Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „M.“ skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. sausio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl galimo pažeidimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, nepakankant duomenų leidžiančių teigti, kad buvo padarytas toks pažeidimas, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas iš Vilniaus miesto 2 policijos komisariato persiųstas UAB „M.“ generalinio direktoriaus G. T. 2018 m. sausio 30 d. skundas dėl 2018 m. sausio 15 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinimo. Skunde nurodoma, jog 2017 m. lapkričio mėn. 6 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK dėl J. G. neteisėtų veiksmų, t. y. nesilaikymo įstatymuose nustatytos tvarkos, naudojantis svetimu daiktu, jai atsisakius grąžinti svetimą turtą jo savininkui. Kadangi tokie veiksmai atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytą nusižengimo sudėtį, jie kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijas tarnybą dėl savavaldžiavimo fakto nustatymo ir neteisėtų veikų įvertinimo. Nutarimą priėmusi vyr. tyrėja G. M. teisės pažeidimų neįžvelgė. Nors nėra teisinio pagrindo kažkam dovanoti svetimus daiktus, nėra dovanojimo sutarties, pagal kurią dovanos gavėjas galėtų užsiregistruoti daiktą savo vardu, tyrėja toleruoja prielaidas kaip turinčias reikšmės įmonei daromos žalos pateisinimui. Vykdant tyrimą neįvertinta aplinkybė, kad nuo 2016 m. gegužės 23 d. J. G. tapo bendrovės „M." akcininke, dėl ko ji pagal LR CK 6.630 straipsnį neturi teisės neatlygintinai naudotis įmonės turtu. Jeigu J. G., kaip panaudos gavėja, nebūtų tapusi akcininke, tai per 3 mėnesius nuo pareikalavimo grąžinti daiktą, nutraukiant neatlygintino naudojimosi sutartį, ji privalėtų tai besąlygiškai atlikti (LR CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Nepaisydama ir šio įstatymo reikalavimo J. G. nereaguoja ir į 2017 m. spalio 25 d. gautą raginimą, nuo kurio jau praėję 3 mėn., grąžinti svetimą turtą. Dviejų savarankiškų teisinių pagrindų nepaisymą vyriausioji tyrėja siekia perkelti į ilgai trunkantį civilinį procesą, kai tai galima išspręsti operatyviai nutarimu. Teismo prašoma bylą grąžinti pakartotinam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas ar nuojauta, bet įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų duomenų, išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškėlus ir ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje nuostatas patikrino byloje esančius įrodymus.

Apklaustas teisme UAB „M.“ generalinis direktorius G. T. parodė, kad įmonės vadovo pareigas pradėjo eiti 2017 m. rugsėjo 25 d. Paaiškėjo, kad yra transporto priemonė, kuria jie negali naudotis. Buvo žinoma, kas ja naudojasi. Buvo kreiptasi prašant grąžinti transporto priemonę. Gavo atsakymus, kad tai yra neįmanoma, kad yra kažkokie neaiškumai. Jie kreipėsi pakartotinai, tačiau tai nieko neišsprendė. Tuomet kreipėsi į policiją. Gavo atsakymą, kuris jų netenkina. Mano, kad yra pažeidžiamos jų teisės. Bendrovėje yra sąrašas transporto priemonių, kam kurios priskirtos. R. G. dirba jų įmonėje patarėju. Jis buvęs direktorius. Jam nežinoma, kas ir kaip perdavė automobilį J. G.. J. yra buvusi R. G. sutuoktinė, ji yra buvusi įmonės darbuotoja. Nėra jokio juridinio pagrindo, kuriuo ši valdo automobilį. Kvietė ją pasirašyti nuomos sutartį, tačiau niekas nėra pasirašyta.

