Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. gegužės 31 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimą – 3 000 Eur dėl netinkamų, nežmoniškų, asmens garbę ir orumą žeminančių, sveikatai pavojų keliančių kalinimo sąlygų ir galimybės pasivaikščioti gryname ore nesuteikimo Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) (b. l. 1–3).Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.Vilniaus PN 2017 m. vasarą įvyko pertvarkymas ir leista nuteistuosius į lauką išleisti pasivaikščioti 4 valandas, tačiau tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą antrajam bendrajam išaiškinimui, kad nuteistasis / suimtasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas (toliau – ir val.) per dieną praleisti lauke, be to Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) išaiškino, kad to reikalauja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnis. Pareiškėjas nuo 2015 m. rudens dirba, jo darbas – varžtelių pakavimas, jis dirba kiekvieną darbo dieną nuo 8.30 val. iki 18.00 val., o pasivaikščioti vedama porinėmis mėnesio dienomis nuo 14.00 val. iki 18.00 val., neporinėmis – nuo 9.30 val. iki 12.30 val., taigi, darbo dienomis jam nėra sąlygų pasinaudoti galimybe pasivaikščioti gryname ore. Jau greitai bus metai, kai jis negali pasinaudoti minėta teise. Vilniaus PN į kreipimusis žodžiu niekas nekreipia dėmesio, nesprendžiamas klausimas dėl teisės pasivaikščioti gryname ore, pasportuoti dirbantiesiems. Dienos metu pareiškėjas negali išeiti pasivaikščioti iš darbo vietos, nes už pasišalinimą iš darbo vietos yra baudžiama.Pareiškėjui, grįžus iš darbo, tenka būti gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – apie 30 m², o joje būna 10–11 asmenų, be to, patalpa užkrauta inventoriumi, drabužiais, joje trūksta gryno oro, po darbo joje neįmanoma pailsėti ir dėl kitų nuteistųjų šurmulio, o juo labiau, neįmanoma, norint pasilsėti, išeiti pasivaikščioti gryname ore.Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, EŽTK 3, 8 ir 14 straipsniais, Jungtinių Tautų konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, nurodo, kad dėl Vilniaus PN pažeidimų jis patyrė itin neigiamus emocinius išgyvenimus, nuo 2017 m. vasaros jis kankinasi, jam skauda galvą, jis pasidarė irzlus, sutriko nervų sistema, yra sušlubavusi psichika, nes labai greitai supyksta, pasidarė jautrus, nervingas, keletą mėnesių kankina nemiga, naktimis prabunda, pradeda skaudėti galvą, tad be normalaus poilsio tenka ryte eiti į darbą, taip pat jis patyrė nepatogumus, stresą, depresiją, pablogėjo bendravimo galimybės, patyrė diskomfortą, garbės ir orumo pažeminimą, be to, Vilniaus PN pažeidė EŽTK 3 straipsnį. Taigi, pareiškėjui už Vilniaus PN pažeidimus ir dėl to patirtus neigiamus jausmus ir neigiamas kalinimo sąlygas priteistinas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

II

Pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, jokiose pareigose nėra dirbęs. Pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ (toliau – ir VĮ „Mūsų amatai“) Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų cecho darbininku vienetininku pareigose (žr. VĮ „Mūsų amatai“ įsakymo Nr. 7/05-109 „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą“ kopiją). Pareiškėjo darbo vieta yra Vilniaus PN teritorijoje, gamybos zonoje. VĮ „Mūsų amatai“ dirbantiems nuteistiesiems jų darbo laiko grafikus nustato VĮ „Mūsų amatų“ administracija.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) X skyriaus antrame skirsnyje nustatytos laisvės atėmimo bausmių vykdymo pataisos namuose tvarka ir sąlygos. Šiame BVK skirsnyje reglamentuotos nuteistųjų grupės pataisos namuose ir atskirų nuteistųjų grupių laikymo sąlygos, taip pat reglamentuota nuteistųjų pasivaikščiojimų teisė nuteistųjų grupėms. Įstatymų leidėjas 2015 m. birželio 23 d. BVK pakeitimo įstatyme Nr. XII-1818 pakeitė BVK X skyriaus antrame skirsnyje nustatytas laisvės atėmimo bausmių vykdymo pataisos namuose tvarką ir sąlygas, taip pat nustatė konkretų pasivaikščiojimams skirtą laiką kiekvienai nuteistųjų grupei.Teismui pateikiamose Vilniaus PN nuotraukose matyti Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimų kiemas, taip pat Vilniaus PN gamybinės zonos teritorija (taip pat erdvus kiemas). Teismui pateikiamas Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikas, pagal kurį paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirta 4 valandas, t. y. net daugiau negu nustatyta BVK. Pareiškėjas šiuo metu gyvena I-ojo gyvenamojo korpuso ketvirtame aukšte (6 nuteistųjų būryje). Pagal Vilniaus PN administracijos nustatytą grafiką pareiškėjas turi teisę kasdien pasivaikščioti mėnesio porinėmis dienomis nuo 14.00 iki 18.00 val., mėnesio neporinėmis dienomis – nuo 8.00 iki 12.30 val. Taigi, visiems Vilniaus PN nuteistiesiems sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore įstatyme nustatytą laiką.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad Vilniaus PN administracija užtikrina nuteistųjų teisę į buvimą gryname ore, įstaigoje sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, taip pat I-ajame gyvenamajame korpuse gyvenančių nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikas. Pareiškėjui taip pat taikomas nustatytas pasivaikščiojimų režimas. Pareiškėjas dirba VĮ „Mūsų amatai“, jo darbdavys jam nustato jo darbo grafiką, o pareiškėjas turi visas galimybes kreiptis į savo darbdavį ir suderinti savo darbo grafiką taip, kad atsižvelgiant į Vilniaus PN nustatytą bausmės atlikimo režimą, būtų kiek įmanoma tenkinami kiti jo poreikiai.

