- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- I-618-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02313-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b.l. 4), atsikirtime į atsiliepimą (b.l. 49) ir teismo posėdyje nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. buvo kalinamas Alytaus PN 6- ojo lokalinio sektoriaus 15 būrio 1- 4 sekcijose, neužtikrinant jam reglamentuotos gyvenamojo ploto normos. Pažymėjo, kad jam tekusį gyvenamąjį plotą mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai (lovos, spintelės, stalas ir suoliukai). Nurodė, kad dėl ligos jis negali sportuoti, turi vengti saulės, būti šaltame ore, todėl negalėjo laisvai judėti kieme, lankytis sporto aikštynuose ir pan., o didžiąją dalį paros praleisdavo gyvenamojoje patalpoje. Tvirtino, kad 15 būryje yra 66 asmenys, šio būrio dušinėje yra 6 dušai, maudymuisi skirtos dvi valandos, tačiau dėl silpno vandens spaudimo trūkdavo laiko nusiprausti. Viename 15 būrio miegamajame yra 11 žmonių, vienam miegamajam skirtas vienas tualetas, todėl, norint atlikti gamtinius reikalus, tekdavo laukti eilėje, nespėdavo pasinaudoti tualetu per dienotvarkėje nustatytą laiką. Pasivaikščiojimo kiemelis per mažas, neužteko vietos pajudėti. Nurodė, kad yra neįgalus, jam neleidžiama dirbti aukščiau nei 1,30 m. aukštyje, o turėjo miegoti lovoje, kurios aukštis 1,56 m. Ant lovų nebuvo apsaugų, taip pat nebuvo kopėtėlių, todėl įlipti į lovą buvo sudėtinga. Tvirtino, kad dėl nurodytų nepatogumų negalėjo kreiptis į Alytaus PN administraciją, nes jam buvo grasinama, kad bus perkeltas į kitą būrį. Dėl skundo šioje byloje rašymo sulaukė grasinimų iš Alytaus PN administracijos, dėl to kreipėsi į LR Seimo kontrolierius. Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, moralinį pažeminimą, negali ramiai miegoti, jaučia baimę aplinkiniams, nepasitiki savimi, yra sukrėstas dvasiškai ir psichiškai, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 10 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b.l. 14-18), rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 53) ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog 15 būrio 3 ir 4 miegamuose pareiškėjui buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, net ir esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms. 15 būrio 1 ir 2 miegamuose vienam nuteistajam atitinkamai teko 3,04 kv. m. ir 3,06 kv. m. gyvenamojo ploto. Atsakovo nuomone, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Pabrėžė, kad Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio (viena su medine, kita su asfalto danga), futbolo (viena su natūralia, kita su dirbtine danga), tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Taip pat yra įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje. Nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje (87 etatai, pareiškėjas prašymo dėl priėmimo į darbą nebuvo pateikęs), dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Akcentavo, jog nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika. Nuteistiesiems suteikiama galimybė kartą per savaitę 15 minučių nusiprausti visą kūną po dušu. Dušinėje įrengti šeši dušai, jų būklė gera, visi dušai veikiantys. Kiekviename 15 būrio miegamajame yra įrengtas atskiras sanitarinis mazgas, kuriame yra klozetas, veidrodis, praustuvė, įrengta veikianti ištraukiamoji ventiliacija. Visuose 15 būrio miegamuosiuose lovos metalinės, jų būklė gera. Pareiškėjas neturi judėjimo negalios, todėl nėra priežasčių dėl kurių jis negalėtų atlikti bausmę antrame lovos aukšte. Alytus PN visos patalpos 2015 m. gruodžio 14 d. buvo tikrintos Alytaus visuomenės sveikatos centro, pažeidimų nebuvo nustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojamos per langus, juose palaikoma higienos reikalavimus atitinkanti temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir dirbtinė apšvieta. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 10 d. jam kalint Alytaus PN 15 būrio 1-4 miegamuosiuose, neužtikrinant reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, pažeidžiant higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimus.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. viso bendro gyvenamosios patalpos ploto, todėl, skaičiuojant gyvenamosios patalpos gyvenamąjį plotą iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Byloje esantys duomenys (b. l. 14-15, 21-25) patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. gyveno 15 būrio 3 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas 34,68 kv. m., jame įrengta 11 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui teko 3,15 kv. m. gyvenamojo ploto.
Laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 15 būrio 4 miegamąjį, kurio gyvenamasis plotas 34,55 kv. m., jame įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl esant visoms joms užimtoms, vienam asmeniui teko 3,14 kv. m. gyvenamojo ploto.
Laikotarpiais nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d., nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. sausio 20 d., nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. kovo 8 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d., nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 9 iki 2016 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas gyveno 5 būrio 1 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas 33,49 kv. m., jame įrengta 11 gyvenamųjų vietų, todėl esant maksimaliam gyvenamosios patalpos užpildymui, vienam asmeniui teko 3,04 kv. m.
Nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 12 d., nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. birželio 10 d. ir nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas gyveno 15 būrio 2 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas 33,66 kv. m., jame įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,06 kv. m.
Atsakovo atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas 15 būryje, jų plotus ir jose kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint 15 būrio 1 ir 2 miegamuosiuose buvo pažeista Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė į Alytaus PN administraciją, nes jam buvo grasinama, kad bus perkeltas į kitą būrį. Pažymėjo, kad dėl skundo šioje byloje pateikimo sulaukė grasinimų iš Alytaus PN administracijos, dėl to kreipėsi į LR Seimo kontrolierius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės - negalėjimas kreiptis į atsakovo atstovą dėl pareigūnų grasinimų yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių atvejų, kildinamų iš nurodyto pažeidimo, t.y. nenurodė, kokie konkretūs pareigūnai, kada ir konkrečiai dėl ko jam grasino, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, Alytaus PN administracijai pareigūnų veiksmų neskundė, nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo (pareigūnų) veiksmų neteisėtumą.
Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra kreipęsis į LR Seimo kontrolierių įstaigą dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai pažeidžiant asmens teisę kreiptis su skundu į teismą (b.l. 61), tačiau LR Seimo kontrolieriaus 2017 m. kovo 2 d. pažymoje Nr. 4D-2016/1-1630 nurodyta, jog Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta, pareiškėjo skundas netenkintas (b. l. 73-76).
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo kreiptis į atsakovą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareigūnų grasinimų atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai nusiprausti duše. Tvirtino, kad 15 būryje yra 66 asmenys, šio būrio dušinėje yra 6 dušai, nusiprausimui buvo skirtos 2 valandos, dėl prasto vandens spaudimo nepakakdavo laiko nusiprausti.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Higienos normos 76:2010 68 punktas taip pat įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip viena kartą per savaitę. Analogiškos nuostatos įtvirtintos nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 44 punkte. Prausimosi laikas, tenkantis vienam nuteistajam, minėtų teisės aktų normose nėra reglamentuotas.
Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi būti suteikiama galimybė nusiprausti po dušu.
Pažymėtina, jog šiuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiškėjui iš viso nebuvo užtikrinama teisė kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu.
Laisvės atėmimo patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Aprūpinimo normos) numato, kad dušo patalpoje turi būti 1 dušo sietelis 15 asmenų.
Byloje ginčo, kad 15 būrio dušinėje įrengti 6 dušai, kuriais naudojosi 66 nuteistieji, nėra, toks dušo įrenginių skaičius atitinka Aprūpinimo normų reikalavimus.
Iš į bylą pateikto Nuteistųjų maudymosi duše grafiko (b.l. 26) matyti, kad 6 – to lokalinio sektoriaus, kuriame yra 15 būrys, nuteistieji maudosi ketvirtadieniais 9-12 val., todėl, atlikus aritmetinius skaičiavimus (180 min. (maudymuisi skirtas laikas)/ (66 (15 būrio nuteistųjų skaičius)/6(dušo ragelių skaičius)) = 16,36 min.), matyti, kad vienam 15 būrio nuteistajam maudymuisi buvo skirta 16 min., toks laikas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus.
Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl maudymosi metu kylančių sunkumų, susijusių su vandens nepakankama srove ar dėl maudymosi trukmės neužtikrinimo, todėl pagal esamus byloje duomenis darytina išvada, jog galimybės vieną kartą per savaitę išsimaudyti po šiltu dušu suteikimas atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą ir nėra pagrindo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad miegamuosiuose trūko sanitarinių įrenginių, nes vienam miegamajam buvo įrengtas vienas tualetas.
Aprūpinimo normose nurodyta, kad bendrabučio tipo tualeto patalpoje turi būti 1 klozetas arba unitazas 12 asmenų, 1 pisuaras – 12 asmenų, 1 praustuvė – 10 asmenų.
Atsakovo atstovas nurodė, kad kiekviename 15 būrio miegamajame yra atskiras sanitarinis mazgas, kuriame yra klozetas, veidrodis, praustuvė (b.l. 53). Pagal pateiktus duomenis, akivaizdu, kad sanitarinio mazgo įrenginių (pisuarų ir praustuvių) skaičius 15 būrio 1-4 miegamuosiuose neatitiko Aprūpinimo normų reikalavimų.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemo.
Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktai. Teismas pažymi, kad šiame akte reikalavimų pasivaikščiojimo kiemų plotui nėra reglamentuota, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemo dydžio atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra neįgalus, jam neleidžiama dirbti aukščiau nei 1,30 m. aukštyje, o turėjo miegoti lovoje, kurios aukštis 1,56 m. Tvirtino, kad ant lovų nebuvo apsaugų, kopėtėlių, todėl įlipti į lovą jam buvo sudėtinga.
