- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- I-4344-189/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03381-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- S. D.-A., M. D., A. D.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- UAB „Garsų pasaulis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės dalyvaujant pareiškėjai S. D.-A.,
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Dainai Jakimauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. D.-A., M. D., A. D. skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, UAB „Garsų pasaulis“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi su skundu (b. l. 7–8) į teismą prašydami:
1) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) 2014-06-17 sprendimą Nr. (11.)I-5399 (b. l. 12–14);
2) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-09 sprendimą Nr. 6-15-2298 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą pripažinti nelaimingą atsitikimą, įvykusį A. D., draudiminiu įvykiu (b. l. 15–16);
3) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-11 sprendimą Nr. 6-18-6097 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą skirti S. D.-A. vienkartinę socialinio draudimo išmoką (b. l. 17);
4) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-11 sprendimą Nr. 6-18-6098 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą skirti A. D. vienkartinę socialinio draudimo išmoką (b. l. 18);
5) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-11 sprendimą Nr. 6-18-6099 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą skirti M. D. vienkartinę socialinio draudimo išmoką (b. l. 19);
6) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-11 sprendimą Nr. 6-18-6100 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą skirti A. D. periodinę socialinio draudimo išmoką (b. l. 20);
7) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-11 sprendimą Nr. 6-18-6101 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą skirti M. D. periodinę socialinio draudimo išmoką (b. l. 21);
8) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-11 sprendimą Nr. 6-18-6106 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą skirti S. D.-A. periodinę socialinio draudimo išmoką (b. l. 22);
9) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pažymėdami faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad 2008-12-20 Gruzijoje, Tbilisio mieste įvyko nelaimingas atsitikimas darbe (automobilio avarija), kurio metu žuvo pareiškėjos vyras ir pareiškėjų M. D. bei A. D. tėvas A. D.. Su A. D. vadovaujama bendrove UAB „Projektų daktaras“ UAB „Garsų pasaulis“ 2008-10-31 sudarė paslaugų sutartį Nr. GP08-SUT001-0100 (toliau – ir Paslaugų sutartis, b. l. 25), kurios pagrindu sutarė, kad UAB „Projektų daktaras“ teiks projektų valdymo konsultacijų paslaugas projekte, vykdomame su Gruzijos finansų ministerija. A. D. 2008 m. gruodžio 20-22 dienomis Gruzijoje vykdė UAB „Garsų pasaulis“ vykdomo projekto vadovo funkcijas. A. D. vykdant UAB „Garsų pasaulis“ pavedimą (pavedimo pagrindas – Paslaugų sutartis), Gruzijoje 2008-12-20 įvyko eismo įvykis, kurio metu A. D. žuvo. Pareiškėja dėl jos vyrui įvykusio nelaimingo atsitikimo, 2009-12-20 kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių (toliau – ir VDI Vilniaus skyrius), kuris, ištyręs įvykio aplinkybes, 2009-04-16 surašė Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktą Nr. 2 (toliau – ir Aktas Nr. 2, b. l. 33). Apie nelaimingą atsitikimą buvo pranešta VSDFV Vilniaus skyriui, kuris 2009-10-28 sprendimu nelaimingą atsitikimą pripažino nedraudiminiu įvykiu, atitinkamai 2009-11-10 buvo priimti sprendimai, kuriais buvo atsisakyta skirti vienkartines ir periodines draudimo išmokas pareiškėjams.
Pareiškėjai dėl minėtų sprendimų panaikinimo kreipėsi į teismą. Teismas tenkino pareiškėjų skundą ir perdavė VSDFV Vilniaus skyriui klausimą dėl A. D. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu ir išmokų išmokėjimo nagrinėti iš naujo (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla I-977-815/2010). VSDFV Vilniaus skyriui ginčo situaciją išnagrinėjus pakartotinai, atsakovo pozicija iš esmės nepasikeitė. Pareiškėjai dėl VSDF skyriaus po pakartotinio tyrimo priimtų sprendimų kreipėsi į VSDFV, kuri taip pat atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą.