VĮ „Mūsų amatai“ dirbantys nuteistieji pagal darbo paskyras praleisti pro kontrolės ir praleidimo punktą į gamybinę zoną, turi galimybę būti gryname ore erdviame gamybinės zonos kieme. Nuteistiesiems, dirbantiems VĮ „Mūsų amatai“, darbo metu suteikiamos darbo pertraukos, kurias nuteistieji turi galimybę praleisti gryname ore, taip pat kasdien suteikiama pietų pertrauka, kurios metu dirbantys nuteistieji grįžta į gyvenamąją zoną, kurioje įrengta valgykla nuteistiesiems. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Mūsų amatai“ dirbančių nuteistųjų, taip pat ir pareiškėjo darbo krūvis nėra labai didelis, konstatuotina, kad pareiškėjas turi galimybę gryname ore lauke praleisti pakankamai laiko.Nuteistųjų laisvės atėmimu darbas yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių. Nuteistųjų darbo pataisos įstaigose pagrindinis tikslas – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, taip pat tobulinti nuteistųjų sugebėjimus užsidirbti gyvenimui, išėjus į laisvę. Toks darbo organizavimo pataisos įstaigose principas reiškia, kad darbo vietos laisvės atėmimo vietose kuriamos ne tam, kad būtų gaunama pelno, o tam, kad nuteistieji galėtų dirbti, išmoktų amato ir įgytų profesiją.Dėl žalosSkunde nurodytu ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją su skundais dėl galimai jo atžvilgiu daromų teisės aktų pažeidimų nesikreipė. Visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagristos abstrakčiais teiginiais. Vilniaus PN su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (šiuo atveju – valstybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, nes valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, esant 3 sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą; nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymuose nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis. Žalos atlyginimo teisinius pagrindus, žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos; neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A520-1267/2013, kt.). Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011, kt.). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą nurodė, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Pareiškėjas nepagrindžia, kaip apskaičiavo 3 000 Eur neturtinę žalą, nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės darė įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai.

Taigi, Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, o todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

III

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės atstovo pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo skundą, pateikė teismui 2018 m. liepos 17 d. atsikirtimą, kurį iš esmės grindžia nurodomais argumentais (b. l. 24–25).

Vilniaus PN atsiliepime nurodo, kad 4 val. pasivaikščiojimo trukmė yra didesnė, negu reglamentuota BVK, tačiau tokia trukmė prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ataskaitoje CPT/ Inf(92)3 pateiktam išaiškinimui, kad suimtasis / nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke, be to, pagal EŽTT praktiką to reikalauja ir EŽTK 3 straipsnis, o Vilniaus PN klaidina teismą ir pažeidžia pareiškėjo teises, nesilaiko BVK.Nors Vilniaus PN nurodo, kad įstaigoje įrengtas kiemas, tačiau, pasak pareiškėjo, jis rakinamas 18.00 val., tad jis po darbo (t. y. 18.00 val.) negali į jį patekti. Be to, kiemas nėra erdvus, kaip kad nurodo Vilniaus PN: vienu metu kiemeliu turi naudotis 200 asmenų, o kiemelio plotas – 525 m², tad išeiginėmis dienomis naudojimasis kiemeliu prilygsta kankinimui, tai yra EŽTK 3 straipsnio pažeidimas.Pažymėtina, kad darbdavys užtikrina darbą, o ne pasivaikščiojimus, kurių grafiką nustato Vilniaus PN pareigūnai.Vilniaus PN pateiktame atsakyme (pateikiamas su atsikirtimu) pripažįsta trūkumus dėl darbo ir pasivaikščiojimo grafiko ir pažadėjo spręsti dirbančiųjų pasivaikščiojimo klausimą.