Liudytoja J. G. teisme parodė, kad 2008 m. jos buvęs vyras R. G. pakvietė ją į saloną ir jai padovanojo naują automobilį. Automobiliu ji važinėjo visą laiką iki skyrybų 2016 m. Po to ir toliau važinėjo. Viskas prasidėjo, kai teismui padalinus turtą ji gavo akcijas. Savo dalį ji pasiūlė pirkti buvusiam sutuoktiniui, tačiau šis jis nepirko. Automobilis yra registruotas „M.“ vardu. Po skyrybų ji su sūnumi gyvena dviese. Gyvename kukliai, vežioja sūnų į mokyklą. Gavusi informaciją, kad nutraukiama panaudos sutartis, ji sutinka grąžinti automobilį. „M.“ raštas jai atrodė kaip grasinimas, jame nėra žodžio apie panaudos sutarties nutraukimą.

2018 m. sausio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimas priimtas išnagrinėjus UAB „M.“ 2017 m. lapkričio 6 d. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad UAB „M.“ J. G. suteikė teisę panaudos pagrindais naudotis automobiliu „Lexus IS 250", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo 2016 m. gegužės 23 d. J. G. tapus bendrovės „M." akcininke, panaudos santykiai pagal Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau - LR CK) 6.630 straipsnio reikalavimus nutrūko. Prasidėjus faktiniams nuomos santykiams transporto priemonės nuomininkė pagal LR CK 6.523 straipsnio nuostatas nuomotis automobilį gali tik sudarius rašytinę nuomos sutartį. Tačiau nekreipdama dėmesio į raginimus laikantys įstatymo reikalavimų, J. G. nei grąžina automobilio, nei pasirašo nuomos sutarties. Pareiškėjo teigimu, toks svetimo turto, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis, valdymas be teisėto pagrindo gali daikto savininkui užtraukti solidarinę atsakomybę. J. G. nesilaiko įstatymo reikalavimų pasirašyti nuomos sutartį ir savavališkai eksploatuoja svetima turtą, jos elgesyje yra savavaldžiavimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 518 straipsnyje.

Tyrimo metu advokatas O. K. J. G. vardu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2008 metų gruodžio mėnesį tuometinis UAB „M." vadovas E. G. padovanojo automobilį savo sutuoktinei J. G., įteikdamas VĮ „Regitra" išduotą automobilio registracijos liudijimą, taip patvirtino, kad automobilis yra perduodamas jai teisėtai. UAB „M." vadovas E. G. nurodė, kad tai yra asmeninė jo dovana J. G. kaip jo sutuoktinei. Automobilis laikotarpiu nuo 2008 metų gruodžio mėnesio iki šiol yra naudojamas išskirtinai J. G. asmeniniais tikslais, kaip dovanotas turtas. Paaiškinime nurodyta, kad UAB „M." 2017 m. spalio 10 d. kreipėsi j J. G. su raštu Nr. 101017/01, kuriuo pareikalavo iki 2017 m. spalio 20 d. grąžinti automobilį bendrovei, arba priešingu atveju, kaip nurodoma rašte, UAB„M." kreipsis į teisėsaugos institucijas. Paaiškinime teigiama, kad tarp UAB „M." ir J. G. 2008 metų gruodžio mėnesį buvo sudaryta žodinė neterminuota panaudos sutartis (nepaisant aplinkybės, kad tuometinis UAB „M." vadovas E. G. nurodė, kad automobilis yra dovanojamas klientei). Atsižvelgiant į LR CK 6.642 straipsnio 1 dalį J. G. advokatas pateikė prašymą UAB „M." pateikti oficialų pranešimą klientei dėl tarp UAB „M." ir J. G. 2008 m. gruodžio mėn. sudarytos žodinės neterminuotos automobilio panaudos sutarties nutraukimo, kuriame turi būti nustatytas ne trumpesnis, nei trijų mėnesių terminas dėl panaudos sutarties nutraukimo. Paaiškinime nurodyta, kad aptariamu atveju tarp J. G. ir UAB „M." faktiškai susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. J. G. neatsisako grąžinti automobilio UAB „M.", tačiau reikalauja, kad UAB „M." laikytųsi LR CK 6.642 straipsnio l dalyje nustatyto panaudos sutarties nutraukimo termino, kurį sudaro trys mėnesiai.