Pareiškėjų teigimu, A. D. įvykęs nelaimingas atsitikimas pripažintinas draudiminiu įvykiu, nes šis atsitikimas pilnai atitinka Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 str. 1 dalies ir Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 bei 10.3 punktų nuostatas. Pareiškėjai šiuo aspektu nurodė, kad, kaip konstatuota Akte Nr. 2, nelaimingas atsitikimas A. D. įvyko vykstant iš darbo į gyvenamąją vietą (viešbutį) bei tai, kad vykdamas į nakvynės vietą (viešbutį) po užsitęsusios darbo dienos A. D. pateko į autoavariją ir buvo mirtinai sužalotas. Aktą Nr. 2, kartu su kitais tyrimą atlikusiais pareigūnais, taip pat pasirašė ir VSDFV Vilniaus skyriaus atsakinga vyresnioji specialistė pašalpoms, todėl, pareiškėjų teigimu, VSDFV nepagrįstai konstatavo, kad nei Akte Nr. 2, nei prie jo pridėtoje medžiagoje nebuvo pakankamai duomenų, kad A. D. įvykęs nelaimingas atsitikimas įvyko būtent pakeliui iš darbo. Tuo tarpu Gruzijos finansų ministerijos 2009-04-10 rašte Nr. 09/4193 taip pat nurodyta, kad A. D. komandiruotė buvo trumpalaikė, todėl buvo numatyta, kad darbas vyks vakarais ir išeiginėmis dienomis. Pareiškėjų teigimu, VSDFV neteisingai vertino, kad iš Gruzijos institucijų nebuvo gauta jokios informacijos, patvirtinančios, kad nelaimingas atsitikimas įvyko būtent pakeliui iš darbo į poilsio vietą. Be to, aplinkybė, kad A. D. įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe (pakeliui į (iš) darbo) nurodyta ir VDI Vilniaus skyriaus pranešime VSDFV Vilniaus skyriui. Pažymėjo, kad A. D. veiksmai, kaip verslo vakarienės organizavimas, gali būti pateisinami Paslaugų sutarties vykdymo apimtyje, nes tai įėjo į jo darbo funkcijas, o apie tai, kad, nagrinėjamu atveju, turėjo būti atsižvelgta ir į A. D. dirbto darbo pobūdį, konstatavo šį ginčą nagrinėję teismai.
Nurodė, kad tiriant įvykį buvo surašytas Aktas Nr. 2, tuo tarpu pagal Nuostatų 7 punktą, tokios formos aktas surašomas tuomet, kai ištiriamas nelaimingo atsitikimo ryšys su darbu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nuostatų 10.2 punkte. Nuostatuose taip pat nustatyta, kad, kai tyrime dalyvaujantys asmenys su tyrimo išvada nesutinka, raštu išdėsto nesutikimo motyvus (Nuostatų 20 p.). Tyrimo atveju, VSDFV Vilniaus skyriaus specialistė Aktą Nr. 2 pasirašė, patvirtindama jame išdėstytas išvadas. Aktas ginčytas nebuvo, todėl yra galiojantis. Tuo tarpu neginčijant šio akto, VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisės kvestionuoti ir nesivadovauti jame užfiksuotomis išvadomis. Tuo labiau, kad, kaip numatyta Nuostatų 24 punkte, nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu. Pabrėžė, kad kompetencija nustatyti, ar nelaimingas įvykis įvyko darbo metu, ar pakeliui į darbą, ar iš darbo priklauso VDI. VSDFV Vilniaus skyrius neturi kompetencijos iš naujo tirti įvykio aplinkybių. Apibendrindami nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius priimdamas sprendimą nekonstatavo Įstatymo 7 str. pagrindų, todėl nelaimingas atsitikimas įvykęs A. D., turėtų būti pripažintas draudiminiu įvykiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimo (b. l. 68–72) argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti. Nurodė, jog nelaimingas atsitikimas įvykęs A. D. nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu dėl to, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2.00 val. nakties, o Gruzijos finansų ministerijos 2009-04-10 rašte Nr. 03/4193 nebuvo nurodyta, kad A. D. būtų numatytas darbas ir naktimis. Be to, apie tai, ar A. D. tą naktį važiavo iš darbo nepatvirtino ir Gruzijos institucijų pranešimai. Pažymėjo, kad negavus įrodymų, patvirtinančių, kad A. D. įvykęs nelaimingas atsitikimas įvyko kelyje iš darbo, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo įvykį vertinti kaip draudiminį ir atitinkantį Įstatymo 6 str. 4 dalies 2 punktą bei Nuostatų 10.3 punktą.
Dėl argumentų, kad tai, kad A. D. įvykęs nelaimingas atsitikimas pripažintinas draudiminiu patvirtina Aktas Nr. 2, 2009-04-10 Gruzijos finansų ministerijos raštas bei UAB „Garsų pasaulis“ 2009-01-29 ir 2009-11-26 raštų turinys, nurodė, kad šiuos dokumentus teismai jau yra įvertinę ir be kita ko konstatavę, kad nėra pakankami įrodymai patvirtinimui, kad A. D. žuvo grįždamas iš darbo. Tuo tarpu UAB „Garsų pasaulis“ 2009-11-26 rašte išdėstyta tik bendro pobūdžio informacija, nepatvirtinanti, kad A. D. žuvo grįždamas iš darbo.
