Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės Nijolės Žemaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis LTD „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2001-02-15 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 18 str. 6 d., 212 str. 2 d., 18 str. 6 d., 207 str. l d., 16 str. 2 d., 82 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;

- 2001-12-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 207 str. 1 d., 18 str. 6 d., 207 str. 1 d., 18 str. 6 d., 207 str. 2 d., 277 str. 1d., 274 str. 2 d., 274 str. 3 d. ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė su 1/2 turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 42 str. bausmę subendrinus su 2001-02-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 3 metai laisvės atėmimo;

- 2003-07-03 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu 9 metams, vadovaujantis LR BK 43 str. 3 d. bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-12-21 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 9 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, 2011 m. rugpjūčio 5 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. K. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.

2012 m. liepos 9 d., apie 03.45 val., Sportininkų g. 16-1, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinamasis R. K. tarpusavio konflikto metu su tėvu N. K., sudavė nukentėjusiajam N. K. vieną smūgį ranka į galvą, kas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

K. R. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog 2012 m. liepos 9 d., apie 03.45 val., būnant pas tėvus bute, esančiame Sportininkų g. 16-11, Klaipėdoje, tarp jo ir tėvo kilo konfliktas. Konfliktas kilo vartojant alkoholinius gėrimus ir dėl to, kad tėvas jam dar būnant paaugliu, netinkamai elgėsi su mama. Tėvo atžvilgiu fizinio smurto nesiekė panaudoti, jis norėjo jį pastumti toliau nuo savęs, todėl vieną kartą delnu stumtelėjo tėvą nuo savęs, po ko jam liko nubrozdinimas ir patinimas virš kairiosios akies, ar žaizda kraujavo, neatsimena. Tuo metu, kai jis su tėvu ir kaimynu žiūrėjo televizorių, būdami neblaivūs garsiai kalbėjo. Niekad tėvų atžvilgiu fizinio smurto nėra naudojęs. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Šiuo metu su tėvu susitaikė ( b. 1. 38-39).

Nukentėjusysis N. K. ( N. K.) parodė, jog 2012 m. liepos 9 d., apie 03.45 val., jo bute, esančiame Sportininkų g. 16-11, Klaipėdoje, tarp jo ir sūnaus R. K. kilo šeimyninis konfliktas. Tą naktį jie per televizorių žiūrėjo krepšinio varžybas ir vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu pas juos buvo kaimynas Vygantas. Konfliktas kilo dėl to, kad jis žiūrėdamas varžybas, sūnui Ruslanui pasakė, kad svetimi vaikai geriau. Jis, vaikams augant negražiai bendravo su žmona ir tai jiems nepatiko. Po šių jo žodžių sūnus susinervino ir bandė jį pastumti, stumdamas jį ranka nepaskaičiavo savo jėgų ir vieną kartą stipriau atsirėmė į jį, t.y. į galvą ties antakiu ir dėl to liko nubrozdinimas, truputį bėgo kraujas, antakis patino. Dėl sužalojimo į medikus nesikreipė, kas juos iškvietė, nežino. Kas iškvietė policijos pareigūnus taip pat nežino. Dėl kūno sužalojimo masto nustatymo į medikus nesikreipė. Sūnui jokių pretenzijų neturi ( b.1. 4 - 6).

Liudytojas V. B. parodė, jog 2012 m. liepos 9 d., svečiuojantis pas kaimyną N. K., kuris gyvena Sportininkų g. 16-11, Klaipėdoje, buvo atvykęs sūnus R., kurį jis matė pirmą kartą. Pas kaimyną žiūrėdami televizorių, vartojo alkoholinius gėrimus. Tikslaus laiko nepamena, kai po Nikolajaus pasakytų žodžių, kokių tikslai neatsimena, R. K. susinervino ir vieną kartą stumtelėjo tėvą. Po ko Nikolajui virš kairiosios akies liko nubrozdinimas, kuris kraujavo, akis patino. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kas juos iškvietė, nežino ( b. 1. 16 - 17).

