Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. A., išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

G. A., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. A. žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo, o būtent:

2014m. spalio 14d., apie 20³⁰ val., vakare, kaltinamasis G. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su sugėrovu-pil. V. R. grįžęs iš Ukmergės, kur girtavo, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), į kambarį įbėgus pil. V. R. priklausančiam nenustatytos veislės šuniui, kurį matė kieme, ant laiptų, tam šuniui užrišęs virvę ant kaklo, šį šunį pakabino ant virtuvės durų kablio, o po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, šunį nukabino ir virtuvėje buvusiu kirviu tyčia du kartus sudavė šuniui į galvą, kuriam dėl padarytų kirstinių žaizdų snukio ir kaktos srityje buvo sulaužyti kaktos ir viršutinio žandikaulio kaulai, po ko šuo nugaišo, ir tokiu būdu kaltinamasis G. A. žiauriai elgėsi su gyvūnu, kuris dėl to žuvo.

Kaip matyti iš paties kaltinamojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2014m. spalio 14d., buvo antradienis, vakare, jis su draugu V. R. iš Ukmergės grįžo į namus adresu: (duomenys neskelbtini). Su V. buvo gerokai išgėrę alaus, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Kieme, prie laiptų matė sėdintį sugėrovo šunį. Namuose buvo jo motina E. A.. V. R. šuo buvo įbėgęs į kambarį-virtuvę, kur buvo ir jo šeimininkas. V. R. jam yra minėjęs, jog gerai būtų atsikratyt savo šunimi, kad nebereiktų jam jo šerti, nes šuo labai pjauna vištas. Kambaryje-virtuvėje mėtėsi apie 1 m ilgio virvė-„ šniūras ”. Kuomet V. R. barėsi su jo motina, jis šuniui užrišo tą virvę ant kaklo. Matyt jam girtam taip pasirodė, kad jis taip pasielgė. Dėl buvusio girtumo jis neatsimena, tačiau gali būti, kad jis tą šunį ir pakorė ant virtuvės durų. Tikrai neatsimena, kad tai būtų daręs pats šuns šeimininkas V. R.. Tuo metu, kai jis šunį pakorė ant durų, su juo virtuvėje buvo ir V. R., o jo motina buvo kitame kambaryje, kuri dar kažką rėkavosi su V. Namuose buvo triukšmas. Kai į virtuvę atbėgo motina, šuo jau kabėjo ant durų, nesispardė, nes jau buvo nugaišęs. Motina jam ir V. R. kažką sakė, matyt barė. Dabar neatsimena, kuris iš jų nuo durų nukabino šunį. Atsimena, kad jis buvo paėmęs prie durų pastatytą kirvį, su kuriuo tam šuniui sudavė du kartus kažkur į snukį ar tai galvą. Šuo kraujavo. Po to šunį, laikydamas už virvės, kuri buvo pririšta ties jo kaklu, ištempė į lauką ir ten paliko. Kitą rytą jis pats nutempė šunį į krūmus netoli namų esančiuose laukuose ir ten jį paliko tarp šiukšlių, jo neužkasė. Apie tai, ką padarė, niekam nepasakojo(b.l. 53, 57). Šias aplinkybes kaltinamasis G. A. patvirtino ir atliktos akistatos su šuns šeimininku-pil. V. R., kaip buvusiu įtariamuoju šioje byloje, irgi galimai prisidėjusiu prie žiauraus elgesio su gyvūnu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, metu(b.l. 62).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis G. A. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 310 str., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas pil. V. R., kaip buvusio įtariamojo šioje byloje, irgi galimai prisidėjusio prie žiauraus elgesio su gyvūnu, ir liudytojų L. E. A., R. V., G. V., L. J. ir T. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 12-17), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 3) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 4-7), tarnybiniu pranešimu dėl žiauraus elgesio su gyvūnais(b.l. 9), šuns gaišenos apžiūrėjimo aktu(b.l. 11), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 70), kirvio apžiūros protokolu(b.l. 71) ir fotolentele prie minėto protokolo(b.l. 72), parodymų patikrinimo vietoje protokolais(b.l. 34-35, 65-66) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 36-37, 67-69) bei visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš pil. V. R., kaip buvusio įtariamojo šioje byloje, irgi galimai prisidėjusio prie žiauraus elgesio su gyvūnu, kurio atžviligu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pastarasis, duodamas parodymus byloje, pilnai patvirtino kaltinamojo G. A. aiškinamas aplinkybes apie žiaurų elgesį su jo šunimi, kuris dėl to nugaišo(b.l. 18, 28, 62).