Pažymėjo, kad teisę spręsti dėl nelaimingo atsitikimo darbe/pakeliui į darbą, ar iš darbo pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu Įstatymas ir Nuostatai suteikia išimtinai VSDFV skyriams, o tai, kad VDI surašė pakeliui iš darbo aktą, VSDFV Vilniaus skyriaus neįpareigoja įvykio pripažinti draudiminiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimo (b. l. 143–146) argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti. Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius negavęs pakankamai įrodymų apie tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui iš darbo į poilsio vietą, priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo A. D. įvykusį nelaimingą atsitikimą pripažino nedraudiminiu įvykiu. Pažymėjo, kad Akte Nr. 2 priimtos išvados VSDFV Vilniaus skyriaus nesaisto, nes teisė nustatyti, ar įvykis draudiminis, išimtinai suteikta tik VSDFV skyriams. VDI surašytas Aktas yra tik vienas iš dokumentų, kuris vertintinas sprendžiant klausimą dėl įvykio pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Garsų pasaulis“ atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu dalyvavo atstovas, kuris palaikė pareiškėjos poziciją. Pažymėjo, kad A. D., kaip projekto vadovas, į Gruziją buvo išvykęs užbaigti projekto. Darbo laikas šios komandiruotės metu nebuvo apibrėžtas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Projekto užbaigimo darbai vyko atsižvelgiant į kliento (Gruzijos finansų ministerijos) pageidavimus. Nurodė, kad dėl vykdomo projekto ir jam pačiam teko vykti į Gruziją, todėl iš patirties žino, kad susitikimai su klientu neprasidėdavo ne nuo 8.00 val., o susitikimus tekdavo organizuoti ir nuo 22.00 val. Pažymėjo, jog yra įsitikinęs, kad tą vakarą, kai įvyko autoįvykis, A. D. vyko iš darbinio susitikimo į poilsio vietą. A. D. į Gruziją buvo išvykęs labai trumpam laikui, todėl, kadangi vyko paskutiniai projekto užbaigimo darbai, tą vakarą visi ilgai dirbo. Pabrėžė, kad tai patvirtina ir Finansų ministerijos pateikta informacija. Tarp UAB „Garsų pasaulis“ ir UAB „Projektų daktaras“ buvo sudaryta 2008-10-31 paslaugų sutartis, kurioje komandiruotės darbo laikas nebuvo apibrėžtas. A. D. buvo šio projekto vadovas, jis buvo už jį atsakingas, todėl, baigiant vykdyto projektą, jis turėjo išspręsti visus su projekto užbaigimu susijusius klausimus. Pažymėjo, kad tai, kad A. D. tą vakarą vyko iš darbinio susitikimo tvirtina ir tai, kad kartu su juo automobilyje vyko asmenys, kurie taip pat buvo atsakingi už projekto rengimą, užbaigimą. Automobiliu nevyko asmenys, kurie buvo nesusiję su vykdomu projektu, tai buvo už projektą atsakingi Gruzijos finansų ministerijos darbuotojai. Pažymėjo, kad įvykis turėtų būti pripažintas draudiminiu įvykiu, nes nelaimingas atsitikimas įvyko A. D. vykstant po darbo į poilsio vietą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-06-17 sprendimo Nr. (11.)I-5399, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-09 sprendimo Nr. 6-15-2298 ir 2013-12-11 sprendimų Nr. 6-18-6097, Nr. 6-18-6098, Nr. 6-18-6099, Nr. 6-18-6100, Nr. 6-18-6101 Nr. 6-18-6106 teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą – nelaimingą atsitikimą, įvykusį A. D. pripažinti draudiminiu, taip pat dėl įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimus – skirti vienkartines ir periodines socialinio draudimo išmokas S. D.-A., A. D., M. D..
Byloje pateiktais rašytiniais dokumentais ir prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-977-815/2010 surinkta medžiaga nustatyta, kad 2008-12-20 02.00 val., Tbilisio mieste, Gruzijoje, įvykusio nelaimingo atsitikimo (automobilio avarija) metu žuvo A. D., pareiškėjos S. D.-A. vyras bei M. D. ir A. D. tėvas. Tarp A. D., einančio UAB „Projektų daktaras“ direktoriaus pareigas (pagrindas – 2008-04-28 Darbo sutartis Nr. 1, b. l. 23) ir UAB „Garsų pasaulis“ sudarytos 2008-10-31 paslaugų sutarties Nr. GP08-SUT001-0100 (b. l. 25) pagrindu, A. D. laikotarpiu nuo 2008-12-20 iki 2008-12-22, Gruzijoje (pagrindas – 2008-12-15 Įsakymas dėl A. D. komandiruotės laikotarpiu 2008-12-18 – 2012-12-22, b. l. 32) vykdė projekto vadovo funkcijas teikiant projektų valdymo konsultacijų paslaugas projekte, kurį UAB „Garsų pasaulis“ vykdė su Gruzijos finansų ministerija.
Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo Valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir VDI) surašė Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktą Nr. 2, kuriame nurodyta, kad komandiruotės metu, 2008-12-20 A. D. vykdamas į nakvynės vietą (viešbutį) po užsitęsusios darbo dienos pateko į autoavariją ir buvo mirtinai sužalotas. Akte nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko A. D. vykstant iš darbo į gyvenamąją vietą (viešbutį) (b. l. 33). VDI 2009-01-21 pranešimu Nr. SD-1660 apie mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe (pakeliui į (iš) darbo) pranešė VSDFV Vilniaus skyriui (b. l. 35). VSDFV Vilniaus skyrius 2009-10-28 sprendimu Nr. 6-15-1497 (prijungta administracinė byla Nr. I-977-815/2010, b. l. 9) A. D. įvykusį nelaimingą atsitikimą pripažino nedraudiminiu įvykiu, todėl 2009-11-10 sprendimais Nr. 6-18-3020, Nr. 6-18-3021, Nr. 6-18-3022 (b. l. 36–38) nusprendė pareiškėjams neskirti vienkartinių draudimo išmokų, o sprendimais Nr. 6-18-3023, Nr. 6-18-3024 ir Nr. 6-18-3025 (b. l. 39–41) nusprendė pareiškėjams neskirti ir periodinių draudimo išmokų. VSDFV 2009-12-30 sprendimu Nr. (11.1)I-7837 (prijungta administracinė byla Nr. I-977-815/2010, b. l. 16) patvirtino VSDFV skyriaus sprendimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas šių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą 2010-05-03 sprendimu Nr. I-977-815/2010 panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus ir šiuos sprendimus patvirtinantį VSDFV sprendimą, o klausimą dėl A. D. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu bei klausimą dėl išmokų skyrimo perdavė atsakovui (VSDFV Vilniaus skyriui) nagrinėti iš naujo. Teismas įpareigojo atsakovą papildomai ištirti aplinkybę, ar A. D. nelaimingas atsitikimas įvyko jam grįžtant į poilsio vietą iš darbo.
Žemesnės instancijos teismas
VSDFV Vilniaus skyrius vykdydamas įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą Nr. I-977-815/2010, su 2011-05-04 raštu Nr. (10.46)3-29114 (b. l. 90) kreipėsi į Gruzijos finansų ministeriją prašydamas suteikti informaciją, ar A. D. 2008-12-20 02.00 val. įvykęs nelaimingas atsitikimas, Tbilisio mieste, įvyko kelyje iš darbo į poilsio (viešbučio) vietą. VSDFV Vilniaus skyrius su 2011-05-31 raštu Nr. (10.46)3-35362 (b. l. 31), 2012-03-09 raštu Nr. (9.24)3-2599 (b. l. 91), 2012-08-07 raštu Nr. (9.24)3-86446 (b. l. 92) kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Gruzijoje dėl tarpininkavimo gaunant informaciją iš Gruzijos finansų ministerijos. Iš Gruzijos užsienio reikalų ministerijos buvo gautas 2012-06-15 raštas Nr. 01/9035 (b. l. 98). VSDFV Vilniaus skyrius su 2013-02-01 ir 2013-02-06 raštais (b. l. 101, 103) dėl tarpininkavimo į Lietuvos Respublikos ambasadą Gruzijoje kreipėsi pakartotinai. Gruzijos užsienio reikalų ministerija pateikė 2010-05-18 Tbilisio miesto teismo nuosprendį (b. l. 116). Atsakovas įvertinęs, kad nebuvo gauta duomenų, patvirtinančių, kad A. D. įvykęs nelaimingas atsitikimas įvyko kelyje iš darbo į poilsio vietą, 2013-12-09 sprendimu Nr. 6-15-2298 (b. l. 15), vadovaujantis Įstatymo 7 str. 1 dalimi bei Nuostatų 12, 31 punktais, A. D. 2008-12-20 įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą pripažino nedraudiminiu įvykiu. Minėto sprendimo pagrindu buvo priimti sprendimai dėl vienkartinių ir periodinių išmokų neskyrimo pareiškėjams (b. l. 17, 18, 19, 20, 21, 22).
