Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2023-12-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-6760-1069/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-18
Bylos Nr.
e2YT-6760-1069/2023
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02409-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Nainienė
Pareiškėjas
M. M., G. M., E. M., V. M., S. M.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
  • 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-6760-1069/2023Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02409-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.2.;3.2.6.1.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 18 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. M., M. M., G. M., E. M., V. M., S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjai M. M., M. M., G. M., E. M., V. M., S. M. (toliau ir – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurio prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M., gim. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio G. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai, pradėjusi jį valdyti.

2. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų mama I. M., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties liko turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji buvo įgijusi (duomenys neskelbtini) pagal Turto pardavimo be varžytinių aktą Nr. 0124/02/01354, dar esant gyvam jų tėvui G. M., su kuriuo mama santuoką buvo sudariusi (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu šis turtas buvo įgytas tėvų santuokoje. (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas G. M.. Po tėvo mirties mama rūpinosi turtu, tačiau dėl sunkaus gyvenimo, netinkamo gyvenimo būdo, ji nepriėmė palikimo ir nesusitvarkė dokumentų pas notarą po vyro G. M. mirties. Mama priėmė palikimą jau nuo to momento, kuomet mirė jos sutuoktinis G. M., pradėdama valdyti ir tvarkyti jo paliktus daiktus, rūbus, namų apyvokos daiktus, indus, buitinę techniką ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties tik motina valdė ir tvarkė sutuoktinio turtą ir butą. Ji, kaip teisėta įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (procesinio dokumento Nr. DOK-27779) nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjų prašymo tenkinimui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po palikėjo G. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą palikėjo sutuoktinė I. M., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime (procesinio dokumento Nr. DOK-28158) nurodė, kad palieka pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

5. Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka CPK 443 straipsnio 5 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

6. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

8. Taigi tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-1 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

9. Tačiau tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. M. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su I. M., kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). I. M. mirė (duomenys neskelbtini). G. M. ir I. M., gyvendami registruotoje santuokoje, susilaukė šešių vaikų, t. y. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. M., gim. (duomenys neskelbtini). Be to, gyvendama registruotoje santuokoje su G. M., I. M. (duomenys neskelbtini) Turto pardavimo be varžytinių akto Nr. 0124/02/01354 pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini).

11. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad po jų tėvo G. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė ir realiai pradėjo valdyti jų mama I. M., kuri į notarą nesikreipė, todėl jai nebuvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Testamentų registro duomenimis, po G. M. mirties palikimą priėmusių jo įpėdinių ar sudarytų testamentų nėra.

12. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po G. M. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė I. M., pradėjusi turtą faktiškai valdyti, ir valdė jį iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjų pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjusi turtą faktiškai valdyti, ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Lina Nainienė