius. Apeliantas pažymi, kad net ir žinodamas faktą, kad yra ginčas dėl valstybinės žemės užėmimo, asmuo nesistengė jų pašalinti ir sąmoningai bei piktybiškai, tikėdamasis išvengti administracinės atsakomybės, toliau darė administracinį teisės pažeidimą. Pasak apelianto, asmeniui žinant savo privataus žemės sklypo ribas, darytina logiška išvada, kad jis suvokė faktą, jog naudojasi ne tik savo žemės sklypu, bet ir valstybine žeme. Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano, kad nagrinėjamoje byloje visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismo konstatuotas tyčios nebuvimas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog G. K., būdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininku savavališkai užėmė valstybinę žemę, kurioje stovi pastatytas šiltnamis, tualetas ir tvora, šie objektai pastatyti šiaurės vakarų pusėje lyginant su minėtu sklypu, savavališkai užimtos ir naudojamos valstybinės žemės plotas yra 37 m², tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.

ATPK 45 str. l d. nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – tai savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575 – 1007/2009) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 str. l d. privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio G. K., V. K. ir G. Z. O., plotas yra 0,2000 ha, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data 2003-03-04. G. K. ir V. K. nuosavybės įregistravimo pagrindas - valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta 2010-04-30 (b. l. 8). Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat matyti, kad kiemo statinių (lauko tualeto, stoginės), priklausančių G. K., V. K. ir G. Z. O., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai yra 1989, kadastro duomenų nustatymo data 1996-10-14 (b. l. 50). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012-10-19 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 01-44-202 nurodyta, kad vyriausiasis specialistas Z. V., patikrinęs žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatė, kad valstybinėje žemėje pastatytas šiltnamis, tualetas ir tvora. Užimamas valstybinės žemės plotas yra 37 m² (b. l. 5). Šiame akte nurodytas aplinkybes patvirtina prie šio akto pridėta situacijos schema, kurią sudarė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiasis specialistas Z. V., 2012-10-19 patikrinus minėtą žemės sklypą vietoje (b. l. 6). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad po įsigijimo šiltnamio, tualeto ir tvoros buvimo vieta nebuvo keičiama. Apklaustas pirmosios instancijos teisme G. K. parodė, kad jokio tualeto, šiltnamio ir tvoros jis nestatė, todėl, kad šitie pastatai jau buvo seniai pastatyti. Nurodė, kad žino, jog vyko ginčas dėl tų statinių ir žemės užėmimo, gal pernai sužinojo apie tai. G. K. anksčiau nesiėmė veiksmų šiems ginčams išspręsti, ėmėsi dabar (b. l. 66). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. P. parodė, kad G. K. nieko neužėmė ir nestatė. 1963 metais jo tėvas I. P. nusipirko žemės sklypą, kur jau stovėjo tualetas ir kiti statiniai. Tėvas statinius prižiūrėjo ir remontavo, statiniai įregistruoti registrų centre. Po tėvo mirties turtą paveldėjo A. P. motina, kuri mirė 1988 metais. Tuomet turtą paveldėjo A. P. ir jo sesuo (b. l. 67).

Iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2013-04-16 pažymos dėl V. K. ir G. K. kolektyvinio skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinę įstaigą Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją matyti, kad V. K. ir G. K. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos nepagrįsto atsisakymo leisti privatizuoti su namų valdos žeme besiribojančią valstybinę žemę. Iš tyrimo informacijos matyti, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), suformuotas 2003-03-04, privatizuotas 2003-03-28 ir 2010-04-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis. Nors gyvenamojo namo paveldėjimo dokumentuose užfiksuota, kad jis yra 0,2344 ha žemės sklype, formuojant namų valdos žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), buvo išspręstas tik 0,2000 ha žemės privatizavimo klausimas, t. y. privatizavimui namų valdos žemės sklypo plotas buvo sumažintas iki 0,2 ha. Todėl vėliau iškilo su namų valdos žemės sklypu, Viršupio g. 20, Vilniuje, besiribojančios valstybinės žemės, kurioje yra Nekilnojamojo turto registre registruotas statinys-gyvenamojo namo priklausinys, privatizavimo klausimas. Seimo kontrolierius konstatavo, kad susidarė situacija, kai gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), priklausinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos pabaigos metai yra 1989, yra už namų valdos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribos; trečiųjų asmenų pareiškimų pagrindu atliekami įvairių institucijų situacijos iš esmės nekeičiantys patikrinimai (iškėlus klausimą dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo, pareiškėjams pasiūlyta kreiptis į Savivaldybę dėl šios žemės suformavimo privatizavimui, iškėlus klausimą dėl statinio, esančio už namų valdos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribos, statybos teisėtumo, savavališkos statybos faktas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo konstatuotas), reikalaujantys laiko ir lėšų sąnaudų, kyla konfliktinės situacijos tarp kaimyninių žemės sklypų naudotojų; pareiškėjų prašymas privatizuoti statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatacijai reikalingą valstybinę žemę netenkinamas dėl žemės priskyrimo ypač vertingai teritorijai, tuo tarpu šios teritorijos ribos suformuotos, atsižvelgiant į jau suformuotų žemės sklypų ribas. Seimo kontrolierius pažymėjo, kad tyrimo metu gautuose dokumentuose fiksuotas didesnis namų valdos, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 2344 kv. m, nei privačion nuosavybėn perduotas sklypo plotas. Tačiau iš tyrimo dokumentų neaišku, kodėl formuojant namų valdos žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), privatizavimui, nebuvo įgyvendinta tuo metu galiojusi Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata, kuri numato, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą (b. l. 43-44). Iš nurodytų duomenų darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl su namų valdos žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), besiribojančios valstybinės žemės, kurioje yra Nekilnojamojo turto registre registruotas statinys-gyvenamojo namo priklausinys, privatizavimo, šis klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso ar administracinių bylų teisenos tvarka. Akivaizdu, kad G. K. ėmėsi veiksmų, kad minėta problema būtų išspręsta ir kad būtų leista privatizuoti ginčijamą valstybinę žemę. Šias aplinkybes patvirtina apylinkės teismui pateikta prašymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui leisti išpirkti valstybinės žemės sklypo ploto dalį kopija (b. l. 46-47).

Įvertinus tai, konstatuojama, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad G. K. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybinę žemę, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, kadangi ginčo sklype nuo seno yra jo gyvenamojo namo priklausiniai, kurie įeina į namų valdos žemės sklypo apibrėžimą (Žemės reformos įstatymo 9 str.). Pagal Žemės reformos įstatymą G. K. turi teisę prašyti atitinkamų institucijų parduoti jam ginčo sklypą, o nepatenkinus prašymo, jį skųsti teismui įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad G. K. veikoje nėra būtinojo ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymio – tyčios, tad administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu pagrįstai nutraukta remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir šioje dalyje priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. K. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 45 str. 1 d., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimo matyti, kad teismas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos G. K. naudai priteisė 500 (penkis šimtus) litų proceso išlaidų už advokato, kuris dalyvavo byloje patraukto atsakomybėn asmens atstovu, darbą. Pažymėtina, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukiama administracinio teisės pažeidimo byla, taip pat nenumatytas.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti taip, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartyje administracinėje byloje 2AT-17-2012 nurodė, kad asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala, nepaisant to, jog ATPK specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas, būtų atlyginta, ir nurodytoje byloje pateiktą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas paliko nenagrinėtą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimą: panaikinti nutarimo dalį, kuria iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos G. K. naudai priteista 500 (penki šimtai) litų proceso išlaidų už advokato, kuris dalyvavo byloje patraukto atsakomybėn asmens atstovu, darbą, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.