Pagal Įstatymo (2007-12-20 redakcija) 3 straipsnyje pateiktą sąvoką, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos, ar darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis vietos, ar darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu (12 punktas).
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – ir Saugos ir sveikatos įstatymas). Šio įstatymo (2007-06-07 redakcija) 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visi nelaimingi atsitikimai darbe privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas kartu su jo priedais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka išsiunčiamas atitinkamoms institucijoms ir nukentėjusiajam arba jo šeimai. Pagal Saugos ir sveikatos įstatymo 45 str. 1 dalį, taip pat pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (2005-10-29 redakcija) 53.4 punktą, tyręs nelaimingą atsitikimą darbe Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe N-1 ar N-2 formos aktus ir tyrimo dokumentų patvirtintas kopijas ir tyrimo medžiagą įteikia (išsiunčia) draudimo įstaigai (įstaigoms), kurioje (kuriose) nukentėjusysis apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
Nustatyta, kad dėl A. D. įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo VSDFV Vilniaus skyriui buvo įteiktas VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus 2009-04-16 nelaimingo atsitikimo darbe aktas (forma N-2). Akte konstatuota išvada, kad A. D. 2008-12-20 komandiruotės metu vykdamas į nakvynės vietą (viešbutį) po užsitęsusios darbo dienos pateko į autoavariją ir buvo mirtinai sužalotas. Akte nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko A. D. vykstant iš darbo į gyvenamąją vietą (viešbutį). Taigi Akto priėmimas, nagrinėjamu atveju, Įstatymo 3 str. 12 punkto prasme reiškia, kad nelaimingas mirtinas atsitikimas buvo ištirtas Saugos ir sveikatos įstatyme bei Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka ir buvo pripažinta, kad nelaimingas atsitikimas A. D. įvyko jam vykstant iš darbo į poilsio vietą.
Įstatymo 6 straipsnis nustato nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais sąlygas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvykę pakeliui į darbą ar iš darbo (2 punktas). A. D. nelaimingo atsitikimo metu buvo UAB Projektų daktaras“ direktorius, vadinasi buvo apdraustasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.
Įstatymo 7 straipsnis nustato kokiais atvejais nelaimingi atsitikimai darbe nepripažįstami draudiminiais įvykiais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.
Įstatymo 6 str. 6 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.
Nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrinius klausimus reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (2008-03-26 redakcija). Šių nuostatų 22 punkte nustatyta, kad nagrinėdamas nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius pagal nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos patvirtinimo aktus ir kartu gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką. Kilus neaiškumui ar esant būtinybei gali būti pareikalauta papildomų dokumentų. Šių Nuostatų 24 punktas reglamentuoja, kad nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2), ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai, kurie išvardyti 24.1-24.13 papunkčiuose. Iš aukščiau aptartų teisės aktų nuostatų galima daryti išvadą, kad Valstybinės darbo inspekcijos aktas (nagrinėjamu atveju Aktas N-2) Įstatymo 6 str. 6 dalies ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 22 ir 24 punktų kontekste, laikytinas dokumentu, kuriuo VSDFV teritorinis skyrius, atlikdamas nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrą, turi vadovautis. Būtent Valstybinei darbo inspekcijai įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus tirti ir vertinti įvykio darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo aplinkybes, faktus, atitinkamai pateikiant išvadas. Tuo tarpu nelaimingo atsitikimo tyrimo metu dalyvavusiems asmenims nepasinaudojus Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (2005-10-29 redakcija) 69 punkte nustatyta teise nepasirašyti Akto, atitinkamai nurodant nepasirašymo priežastis, Aktas tampa galiojantis.