Kaip matyti iš liudytojos E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2014m. spalio 14d., apie 20³⁰ val. į namus grįžo jos sūnus G. A. ir jo draugas V. R., kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs. V. R. su savimi atsivedė savo šunį, kurį paliko kieme, prie laiptų. V. R. su sūnumi valgant virtuvėje, pro duris į virtuvę įbėgo V. R. šuo. V. R. pradėjo ant šuns šaukti, kad jį pakars, nes jis jį sekioja, ir paėmė ant stalo buvusią virvę. Kadangi ji pradėjo ant V. R. šaukti, pastarasis ją nustūmė į kitą kambarį. Po to ji išgirdo šuns cypimą ir, atėjuis į virtuvę, pamatė ant virvės prie durų užrakto pririštą šunį, kuris cypė, draskė duris. Ant grindų ir durų slenksčio buvo kraujo. Ji nematė, kada sūnus šuniui sudavė kirviu į galvą, bet jo prašė, kad jis šunį išneštų į lauką. Papildomos apklausos metu liudytoja E. A. parodė, kad ji nenori, kad sūnų nuteistų, todėl nenori nieko pasakoti ir atsisakė duoti parodymus byloje(b.l. 12-13).

Kaip matyti iš liudytojos R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2014m. spalio mėn. pabaigoje, tarpe 21³⁰-22⁰⁰ val.. ji paskambino V. R., norėdama pasidomėti, kaip šis gyvena. Pokalbio su V. R. metu ji suprato, kad V. yra išgėręs alkoholio, nes tai jautėsi iš kalbos. V. R. jai sakė: „ oj arba sėsiu arba ne, arba sėsiu arba ne “. Dar sakė „ visos rankos kruvinos “, ką pakartojo kelis kartus. Ji V. R. klausė, ką šis padarė, bet pastarasis sakė, kad tai pasakys kitą kartą ir padėjo telefono ragelį. Po kelių dienų V. R. jis sutiko Pašilės mikrorajone, Ukmergės mieste, kurio paklausė, kas jam buvo. V. R. jai papasakojo, kad buvo nutrūkęs jo šuo, kuris apdraskė jam ranką. Kas iš tikrųjų ten buvo, ji nežino. Po keletos dienų ji su vyru buvo užsukusi aplankyti V. R.. Palikusi vyrą pas V. namuose, pati buvo išvažiavusi į parduotuvę. Kada grįžo, vyras jai pasakojo, kad V. R. jam pasakė, jog su G. jis užkapojo savo šunį. Ar tai tiesa, ji nežino. V. R. turėjo du šunis, o tuo metu namuose buvo tik vienas šuo. Nebuvo vieno vilkinio šuns, kurio vardas buvo berods T. Ji išsigando, nežinojo ką daryti ir po poros dienų apie tai, ką pasakojo V. R., pati pranešė policijai(b.l. 14).

Kaip matyti iš liudytojo G. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pastarasis, duodamas parodymus byloje, pilnai patvirtino savo sutuoktinės-liudytojos R. V. aiškinamas aplinkybes apie pažįstamo V. R. jiems aiškintas aplinkybes dėl savo šuns užmušimo(b.l. 15).

Kaip matyti iš liudytojo L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2014m. spalio 21d., 15³² val., patruliavimo su kolega T. V. metu iš Ukmergės raj. PK OVP budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaime, Ukmergės rajone asmenys galimai pakorė šunį. Tai pranešė moteris, kuri policijos laukė adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitikusi pranešėja R. V. su savo vyru G. V. jiems paaiškino, kad jų pažįstamas V. R., kuris gyvena Ukmergės rajone esančiame Deltuvėlės kaime, prieš kelias dienas telefonu jiems pasakė, kad su draugu, kurio vardo ir pavardės neminėjo, pakorė savo šunį. Pareiškėja minėjo, kad jų pažįstamas jiems telefonu sakė, kad jo rankos kruvinos ir klausė, ar jo nepasodins. Bekalbant su pranešėja ir jos vyru, pastarieji nurodė asmenį, kuris buvo šalia jų, prie garažo, sakydami, kad būtent šis asmuo žiauriai pasielgė su šunimi. Su kolega sulaikė minėtą pilietį, kurį įsisodino į tarnybinį automobilį ir klausinėjo apie įvykio aplinkybes. Pilietis prisistatė V. R., su kuriuo važiavo iki Varkalių kaimo, Ukmergės rajone, kur sodyboje rado jo draugą G. A. ir pastarojo senyvo amžiaus motiną. Pokalbio su vyrais metu, jie abu prisipažino padarę nusikaltimą, iš kurių G. A. nurodė, kur yra nugaišęs šuo. Minėtas asmuo minėjo, kad jis pats šunį nunešė ir paliko laukuose esančiuose krūmuose, kur šuo ir buvo rastas. Tiek V. R., tiek ir G. A. sakė, kad abu yra kalti. Jei gerai atsimena, šalia buvusi G. A. motina E. irgi sakė, kad ji matė visą įvykį, nes buvo kartu su šiais vyrais, minėdama, jog jos sūnus V. kirviu kapojo šunį. Kas tiksliai tą šunį korė, jis nežino, nes to tiksliai išsiaiškinti nepavyko, kadangi buvo triukšmas, motina šaukė, o tie vyrai irgi buvo neramūs. Apie įvykį buvo informuotas OVP budėtojas, į įvykio vietą buvo atvykęs tuo metu dirbęs operatyvinės grupės tyrėjas, kuris atliko tolimesnius tyrimo veiksmus(b.l. 16).