IV

Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės rėmėsi skundu ir prašė skundą tenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo direktorius 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakyme Nr. 7/05-109 „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą“ paskyrė pareiškėją Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų cecho darbininku vienetininku, mokant už pagamintos produkcijos kiekį nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 12).VĮ „Mūsų amatai“ vadovas 2017 m. sausio 1 d. patvirtino tokį VĮ „Mūsų amatai“ Baldų gamybos ir paslaugų cecho nuteistųjų darbo grafiką: išvedimas į darbą – 8.15 val.–8.30 val., darbas – 8.30 val.–10.00 val., pertraukėlė – 10.00 val.–10.15 val., darbas – 10.15 val.–12.45 val., pietų pertrauka – 12,45 val.–13.25 val., darbas – 13.25 val.–16.25 val., pertraukėlė – 16.25 val.–17.00 val., darbas – 17.00 val.–18.00 val., išvedimas iš darbo – 18.00 val.–18.15 val. (b. l. 37).Pagal Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. patvirtintą Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiką pareiškėjas turi teisę kasdien pasivaikščioti mėnesio porinėmis dienomis nuo 14.00 iki 18.00 val., mėnesio neporinėmis dienomis – nuo 8.00 iki 12.30 val. (b. l. 15) (pareiškėjas apgyvendintas I-ojo korpuso 4 aukšte (žr. Atsiliepimą b. l. 8–11)).Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2018 m. birželio 6 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, nuo kelintos valandos ir iki kada vaikštoma lauke, kada teritorija atrakinama, užrakinama 2018 m. liepos 4 d. rašte Nr. 42-624 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, be kita ko, nurodė: nuteistieji į pasivaikščiojimo kiemą išleidžiami pagal Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimų gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiką (Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. patvirtintas grafikas Nr. 81-454); vadovaujantis šiuo grafiku, nuteistieji į pasivaikščiojimų kiemą (taip pat ir I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistieji) išleidžiami nuo 8.00 val. ir paskutinis pasivaikščiojimas baigiamas 18.00 val. (b. l. 38).Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2018 m. birželio 11 d. prašymą, kuriame keltas klausimas dėl galimybės pasivaikščioti nesudarymo dirbantiems nuteistiesiems, 2018 m. liepos 9 d. rašte Nr. 42-635 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, be kita ko, nurodė, kad atsižvelgus į pareiškėjo ir kitų nuteistųjų prašymus ir nurodytas aplinkybes (t. y. kad dėl darbo nespėjama išeiti pasivaikščioti būriui paskirtu laiku), artimiausiu metu Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafikas bus pakoreguotas, nustatant atskirą pasivaikščiojimo laiką dirbantiems asmenims (b. l. 39).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3. Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas teigia, kad jam nuo 2017 m. liepos 26 d., kai Vilniaus PN buvo patvirtintas nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafikas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą), iki 2018 m. liepos mėn. nebuvo sudarytos galimybės pasivaikščioti gryname ore: jis dirba nuo 8 val. 15 min. iki 18 val. 15 min., o pasivaikščiojimai vykdomi nuo 8 val. iki 18 val. (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1-4 punktus). Teismas iš karto pabrėžia, kad pagal nustatytus duomenis Vilniaus PN administracija nesudarė pareiškėjui galimybių kasdien pasivaikščioti gryname ore, nors tokia pareiškėjo teisė numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (jo 73 straipsnio 5 punkte, 74 straipsnio 5 punkte, 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte). Vadinasi, atsakovė padarė pažeidimą, t. y. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, neužtikrindama pareiškėjo teisės į kasdieninį pasivaikščiojimą gryname ore.

Teismas vertina, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kurią galima atlyginti tik pinigais, nes pažeidimas buvo intensyvus, t. y. kiekvieną darbo dieną pareiškėjas negavo galimybės pasivaikščioti, tai truko beveik visus metus, t. y. apie 250 kalendorinių dienų, atmetus poilsio dienas. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo gryname ore teisė yra viena pagrindinių pataisos namuose laikomų asmenų teisių, tiesiogiai numatyta įstatyme; teismas vertina šią teisę per įstatymų leidėjo tikslo nepakenti nuteistųjų sveikatai prizmę. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog po pareiškėjo nusiskundimų (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą) atsakovė pakeitė pasivaikščiojimų tvarką (pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdyje).

Teismas, pakartodamas, kad nesuteikimas pareiškėjui galimybės pasivaikščioti gryname ore negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo pažeidimo metu Vilniaus PN egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 380 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo padaryta žala sveikatai dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 750 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN. Teismo vertinimu, didesnės negu 750 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už nesuteikimą galimybės pasivaikščioti gryname ore nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. liepos mėn.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.