Nagrinėjamu atveju, tarp aplinkybių, kurias nustatė Valstybinė darbo inspekcija 2009-04-16 Aktu ir aplinkybių, kurios nurodytos atsakovo 2013-12-09 Sprendime Nr. 6-15-2298 yra prieštaravimų Įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkto sąlygų nustatymo prasme. Akte N-2 nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas (auto įvykis) įvyko A. D. vykstant iš darbo į poilsio vietą (viešbutį), tuo tarpu VSDFV Vilniaus skyrius padarė išvadą, kad įvykęs nelaimingas atsitikimas negali būti laikytinas draudiminiu įvykiu, nes VSDFV Vilniaus skyriui nebuvo pateikta pakankamai informacijos (duomenų), kad eismo įvykis įvyko A. D. vykstant iš darbo į poilsio vietą. Kaip sprendė atsakovas, surinkti duomenys nepatvirtina, kad A. D. buvo nustatyta dirbti ir naktį. Taigi byloje nėra ginčo dėl fakto, kad A. D. ginčo laikotarpiu buvo išvykęs į komandiruotę Gruzijoje, tačiau, nagrinėjamu atveju, prieštaraujama dėl dviejų kompetentingų institucijų (VSDFV Vilniaus skyrius ir Valstybinė darbo inspekcija) skirtingai vertinamo A. D. vykimo po darbo/ne po darbo į poilsio vietą fakto. Iš prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-977-815/2010 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija pagal kompetenciją tirdama nelaimingą atsitikimą ir siekdama nustatyti nelaimingo atsitikimo pagrindinius faktus su 2009-01-26 raštu Nr. SD-2055, vėliau su 2009-02-23 raštu Nr. SD-4497 (prijungta administracinė byla Nr. I-977-815/2010, b. l. 44, 50) kreipėsi Lietuvos ambasadą Gruzijoje, prašydama pateikti visą jiems žinomą informaciją apie A. D. mirties aplinkybes ir priežastis. Atsakant į užklausimus Valstybinėje darbo inspekcijoje buvo gauti Nacionalinio teismo ekspertizės biuro eksperto išvada Nr. 1568/33, Gruzijos patrulinės policijos departamento pranešimas, Gruzijos finansų ministerijos pranešimas, Gruzijos užsienio reikalų ministerijos pranešimas Nr. 6/1289-18 (prijungta administracinė byla Nr. I-977-815/2010, b. l. 87, 97, 99, 101). Įvertinusi gautus dokumentus Valstybinė darbo inspekcija priėmė išvadą, kad mirtinas nelaimingas atsitikimas A. D. įvyko jam grįžtant po darbo į poilsio (viešbutį) vietą. Tuo tarpu VSDFV Vilniaus skyrius prieštaraudamas, kad surinkti dokumentai nepatvirtina fakto, kad A. D. komandiruotės metu buvo numatyta dirbti ir naktį, pastarojo grįžimo 02.00 val. į poilsio vietą nevertino kaip grįžimo į poilsio vietą būtent po užsitęsusios darbo dienos. VSDFV Vilniaus skyrius vykdydamas įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-05-03 sprendimą Nr. I-977-815/2010, kreipėsi į Gruzijos Finansų ministeriją dėl informacijos apie A. D. įvykusį nelaimingą atsitikimą pateikimo (prašydami nurodyti, ar 2008-12-20 02.00 val. įvykęs nelaimingas atsitikimas A. D. įvyko jam grįžtant iš darbo užduoties vykdymo į poilsio vietą ir kt. aplinkybes). VSDFV Vilniaus skyriuje buvo gauti Gruzijos užsienio reikalų ministerijos raštas 01/9035 (b. l. 98) ir 2010-05-18 Tbilisio miesto teismo nuosprendis (b. l. 116). Iš gautų dokumentų atsakovas dar kartą padarė išvadą, kad juose nėra informacijos (įrodymų), kad A. D. buvo nustatyta dirbti ir naktį. Tuo pagrindu nelaimingo atsitikimo faktines aplinkybes atsakovas pakartotinai įvertino, kaip neatitinkančias Įstatymo 6 str. 4 dalies 2 punkto sąlygų.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad onus probandi (įrodinėjimo pareiga) dėl Įstatymo 7 straipsnio nuostatų taikymo tenka subjektui, kuriam, suteikta kompetencija priimti sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu, t. y. atsakovui (VSDFV skyriui). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad Įstatymo paskirtis, išimtinis nedraudiminių įvykių pobūdis, itin griežtos nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu pasekmės nukentėjusiajam (socialinių garantijų praradimas), lemia, kad nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimui nedraudiminiu įvykiu keliami itin aukšti įrodinėjimo standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-999/2013 ir kt.). Taigi, nors atsakovas, kuriam įstatymu nustatyta išimtinė teisė spręsti dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo/nepripažinimo įvykį draudiminiu (pabrėžtina, kad teismas šios atsakovo teisės nekvestionuoja) padarė išvadą, kad A. D. grįžimas 02.00 val. į poilsio vietą negali būti laikytinas kaip grįžimas po užsitęsusios darbo dienos, nes A. D. nebuvo nustatyta dirbti ir naktį, tačiau ši atsakovo padaryta išvada vertintina, kaip nepagrįsta jokiais įrodymais. Atsakovas šią išvadą grindė tuo, kad surinkti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad A. D. buvo nustatyta dirbti ir naktį. Taigi atsakovas tokią išvadą padarė tik dėl priešingų įrodymų nebuvimo, tačiau atsakovas nesvarstė aplinkybės, kad A. D. vykimas į poilsio vietą 02.00 val. galėjo būti ir kaip vykimas į poilsio vietą po užsitęsusios darbo dienos. Ši aplinkybė, būtent tokiame kontekste (grįžimas po užsitęsusios darbo dienos), be kita ko, galėjo būti įvertinta atsižvelgiant į Gruzijos Finansų ministerijos 2009-04-10 raštą Nr. 03/4193 (prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-977-815/2010, b. l. 99), kuriame nurodyta, kad A. D. komandiruotė buvo trumpalaikė, todėl buvo numatyta, kad jis dirbs tiek vakarais, tiek išeiginėmis dienomis, o kaip ir yra nurodyta šiame rašte, nelaimingas atsitikimas A. D. įvyko grįžtant po užsitęsusios darbo dienos. Tai, kad tai galėjo būti kelionė į poilsio vietą po užsitęsusios darbo dienos, darytina išvadą ir dėl to, kad automobilį vairavo Gruzijos finansų ministerijos, kurios vykdomas projektas (jo užbaigimas) buvo A. D. komandiruotės tikslas, darbuotojas (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra), o ne kitos struktūros asmuo. Šiais ir kitais gautais dokumentais remiantis Valstybinė darbo inspekcija priėmė išvadą dėl A. D. grįžimo po darbo į poilsio vietą, tuo tarpu atsakovas nors ir priimdamas išvadą, kad oficialiai A. D. nebuvo numatyta dirbti naktį (t. y. nesant tai patvirtinančių įrodymų), todėl tik dėl to nelaimingas atsitikimas įvykęs 02.00 val. negali būti pripažintas draudiminiu, Gruzijos institucijų rašytiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nepaneigė jokiais rašytiniais ar kt. įrodymais. Atsakovo išvada dėl A. D. negalėjimo (neturėjimo teisės) dirbti naktį buvo priimta tik šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nebuvimo kontekste. Minėta, jog teismas nekvestionuoja ir sutinka su atsakovo argumentais, kad teisė nelaimingą atsitikimą vertinti draudiminiu / nedraudiminiu, įstatymu numatyta tik atsakovui, tačiau byloje ginčas iš esmės kilo dėl Įstatymo 6 str. 4 dalies 2 punkto sąlygos nebuvimo, dėl kurios nebuvimo nelaimingas atsitikimas negalėtų būti pripažintas draudiminiu. Minėta, jog tai, kad A. D. nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui iš darbo į poilsio vietą buvo konstatuota Valstybinės darbo inspekcijos Akte N-2, tuo tarpu nesutikimo su šia aplinkybe, kaip numatyta Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 69 punkte, tyrimo komisijos nariai nepareiškė. Atitinkamai Aktas N-2 yra galiojantis. Tuo tarpu nesurinkus priešingų įrodymų, atsakovui, kaip numatyta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 22 punkte, nėra pagrindo Aktu Nr. 2 nesivadovauti. Pabrėžtina, jog, Aktas N-2, atliekamo tyrimo apimtyje, pats savaime nelaikytinas besąlyginiu įrodymu atsakovui priimant sprendimą, kuris turėtų atitikti Akte konstatuotas išvadas. Įstatymas atsakovui, prieš priimant sprendimą, įpareigoja atsižvelgti į visus nagrinėjamu klausimu surinktus įrodymus ir, tik įvertinus jų visumą, galėtų būti priimamos išvados, kurios vėliau turės įtakos sprendimo pobūdžiui, nelaimingą atsitikimą pripažįstant draudiminiu / nedraudiminiu įvykiu. Nagrinėjamu atveju, negalima sutikti su atsakovo išvadomis, kad surinkti rašytiniai įrodymai (net ir tuo atveju jei nebūtų vertinamos Akte N-2 konstatuotos išvados) vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad A. D. 2008-12-20 02.00 val. į poilsio vietą vyko ne po užsitęsusios darbo dienos. Minėta, jog byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų tokią išvadą ir kartu paneigtų Gruzijos institucijų pateiktus paaiškinimus (pvz. Gruzijos Finansų ministerijos 2009-04-10 raštas Nr. 03/4193), taip pat Akte N-2 konstatuotas išvadas. Papildomai pažymėtina, kad po Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo Nr. I-977-815/2010 įvykdymo, iš esmės nebuvo gauta (atsakovas byloje nepateikė) išskirtinai naujų įrodymų dėl įvykio aplinkybių, kurios nebuvo žinomos, ar nebuvo įvertintos dar nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-977-815/2010. Tuo tarpu teismai nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-977-815/2010 konstatavo, kad surinktų įrodymų nepakanka išvadai, kad A. D. neturėjo teisės (negalėjo) dirbti naktį, todėl atitinkamai nurodė, kad atsakovas nelaimingo atsitikimo aplinkybes turėtų vertinti gautų rašytinių dokumentų kontekste, atsižvelgiant į A. D. darbo pobūdį, priemones ir kt. aplinkybes.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas yra vienas iš įstatymų, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 52 straipsniu laiduotų piliečių teisė gauti socialinę paramą. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Nelamingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pripažinimas nedraudiminiu įvykiu sukelia labai svarbius teisinius padarinius. Pripažinus tokį nelaimingą atsitikimą nedraudiminiu įvykiu, apdraustasis, o jam mirus – jo šeimos nariai – netenka teisės į socialinę paramą, numatytą Įstatyme. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti priimtas itin kruopščiai ištyrus reikšmingų šiam klausimui išspręsti aplinkybių visumą ir jas įvertinus pagal įstatymo normas. Taigi, kaip jau aptarta, itin griežtos nedraudiminio įvykio pripažinimo pasekmės (socialinių garantijų praradimas) leidžia teigti, kad Įstatymo 7 str. 1 dalis, nagrinėjamu atveju, galėtų būti taikytina tik tuo atveju, jei būtų pašalintos visos ar beveik visos abejonės, jog A. D. 2008-12-20 02.00 val. į poilsio vietą (viešbutį) vyko ne po užsitęsusios darbo dienos (t. y. darbas buvo baigtas anksčiau, o A. D. į viešbutį vyko iš kitos vietos, t. y. Įstatymo 6 str. 4 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos nebuvimas).
Minėta, jog būtent VSDFV pareigūnams tenka pareiga įrodyti dėl Įstatymo 7 straipsnio nuostatų taikymo, todėl, nagrinėjamu atveju, atsakovui nepašalinus visų abejonių (keliami itin aukšti įrodinėjimo standartai), t. y. objektyviai neįrodžius, kad A. D. 2008-12-20 negalėjo dirbti naktį bei nepaneigus Gruzijos institucijų paaiškinimuose, Akte N-2 ir kituose rašytiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, aptarto teisinio reglamentavimo ir ginčui aktualios teismų praktikos apimtyje, darytina išvada, kad atsakovas pagal esamas aplinkybes nepagrįstai nelaimingą atsitikimą įvertino kaip nedraudiminį ir tuo pagrindu priėmė neteisėtus sprendimus. Objektyviais įrodymais nepaneigus, kad A. D. įvykęs nelaimingas atsitikimas įvyko jam grįžtant po užsitęsusios darbo dienos į poilsio vietą, kaip nustatyta Įstatymo 6 str. 4 dalies 2 punkte, 2008-12-20 nelaimingas atsitikimas negali būti pripažintinas nedraudiminiu įvykiu Įstatymo 7 str. 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, priimti atsakovo sprendimai naikinami, o atsakovas įpareigotinas priimti sprendimą pripažinti 2008-12-20 A. D. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą draudiminiu įvykiu bei priimti sprendimus dėl vienkartinių ir periodinių išmokų išmokėjimo. Minėtais argumentais naikintinas ir VSDFV sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti skyriaus sprendimai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas tenkintinas, todėl iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškėjos S. D.-A. naudai priteistinas 28 EUR (100 Lt) sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 64).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 ir 2 dalimis, 85–87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendė:
Pareiškėjų S. D.-A., M. D., A. D. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-06-17 sprendimą Nr. (11.)I-5399.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-09 sprendimą Nr. 6-15-2298 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą pripažinti nelaimingą atsitikimą, įvykusį A. D., draudiminiu įvykiu.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-11 sprendimą Nr. 6-18-6097 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą skirti S. D.-A. vienkartinę socialinio draudimo išmoką.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-11 sprendimą Nr. 6-18-6098 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą skirti A. D. vienkartinę socialinio draudimo išmoką.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-11 sprendimą Nr. 6-18-6099 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą skirti M. D. vienkartinę socialinio draudimo išmoką.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-11 sprendimą Nr. 6-18-6100 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą skirti A. D. periodinę socialinio draudimo išmoką.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-11 sprendimą Nr. 6-18-6101 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą skirti M. D. periodinę socialinio draudimo išmoką.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-12-11 sprendimą Nr. 6-18-6106 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą skirti S. D.-A. periodinę socialinio draudimo išmoką.
Priteisti pareiškėjai S. D.-A. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 28 EUR (dvidešimt aštuonis eurus) sumokėtą žyminį mokestį.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.