Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-400-569/2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Šiaulių apygardos teisme iškeltos civilinės bylos Nr. e2-400-569/2022 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Iš teismo nutartyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovė Z. G. šioje byloje pareiškė atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, reikalavimus pripažinti ją nukentėjusia nuo Lietuvos Respublikos teisinės sistemos; pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teismuose bylos buvo išnagrinėtos pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir 1 protokolo 1 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą nuosavybės neliečiamumo principą; priteisti 3 712,09 Eur bylinėjimosi nacionaliniuose teismuose išlaidoms padengti, 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bet kokius mokesčius, kurie gali būti taikomi neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos. Teismo nutartyje nurodyta, kad savo reikalavimus ieškovė, be kita ko, kildina iš Šiaulių apygardos teisme vykusių teismų procesų.

Byla perduodama nagrinėti kitam apygardos teismui.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą, ji perduodama nagrinėti kitam teismui. CPK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vienos apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vienos apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

3. Tais atvejais, kai byloje yra pareiškiamas reikalavimas, grindžiamas teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Sprendžiant, ar tokie reikalavimai yra pagrįsti, turėtų būti tiriamos su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusios aplinkybės, nustatomos civilinės atsakomybės sąlygos. Suteikus teismui teisę tokioje byloje įvertinti teisme dirbančių teisėjų veiksmų ar neveikimo teisėtumą, objektyviam stebėtojui galėtų išlikti pagrįsta abejonė dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

4. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartyje išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad Šiaulių apygardos teisme nėra teisėjų, galinčių nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-400-569/2022, nes šioje byloje yra keliamas klausimas dėl šio teismo teisėjų veiksmų teisėtumo ir šiais veiksmais galimai sukeltos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant išvengti bet kokių abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo, civilinė byla perduodama nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui – Panevėžio apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti civilinę bylą Nr. e2-400-569/2022 iš Šiaulių apygardos teismo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.