Pažymėtina, jog neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (toliau – ir NSIĮ), Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviame protokole (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d. ir kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
Neįgaliųjų teisių konvencijos 15 straipsnis numato, kad niekas negali būti kankinamas ar su niekuo negali būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi ar taip baudžiama. Valstybės, šios konvencijos šalys, imasi visų veiksmingų įstatymų leidybos, administracinių, teisminių ar kitų priemonių, kad lygiai su kitais asmenimis užkirstų kelią neįgaliųjų kankinimams ar žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui su jais ar jų tokiam baudimui.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog valstybės pareiga užtikrinti tinkamas įkalinimo sąlygas apima ir tinkamų sąlygų kaliniams su specialiaisiais poreikiais suteikimą ir valstybė negali atleisti savęs nuo tokios pareigos. EŽTT pabrėžia, jog panašiais atvejais valstybės institucijos turi elgtis tinkamai ir saugiai, atsižvelgdamos į asmens neįgalumą, turi būti sudaromos galimybės jam savarankiškai patekti į įstaigos dalis, įskaitant valgyklą ir dušus, tualetą, bei užtikrintas organizuotos pagalbos dėl jo judėjimo suteikimas (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 6 d. sprendimą byloje Semikhvostov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 2689/12). Tokių kalinimo sąlygų neužtikrinimas konkrečiu atveju gali lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015).
Iš į bylą pateiktos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2016 m. rugsėjo 30 d. darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 2810 bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1296 matyti, kad nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjui nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (b. l. 10-11,43-44).
Pažymėtina, kad Aprūpinimo normose nurodyta, jog vienam asmeniui turi būti skirta metalinė lova, kurios naudojimo terminas yra 10 metų. Jokių kitų reikalavimų (pvz. reikalavimo įrengti kopėtėles, apsaugas) nuteistųjų teisinę padėtį, jų buitinį aprūpinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, tačiau bylos nagrinėjimo kontekste būtina nustatyti, ar miegamosios vietos skyrimas antrame lovos aukšte galėjo sukelti pareiškėjui kaip neįgaliam asmeniui nepatogumų, pažeisti, jo, kaip neįgalaus asmens, teises.
Pažymėtina, kad nei nurodytuose dokumentuose (b.l. 10-11,43-44), nei pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjui nustatytas neįgalumas yra susijęs su judėjimo sutrikimais (b.l.33-45,69).
Liudytoju teismo posėdyje apklaustas Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas P. R. paaiškino, kad pareiškėjui neįgalumas nustatytas ne dėl judėjimo, o dėl kitų sveikatos sutrikimų. Pareiškėjas jokių judėjimo sutrikimų neturi, nusiskundimų dėl judėjimo sutrikimų, galvos svaigimo, gyvenimo antrame lovos aukšte nereiškė. Pareiškėjas galėjo atlikti bausmę gyvendamas antrame lovos aukšte. Liudytojo parodymus patvirtina byloje esančios pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys (b.l. 33-45), kuriuose jokių įrašų apie pareiškėjo nusiskundimus dėl galvos svaigimo ar judėjimo sutrikimų nėra.
Pažymėtina, kad dėl galimai pareiškėjui keliamų nepatogumų, miegojimo vietos pakeitimo pareiškėjas galėjo kreiptis į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar medicinos darbuotojus. Duomenų, kad tokio pobūdžio prašymą pareiškėjas būtų teikęs, byloje nėra, todėl darytina išvada, jog gyvenimo sąlygos jį tenkino.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo negalia nebuvo susijusi su judėjimo sutrikimais, be to, byloje nesant konkrečių prašymų dėl galimai pažeidžiamų pareiškėjo teisių, o tik abstrakčių pareiškėjo nusiskundimų pagrindu šia skundo apimtimi negali būti konstatuotas pareiškėjo, kaip neįgaliojo, teisių pažeidimas, o tuo pačiu ir neteisėti Alytaus PN pareigūnų veiksmai.
Duomenys apie pareiškėjo sveikatą (b.l.33-45) patvirtina, kad pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių ne kartą kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus, tačiau, teismo nuomone, šie sveikatos sutrikimai negali būti laikomi susiję priežastiniu ryšiu su byloje nustatytais pažeidimais.
Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, spręstina, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad neužtikrinus reglamentuotos gyvenamojo ploto normos pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą buvo pažeista, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008; administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad Alytaus PN pareiškėjas, pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, buvo laikomas 256 dienas, tačiau gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai (jam teko 3,04 -3,06 kv. m.). Atsižvelgtina į tai, kad šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kitas inventorius, tačiau akivaizdu, jog ploto trūkumą iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė. Byloje taip pat nustatytas per visą vertinamąjį laikotarpį trukęs Aprūpinimo normų pažeidimas (netinkamas skaičius sanitarinių įrenginių). Nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais buvo kreipęsis į Alytaus PN, ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti M. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.