Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-05-08 · Civilinė byla Nr. 2-2649-151/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-08
Bylos Nr.
2-2649-151/2013
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-00697-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Ulejevienė
Suinteresuotas asmuo
M. Š., K. B., A. B.
Pareiškėjas
J. O. K.
Advokatai
Raimondas Lignugaris, Povilas Jegorovas
Kategorijos
  • 128.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2226-151/2012Proceso Nr. 2-21-3-00697-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 128.14.1; 116.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, suinteresuoto asmens M. Š. atstovui advokatui Povilui Jegorovui, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims K. B. ir A. B., viešame teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. O. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. Š., K. B., ir A. B. dėl juridinę reikšmę turinčio valdymo fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo palikimo gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. B., gim. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio, o J. O. K., a.k(duomenys neskelbtini) po tėvo K. B., gim.1881 m., mirties 1972-09-25 palikimą priėmė, pradėdamos turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėja nurodė, kad ji ir suinteresuoti asmenys yra K. B. ir O. B. vaikai. 1972-09-25 mirė tėvas K. B.. Visas turtas buvo mamos O. B. nuosavybė, todėl dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties niekas iš įpėdinių nesikreipė. 1993-09-03 mirė motina O. B.. O. B. prieš mirtį 1993 07 12 buvo surašiusi testamentą, kuriuo savo turtą lygiomis dalimis paliko pareiškėjai ir jos dukrai (O. B. anūkei) J. Č. (buvusi pavardė K.). 1994-04-14 buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas.

Pareiškėja 1966-06-18 susituokė su J.G. K.. Santuokoje gimė du vaikai J. K. (dabartinės pavardė Č.), gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvenome dviejų galų name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjos butas buvo viename namo gale, kitame gale gyveno M. E. P., o per vidurį gyveno mano tėvai K. B. ir O. B..

1972 m., po tėvo K. B. mirties, šeima liko gyventi (duomenys neskelbtini)kaime, Kauno rajone, kuris anksčiau vadinosi (duomenys neskelbtini) kaimu. Augant dukrai ir sūnui, reikėjo juos leisti mokyklą. Artimiausia mokykla buvo (duomenys neskelbtini) kaime buvusi (duomenys neskelbtini) pradinė mokykla. J. K. minėtoje mokykloje 1974-1976 m. lankė 1-3 klases, o E. K. tą pačią mokyklą lankė 1975-1977 m. (1-3 klases). Būtent todėl, kad gyveno tėvų namuose ir naudojausi tėvo palikimu jį priimdama, vaikai lankė šalia esančią mokyklą. Šios aplinkybės pagrindžia faktą, kad aš priėmiau tėvo K. B. palikimą pradėdama jį valdyti.

(duomenys neskelbtini) kaime šeima gyveno ūkiškai - augino vištas, laikėme karvę, dirbo žemę. Pareiškėja, M. E. P. ir tėvai buvo įsirengę elektros skaitliukus, nuo 1967 m. naudojo elektrą ir už ją mokėjo. Taigi ir po tėvo mirties mokėjo ir mokesčius už elektrą. M. E. P. savo elektros skaitliuką panaikinto 1993 m. ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) pas dukrą, o mamos elektros skaitliukas, nors ir atjungtas, yra išlikęs iki šiol.

Esu išsaugojusi Bendrą atsiskaitymo knygelę, kurioje matyti, kad mokesčiai buvo mokami K., t.y. mano vardu. Kitų duomenų, kad aš tuo metu savo vardu mokėjau už elektrą, pateikti neturiu galimybės. Lietuvos statistikos valdybos Dokumentų valdymo skyrius 2012-03-20 atsakyme į mano atstovo prašymą nurodė, kad pagal mūsų pateiktą adresą duomenų rasti neįmanoma, nes reikalingas abonento numeris. Nors skyriaus darbuotoja ieškojo duomenų ir pagal 1988 m. bendro atsiskaitymo knygelėje nurodytą abonento numerį, tačiau duomenų nerado.

Po tėvo K. B. mirties liko jo daiktai: K. B. rankų darbo medinė komoda ir spinta, stalas, kėdės, metalinė lova, - kuriais naudojosi O. B.. Ji taip pat priėmė palikimą po sutuoktinio mirties pradedamąjį valdyti. Mama kartu su mano šeima prisidėjo prie ūkio išlaikymo, padėjo remontuoti po K. B. likusį gyvenamąjį namą ir kitus ūkinius pastatus. Gyvenamasis namas buvo registruotas O. B. vardu.

Išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad mano motina O. B. po sutuoktinio, o aš po tėvo K. B. mirties, priėmėme jo palikimą pradėdamos faktiškai jį valdyti. Kitu būdu gauti šį faktą - palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų aš neturiu galimybės, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad mano motina O. B. po sutuoktinio, o aš po tėvo K. B. mirties priėmėme palikimą pradėdamos jį valdyti. Šio juridinio fakto patvirtinamas man reikalingas todėl, kad notaras galėtų man išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į K. B. turtą, t.y., kad aš galėčiau teisėtai įregistruoti savo turtines teises.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta. Prašymų negauta.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas advokatas Raimondas Lignugaris posėdžio metu paaiškino, kad palaiko pareiškimą ir jame nurodytas aplinkybes. Pareiškimo aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir tai, kad gyveno šiame name, kad pareiškėjos vaikai lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, tai artimiausia mokykla, pareiškėja ir dabar gyvena, prižiūri namą. Iki mirties gyveno ir motina, kurią vėliau prižiūrėjo. Name tuo metu buvo 3 elektros skaitliukai, tačiau gauti duomenų nepavyko, nes praįjo beveik 40 metų. Tiek K., tiek P. ir O. B. turėjo atskirus skaitliukus ir atskirai vedė apskaitą, mokėjo mokesčius. Skaitliukas ir dabar registruotas O. B. vardu. Mano, kad yra pakankamos faktinės aplinkybės patvirtinančios, kad K. ir jos motina O. B., po K. B. mirties priėmė palikimą pradėdamos jį faktiškai valdyti. Todėl prašo pareiškimą patenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens atstovas advokatas P. Jegorovas paaiškino, kad prašo pareiškimą atmesti, nes klausimas išspręstas. Prie šios bylos yra prijungtos 2 bylos, viena nutraukta, tačiau kita išnagrinėta ir priimtas sprendimas ir Kauno apygardos nutartimi paliktas sprendimas galioti. Pareiškėja K. buvo suinteresuotas asmuo pagal pareiškėjos P. pareiškimą tuo pačiu klausimu. Ir K. ne tik buvo suinteresuotas asmuo, bet aktyviai dalyvavo, rašė pareiškimus, skundus, dalyvavo visuose posėdžiuose. Ir šiuo klausimu ji savo poziciją yra pareiškusi ir žodžiu ir raštu. Bet niekur nesakė, kad ir ji priėmė palikimą ir tai užfiksuota teismo sprendimuose. O dabar po kelių metų apsigalvojo, kad ir ji priėmė palikimą faktiškai valdydama, suprantama būtų jei ji būtų neįtraukta į bylos nagrinėjimą, nieko nežinotų, kad sprendimas priimtas be jos žinios. Byloje pareiškė nuomonę, bet niekur nesakė, kad ir ji yra pretendentė, tai manau šis klausimas yra išspręstas. Pareiškėjos atstovas minėjo, kad LAT nutarimą, tačiau jame yra parašyta, kad palikimą priėmė kiti asmenys, tai nėra pagrindo atsisakyti nagrinėti prašymo. Teismas pareiškimą priėmė, jo neatsisakė, tik kyla klausimas kaip išnagrinėti, o belieka išnagrinėti ir pareiškimą atmesti.

Advokatas mano, kad ginčas dėl to paties dalyko ir dėl tų pačių šalių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad pareiškėja prašo palikimo gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. B., gim. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio, o J. O. K., a.k(duomenys neskelbtini) po tėvo K. B., gim. 1881 m., mirties 1972-09-25 palikimą priėmė pradėdamos turtą faktiškai valdyti.

Nustatyta, kad 1972 09 25 mirė pareiškėjos tėvas K. B. (b.l. 9).

Po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė (prij b. Nr. 2-12-408 l. 50).

Pareiškėjos motina O. B. mirė 1993 09 03 (b.l. 10).

O. B. 1993 07 12 surašė testamentą, kuriuo savo turto ½ paliko pareiškėjai ir jos dukrai lygiomis dalimis (b.l. 11).

1994 m. balandžio 14 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas (b.l. 12).

2009 12 21 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (b.l. 13).

Ieškinys tenkintinas šiais motyvais.

Pareiškėja nurodė, kad name (duomenys neskelbtini) kaime, gyveno trys šeimos, pareiškėjos šeima, tėvai ir sesers M. E. P. šeima. Namas buvo dviejų galų ir namo galuose gyveno seserys, o viduryje namo gyveno tėvai.

Mirus tėvui, motina, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens M. E. P. šeimos liko gyventi name, šias aplinkybes patvirtino ir M. E. B. atstovė M. Š., šioje byloje suinteresuotas asmuo (prij. b. Nr. 2-1439-358/2009 l. 45), taigi tikėtina, kad pareiškėja, jos motina, jos sesuo M. E. P. ir po tėvo mirties priėmė palikimą pradėdamos jį valdyti. M. E. P., juridinę reikšmę turintis valdymo faktas nustatytas Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu ((prij. b. Nr. 2-1439-358/2009 l. 49-51), kurį kauno apygardos teismas paliko galioti.