Kaip matyti iš liudytojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pastarasis, duodamas parodymus byloje, pilnai patvirtino savo kolegos-liudytojo L. J. aiškinamas aplinkybes apie gautą pranešimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, po ko vėliau su pranešėja nuvykus į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su apie įvykį galinčiais papasakoti asmenimis(b.l. 17).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra pil. Ališauskams priklausanti sodyba, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), Sodyba privažiuojama žvyrkeliu ir pievos keliu. Nuosavo medinio namo teritorija nėra aptverta tvora. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš kiemo pusės, per vidines duris. Pro duris patenkama į koridorių, iš jo į virtuvę. Ant virtuvės durų yra kablys, ant kurio galimai buvo pakartas šuo. Virtuvėje kraujo, galimų nusikalstamos veikos įrankių ar pėdsakų nerasta. Išėjus į kiemą, dešinėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo į lauką durų pusės, matyti laukai. Maždaug 500 m atstumu nuo gyvenamo namo, yra krūmai, kuriuose matyti išminta žolė ir anga joje. Angoje, tarp šiukšlių rastas nugaišęs apie 70 cm ūgio rudos ir juodos spalvų šuo. Ant šuns kaklo matyti užrišta virvė. Ant šuns snukio matyti galimai kirstinės žaizdos, snukis kruvinas(b.l. 3-7).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo 2014m. spalio 21d. rašyto tarnybinio pranešimo, kad, apžiūrint įvykio vietą dėl galimai kirviu mirtinai sužaloto šuns, pil. A. gyvenamajame name ir teritorijoje aplink namą, kirvis, kuriuo galimai buvo įvykdytas nusikaltimas, rastas nebuvo, o pats sulaikytasis G. A., paklaustas apie kirvį, atsisakė nurodyti, kur yra jį padėjęs. Po įvykio vietos apžiūros į įvykio vietą buvo iškviestas veterinarijos gydytojas, kuriam nugaišęs šuo pagal pakavitavimą buvo atiduotas utilizavimui(b.l. 9-10). Šuns gaišenos apžiūros metu buvo nustatyta, kad šuns gaišena, t.y. kalė šviesiai rudos spalvos, kurios amžius nežinomas, priklauso pil. V. R., gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint šuns gaišeną, nustatyta kad ant šuns kaklo yra užnerta virvė, yra matomos kirstinės žaizdos snukio ir kaktos srityje, lūžę kaktos ir viršutinio žandikaulio kaulai(b.l. 11).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, pats kaltinamasis G. A., vykdydamas tyrėjo reikalavimą, gera valia ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė kirvį, su kuriuo mirtinai buvo sužalotas šuo(b.l. 70). Kirvis buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 71-74).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis G. A. parodė gyvenamąjąį namą, esantį sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena kartu su motina, o po to name esančias virtuvės duris, kur jis buvo pakoręs šunį. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, kaltinamasis G. A. parodė vietą virtuvėje, kur jis su kirviu sudavė du smūgius šuniui į galvą, o po vietą netoli savo namų, laukuose, kur jis, nutempęs užmuštą šunį, gaišeną paliko krūmuose(b.l. 65-69). Šie kaltinamojo duoti parodymai visiškai sutapo tiek su nugaišusio šuns šeimininko-pil. V. R., kaip buvusio įtariamojo šioje byloje, irgi galimai prisidėjusio prie žiauraus elgesio su gyvūnu, kurio atžviligu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, duotais parodymais su juo atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek ir su įvykio vietos apžiūros metu rastais pėdsakais(b.l. 3-7, 34-37).

Tokiu būdu įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo G. A. kaltė dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, t.y. šunimi, kuris dėl to nugaišo, yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 310 str., požymius, t.y. žiaurus elgesys su gyvūnais.

Žuvusio gyvūno-šuns šeimininkas jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo.

Kaltinamasis G. A. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma skirti bausmės rūšimi-viešaisiais darbais ir jos dydžiu(b.l. 58).

Sankcijoje už kaltinamajam G. A. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 310 str., padarymą viešieji darbai, kaip bausmės rūšis, yra numatyti kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Svarstant kaltinamojo G. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka ar teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl žiauraus elgesio su šunimi ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Kadangi kaltinamasis G. A. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos pobūdį ir jos aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo G. A. asmenybę, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kaltinamajam, kaip šiuo metu niekur nedirbančiam ir darbo biržoje registruotam bei pirmą kartą teisiamam asmeniui, yra tikslinga skirti sankcijoje už padarytą veiką numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimo nesusijusią bausmės rūšį,-viešuosius darbus, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 49 str.). Kaltinamajam G. A. paskirtina viešųjų darbų bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 310 str., ir nuteisti, paskiriant viešuosius darbus vieneriems metams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai atidirbti po 40(keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam G. A. paskirtą viešųjų darbų bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi.

Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2014m. spalio 21d., 16³⁵ val., iki 2014m. spalio 22d., 15¹⁰ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis G. A. buvo laikinai sulaikytas, kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą-kirvį, kaip nusikalstamos veikos įrankį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas R. A.