Liudytoja Teresė D. K. parodė, kad 2012 m. liepos 9 d., apie 00.30 val., ji palikusi vyrą Nikolajų su sūnumi Ruslanu, žiūrinčius krepšinio varžybas, nuėjo miegoti. Jie žiūrėdami krepšinį vartojo alkoholinius gėrimus. Po to, apie 04.00 val., vyras jai pasakė, kad žiūrėtų savo sūnų, tačiau kodėl jis taip pasakė, ji nesuprato. Tada ji išgirdo skambinant į duris, kurias atidariusi pamatė policijos pareigūnus, o šalia buvo sūnus R.. Jai pareigūnai pasakė, kad kaimynai skundžiasi dėl triukšmo. Ji buvo išgėrusi vaistų, todėl jokio triukšmo negirdėjo. Tik atvykus pareigūnams pamatė, kad jos vyro akis patinusi ir antakis nubrozdintas. Tačiau kaip tai įvyko, ji nematė. Po to, pareigūnai sūnų išsivežė. Ji mano, kad vyrai žiūrėdami televizorių garsiai kalbėjo, todėl kaimynai nakties metu ir iškvietė policijos pareigūnus ( b. 1. 13-15).

Liudytoja R. L. parodė, kad dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. K. auto patruliu „Puma 23“, apie 03:55 val., iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojų dalies gavo pranešimą, kad bute Sportininkų g. 16-11, Klaipėdoje, dūžta stiklai, kažkas šaukiasi pagalbos, apie įvykį pranešė kaimynai. Atvykus į įvykio vietą, išgirdo iš 11-to buto sklindant triukšmą, bute garsiai šūkavo vyriškis. Paskambinus į buto duris, jas atidarė vyriškis, t.y. R. K., gimęs 1974 m. balandžio 26 d., šalia jo buvo moteris, kaip suprato, jo mama. Vyriškis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo rankos ir marškiniai buvo kruvini. Paklausus R. K. kas jam nutiko, jis atsakė, kad sumušė tėvą N. K. dėl to, kad jis blogai elgėsi su jo mama. Po to, R. K. jiems leido užeiti į butą. Užėjus į butą, ji ant grindų matė stiklo šukes, virtuvėje sėdėjo N. K., gimęs 1945 m., jam buvo sukruvintas kairysis antakis, nubrozdinta kakta, jis buvo neblaivus. N. K. paaiškino, kad jam į galvą sudavė sūnus R. K., dėl to jis patyrė sužalojimus. Į įvykio vietą iškvietė medikus. Atvykę medikai apžiūrėjo N. K., kuris į ligoninę vykti atsisakė. R. K. buvo pristatytas į Klaipėdos m. 1-ąjį PK ( b. 1. 29 - 31).

Alkotesterio parodymais nustatyta, jog kaltinamajam R. K. 2012 m. liepos 9 d., 05.08 val. nustatytas 1,59 promilių girtumas ( b. 1. 32).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija nustatyta, jog greitoji kviesta 04.25 val., adresu - Sportininkų 16-11, Klaipėda; nuvykus ligoniui N. K. diagnozuota antakio muštinė žaizda ir girtumas (b. 1. 11 - 12).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2012 m. liepos 9 d., apie 03.55 val., iš Klaipėdos AVPK budėtojų dalies gavus pranešimą apie konfliktą ir nuvykus nurodytu adresu – Sportininkų g. 16-11, Klaipėdos m., policijos pareigūnai nustatė, kad nukentėjusiojo N. K. atžvilgiu panaudotas smurtas, kuris pasireiškė kumščiu smogiant į galvą, būtent viršugalvio sritį. Nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo praskeltas antakis, nubrozdinta kakta. Nustatyta, kad policijos pareigūnus kvietė kaimynai (b. l. 24 - 28).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka sudavė tėvui N. K. vieną smūgį į galvą ir praskėlė antakį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertina savo elgesį. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai teismas pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, teistas, teistumas neišnykęs, duomenų apie padarytus administracinės teisės pažeidimus byloje nėra, šiuo metu dirba, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, smurtavo prieš artimą šeimos narį - tėvą.

Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nustatant minimalų šios bausmės terminą (LR BK 49 straipsnio 3 dalis).

R. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam – 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2012 m. liepos 9 d., 05.05 val., iki 2012 m. liepos 9 d., 15.30 val. (vieną parą) išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės R. K. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.