Mirus M. E. P. jos teisių perėmėja šioje byloje suinteresuotas asmuo M. Š. su pareiškėjos prašymu nesutinka, nes nustačius jos mamai valdymo faktą pareiškėjai negali būti toks pat faktas nustatytas, nes jos nuomone šiuo atveju byla yra iškelta tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu byla. Šis suinteresuoto asmens atsikirtimas yra nepagrįstas, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005-12-29 nutarimu Nr.56 Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje (13 p.) išaiškino, kad „CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Tai, kad palikimą (nepriklausomai nuo jo priėmimo būdo) yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo fakto nustatymo." Suinteresuotas asmuo M. Š. nurodo, kad teismas turi priimti pareiškimą ir jį atmesti. Teismas nesutinka su šia nuomone, nes priėmus ieškinį teismas turi diskrecijos teisę iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų šalių paaiškinimų bei kitų įrodymų pagrindu nuspręsti kokį sprendimą priimti patenkinti ar atmesti.

Šioje byloje akivaizdu, kad po vyro mirties O. B. likdama gyventi name (gyveno iki 1993m., daugiau nei 20 metų) palikimą priėmė pradėdama jį valdyti, taip pat po K. B. mirties palikimą priėmė ir abi seserys, t.y. pareiškėja ir M. E. P., nes visos gyveno tame pačiame name.

Tai, kad pareiškėja palikimą priėmė įrodo tai, kad po tėvo mirties gyveno paliktame turtę (minėta, kad tai patvirtino ir suinteresuotas asmuo), taip pat patvirtina ir pateikta teismui pažyma, kad pareiškėjos vaikai 1974-1977 m. metais mokėsi Kauno rajone (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje, dabar Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla (b.l. 15, 23-35). Pareiškėja taip pat nurodė, kad mokėjo mokesčius, šias aplinkybių negali patvirtinti vien dėl to, kad tokie duomenys jau neišlikę, (b.l. 14), dirbo žemę, augino gyvulius prižiūrėjo namą, jį remontavo, todėl jos dalis, kurioje ji gyveno yra pilnai išlikusi, o kita dalis yra sugriuvusi (b.l. 74-77, 110-112).

Tos pačios eilės paveldėtojai gali paveldėti visi, keletas ar vienas, jei įrodo, kad turtą po mirties priėmė valdyti.

Reikia atkreipti dėmesį, kad byloje nedalyvavo nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo M. Š., kuri nesutinka su pareiškimu. Taip pat nei viena šalis nepakvietė apklausti liudytojų, ar bent suinteresuotų asmenų sesers ir brolio, kurie nepretenduoja į palikimą, tikslu patvirtinti aplinkybes, kuriomis grindžiamas tiek pareiškimas, suinteresuoto asmens M. Š. atsikirtimai posėdyje. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų bei proceso dalyvių paaiškinimų darytina išvada, kad tiek pareiškėjos motina, tiek pareiškėja priėmė palikimą pradėdamos jį valdyti.

Kauno apygardos teismas byloje, kurioje buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, M. E. P. nurodė, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi pareigos aiškintis ir įvardinti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą. Palikimą sudarančio turto kiekis ir jo vertė nustatomi pagal palikimo atsiradimo metu buvusią situaciją.

Palikimas atsirado 1972 metais, t.y. galiojant 1964m. civiliniam kodeksui. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 573 str.).

Pareiškėjos gyvenimas tėvo valdoje iki tėvo mirties bei tolesnis jos gyvenimas tame name po jo mirties, rūpinimasis namo priežiūra, ūkio vedimas patvirtina faktinį jo valdymą po palikėjo mirties. Šie aktyvūs pareiškėjos veiksmai patvirtina, kad ji laikė save paveldimo turto savininke, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad po tėvo mirties, ji faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį (CPK 444 str. 2d. 8 p.).

Patenkinus ieškinį visiškai priteistina iš M. Š. 139 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų, viso 1139 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 443 str. 6d.). Iš kitų suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jų interesai nebuvo priešingi.

Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 253 str., 259-270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nuspręndžia

Pareiškimą tenkinti visiškai. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. B., gim. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio, o J. O. K., a.k(duomenys neskelbtini) po tėvo K. B., gim.1881 m., mirties 1972-09-25 palikimą priėmė pradėdamos turtą faktiškai valdyti. Priteisti iš suinteresuoto asmens M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai J. O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1139 Lt (vieną tūkstantį šimtą trisdešimt devynis Lt) bylinėjimosi išlaidų Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Ulejevienė