- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- II-98-377/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00267-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Pažeidėjas
- V. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. S. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2222-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) Kelių policijos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 85-ANR_N-2222-2019 (toliau – Skundžiamas nutarimas) V. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 200 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu keturiems mėnesiams, už tai, kad jis 2019 m. gegužės 17 d. 19.37 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodamas automobilį V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 8, 9, 140.1 punktų reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį traktorių bei du policijos tarnybinius motociklus sankryžoje, kuri buvo pažymėta kelio ženklu „Pagrindinis kelias“.
Šalies argumentai
V. S. (toliau – Pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikini minėtą Tauragės AVPK 2019 m. liepos 31 d. nutarimą ir jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną nutraukti.
Skunde nurodo, kad jis automobiliu V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 17 d. apie 19.37 val., važiavo (duomenys neskelbtini). Priekyje važiavo traktorius, o paskui traktorių du policijos pareigūnų tarnybiniai motociklai. Važiuojančių priekyje traktoriaus ir policijos pareigūnų motociklų greitis buvo apie 25-30 km/h. Leistinas greitis tame kelio ruože buvo 50 km/h. Kelio ruože, kuriame yra ištisinė gatvės ženklinimo linija ir šalutinį kelią žymintis ženklas, prie kurio buvo ištisinė gatvės ženklinimo linija, jis važiavo paskui traktoriaus ir policijos pareigūnų tarnybinius motociklus. Tačiau, siekdamas nesudaryti kliūties kelyje, pravažiavęs tame kelio ruože buvusį posūkį, ištisinę gatvės ženklinimo liniją bei sankryžą ženklintą šalutinio kelio ženklu, prasidėjus punktyrinei gatvės ženklinimo linijai pradėjo lenkimo manevrą ir padidinęs greitį aplenkė traktorių ir du važiavusius policijos pareigūnų tarnybinius motociklus. Lenkimo manevras buvo pradėtas tik visiškai pasibaigus posūkiui, ištisinei gatvės ženklinimo linijai bei pravažiavus sankryžą ženklintą šalutiniu kelio ženklu, prie kurios buvo ištisinė gatvės ženklinimo linija. Lenkimo manevro metu nebuvo kirsta ištisinė kelio ženklinimo linija. Lenkimas nebuvo atliekamas sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“. Policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį, jis siūlė pareigūnams grįžti į traktoriaus ir policijos pareigūnų tarnybinių motociklų lenkimo vietą ir išsiaiškinti iš kur tiksliai buvo pradėtas lenkimo manevras ir įsitikinti, kad lenkimo manevru nebuvo pažeistos E. P. pareigūnai grįžti į transporto priemonių lenkimo vietą nesutiko. Iš pareigūnų pateiktos filmuotos medžiagos aiškiai matyti, jog lenkimo manevras pradėtas tik visiškai pravažiavus tame kelio ruože esantį posūkį, ištisinę gatvės ženklinimo liniją ir šalutinio kelio ženklu ženklintą sankryžą, prie kurios buvo ištisinė gatvės ženklinimo linija. Lenkimo metu nebuvo kirsta ištisinė kelio ženklinimo linija, lenkimas nebuvo atliekamas sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“.
Teismo posėdžio metu V. S. skundo reikalavimus palaikė skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2019 m. gegužės 17 d. grįžo iš Klaipėdos į namus, įvažiuojant į Švėkšnos mstl. yra ištisinė kelio ženklinimo linija apie pusantro kilometro. Pastebėjo priekyje važiuojančius traktorių ir du policijos motociklus. Jam priartėjus prie minėtų transporto priemonių, jų nelenkė, paskui važiavo apie kilometrą. Baigiantis ištisinei kelio ženklinimo linijai jis manė, kad pareigūnai važiuoja paskui traktorių norėdami jį stabdyti, todėl leistinoje vietoje jis pradėjo jų lenkimo manevrą, aplenkė, grįžo į savo važiuojamąją kelio pusę. Po kiek laiko buvo sustabdytas pareigūnų, kad lenkė per ištisinę kelio ženklinimo liniją. Jis ir nagrinėjant bylą policijoje nurodė tas pačias aplinkybes, kad nepadarė pažeidimo, kad lenkimas buvo atliktas per punktyrinę kelio ženklinimo liniją, tai matosi ir iš vaizdo įrašo. Be to, jeigu transporto priemonės būtų važiavusios apie 40 km/h greičiu, jis nebūtų lenkęs. Traktorius važiavo apie 20 km/h greičiu.
Atsiliepimas
Institucijos priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Tauragės AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime prašo V. S. skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus priimtą nutarimą. Nurodo, kad byloje yra pakankamai įrodymų įrodančių V. S. kaltę. Mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra jokio pagrindo keisti priimto nutarimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 31 d. V. S. atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje už tai, kad jis 2019 m. gegužės 17 d. 19.37 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodamas automobilį V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 8, 9, 140.1 punktų reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį traktorių bei du policijos tarnybinius motociklus sankryžoje, kuri buvo pažymėta kelio ženklu „Pagrindinis kelias“.
Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas lenkė vietose, kuriose lenkti draudžiama, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo nesant automobilių, ar esant mažam jų srautui, tiek tais atvejais, kai sukelia pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyti alternatyvūs veiksmai, kuriais gali būti padaromas šis administracinis nusižengimas, be kita ko ir lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti <...>....... <...> pažeidžiant KET reikalavimus. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. V. S. buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 5;8;9;140.1 punktų nuostatas, kurios be kitų numato ir, ,,jog lenkti yra draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose‘‘. V. S. (toliau – Pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikini minėtą Tauragės AVPK 2019 m. liepos 31 d. nutarimą ir jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną nutraukti.
Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimas yra neteisėtas ir priimtas nepagrįstai, kadangi jo atžvilgiu inkriminuojamo administracinio nusižengimo jis tiesiog nepadarė. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. V. S. neneigė, jog 2019 m. gegužės 17 d., apie 19.37 val., važiavo (duomenys neskelbtini), kad priekyje važiavo traktorius, o paskui traktorių važiavo du policijos tarnybiniai motociklai, kurių greitis buvo apie 25-30 km/h, o leistinas greitis toje vietoje buvo 50 km/h. Kad nesusidarytų kliūties kelyje, esant leistinam kelio ženklinimui ir leistinoje vietoje pradėjo lenkimo manevrą, ir padidinęs greitį, aplenkė traktorių ir du greta vienas paskui kitą važiavusius policijos motociklus. Tiek nagrinėjant bylą institucijoje, priėmusioje skundžiamą nutarimą, tiek teisme V. S. teigė, kad nekirto ištisinės kelio ženklinimo linijos, kad lenkimo manevrą pradėjo būtent tuo metu, kai buvo pasibaigusi sankryža su šalutiniu keliu.
V. S. kaltė dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo grindžiama Tauragės AVPK tarnybinio motociklo užfiksuota vaizdo medžiaga, kurioje matyti, jog automobilis lenkia transporto priemones, esant siaurai brūkšninei linijai, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, prieš pirmumo kelio ženklą Nr. 201 ,,Pagrindinis kelias‘‘, ir lenkimo manevrą baigia maždaug ties nurodomuoju kelio ženklu, kuris žymi gyvenvietę ,,Švėkšna‘‘. Iš AVPK pateikto vaizdo įrašo matyti, kad lenkimo manevrą V. S. baigia ties minėtu ženklu esant siaurai brūkšninei linijai. Kitų įrodymų (liudytojų parodymų ar pan.), iš kurių būtų galima detaliau spręsti ar lenkimo manevras padarytas esant draudžiamam kelio ženklinimui, nepateikta.
Teisminio skundo nagrinėjimo metu peržiūrėjus AVPK pateiktą vaizdo įrašą matyti, kad policijos tarnybinio motociklo važiavimo kryptimi kelias žymimas siaura ištisinė linija, kuri draudžia paženklintame kelio ruože išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą; pavažiavus apie 50 metrų pasimato siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus (01:52-56 sek.), pagrindinį kelią kerta šalutinis kelis iš kairės, pasirodo ženklas „Pagrindinis kelias“ (02:03 sek. ) ir iš karto pasimato, kad policijos tarnybinius motociklus ir traktorių lenkia automobilis V. T.. 02.04-08 sek. minimas automobilis pradėjo kirsti priešpriešines eismo juostas skiriantį kelio ženklinimą, tai yra, pradėjo grįžinėti į savo važiavimo krypties eismo juostą. Po 15-20 sek. policijos tarnybinis motociklas sustabdo persekiojamą automobilį. Sprendžiant iš paskutinio vaizdo įrašo kadro, automobiliui grįžtant į savo važiavimo eismo juostą, automobilis dar siekė siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, po to kelio ženklinimo iš vis nebesimato. Įvertinant aplinkybę, kad tuo metu lenkiančiųjų automobilių greitis buvo apie 20-30 km/val. (iš V. S. parodymų), darytina išvada, kad V. S. lenkimo manevrą atliko esant leistinam 50 km/h greičiui ir lenkimo manevrą pradėjo esant siaurai brūkšninei linijai, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, dar iki pirmumo kelio ženklą Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, ir užbaigė esant siaurai brūkšninei linijai, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus (Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 3 Priedo 1.6. punktas ,,artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių). Vadinasi, V. S. vairuojamas automobilis nepažeidė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatų bei (duomenys neskelbtini)1. punkto (,,lenkti draudžia sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“) reikalavimų, kurio pažeidimu kaltinamas V. S.. Kadangi nelaikytina, jog lenkimas atliktas sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, kitų apribojimų, draudžiančių pagrindiniame kelyje lenkti pravažiuojančias transporto priemones, V. S. nepažeidė. Esminis klausimas, kuris lemia asmens traukimą administracinėn atsakomybėn, – ar minėtoje vietoje apskritai galima buvo atlikti lenkimo manevrą. Konstatuojant, kad vieta, kurioje atliktas lenkimas, nelaikytina sankryža, nebėra pagrindo spręsti V. S. traukimo administracinėn atsakomybėn klausimo, nes nesama visų būtinų požymių, kurie asmens veiksmus leistų identifikuoti kaip Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatyto draudimo pažeidimą. Teismo nuomone, policijos pareigūnai nustatydami V. S. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, perkėlė įrodinėjimo naštą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje išreikšta nekaltumo prezumpcija, kuri savo turiniu apima in dubio pro reo principą, reikalaujantį, kad visos abejonės, kylančios, be kita ko, sprendžiant administracinio nusižengimo bylą, būtų vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias aplinkybes. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai turi būti patikimi ir savarankiški, o jų įrodomoji vertė aiški ir nedviprasmiška. Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes ir atlikus išsamų skundą padavusio asmens V. S. skunde nurodytų aplinkybių vertinimą, neįrodyta, kad V. S. būtų įvykdęs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus - jo veikoje nenustatyta pažeidimo subjektyvioji pusė – kaltė, jo atžvilgiu iškeltoje administracinio nusižengimo byloje nėra nusižengimo sudėties (ANK 591 str. 1 d. 1 p.), todėl jo skundas tenkintinas, Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 85-ANR_N-2222-2019 V. S. atžvilgiu naikintinas, o administracinio teisės nusižengimo byla nutrauktina (ANK 642 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas,
nutaria:
V. S. skundą patenkinti.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2019 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-2222-2019, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. S. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.