Iš UAB „M." 2017 m. spalio mėn. 25 d. rašto matyti, kad J. G. informuojama, kad panaudos pagrindais jos naudojamas automobilis „Lexus IS 250", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jai tapus UAB „M.“ akcininke negali būti panaudos objektu. Rašte teigiama, kad J. G. baudojasi automobiliu faktiniais nuomos pagrindais, dėl ko nuomos santykiai automobiliui turi būti įforminti rašytine sutartimi. Rašte nurodoma, kad J. G. yra skolinga UAB „M." 6 815 eurų už susiklosčiusius automobilio nuomos teisinius santykius. J. G. raginama atvykti į bendrovės „M.“ buveinę ir padengti įsiskolinimą, įforminti nuomos santykius įstatymine tvarka (rašytine sutartimi). Jai neplanuojant tęsti automobilio nuomos santykių, prašoma iki 2017 m. lapkričio mėn. 3 d. grąžinti automobilį ir jo dokumentus UAB „M." generaliniam direktoriui G. T. tai įforminant daikto perdavimo-priėmimo aktu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio nuostatas savavaldžiavimas - tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

UAB „M.“ generalinis direktorius G. T. teismui nurodė, kad nėra jokios sutarties, kurios pagrindu J. G. naudojasi įmonės vardu registruotu automobiliu. Tuo tarpu pati J. G. teismui nurodė, kad automobilį jai dar 2008 m. padovanojo tuometinis sutuoktinis E. G., kuris buvo UAB „M.“ generalinis direktorius. Visgi įvertinus visą bylos medžiagą, joje esamus paaiškinimus ir abiejų šalių vardu siųstus raštus akivaizdu, kad tiek turto savininko UAB „M.“ atstovas generalinis direktorius G. T., tiek ir turtą valdanti J. G. pripažįsta automobilio neatlygintinio naudojimo civilinius teisinius santykius, kas atitinka panaudos sutartį. Tokių teisinių santykių nutraukimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.642 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių įspėjimo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo terminas. J. G. vertinimu tokio raštiško įspėjimo ji nėra gavusi. Tuo tarpu UAB „M.“ vertinimu minėtas 2017 m. spalio mėn. 25 d. raštas atitinka pranešimo apie panaudos sutarties nutraukimą turinį. Tokia šalių pozicija rodo, kad ginčas šiuo atveju vyksta ne dėl automobilio naudojimosi ar valdymo pagrįstumo, bet dėl panaudos sutarties nutraukimo procedūros. Taigi, tarp šalių iš esmės vyksta civilinis ginčas, kurį išsprendus gali būti išspręstas ir tariamų pažeistų teisių atstatymo klausimai dėl automobilio valdymo.

Teismas pastebi, kad šalims nesusitarus, o UAB „M.“ kaip panaudos sutarties šaliai tiesiogiai nevykdant minėtų civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimų, spręsti dėl skirtingai vertinamo 2017 m. spalio mėn. 25 d. rašto (kuriame J. G. informuojama apie tariamą 6815 eurų skolą įmonei už susiklosčiusius automobilio nuomos teisinius santykius ir kviečiama atvykti į bendrovės „M.“ buveinę bei padengti įsiskolinimą, taip pat įforminti nuomos santykius rašytine sutartimi, arba neplanuojant tęsti automobilio nuomos santykių iki 2017 m. lapkričio mėn. 3 d. grąžinti automobilį ir jo dokumentus) turinio ir pobūdžio turėtų spręsti ne policijos pareigūnai, bet teismas civilinėje byloje. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai apie neva egzistuojantį savavaldžiavimo turinį dėl negrąžinamo įmonei priklausančio automobilio yra visiškai nepagrįsti, nes J. G. teismui nurodė žinanti, kad automobilis yra registruotas UAB „M.“ vardu ir sutinka automobilį grąžinti įmonei tinkamai įgyvendinus civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokiu būdu J. G. kaip civilinio sandorio šalis pripažįsta tai, kad tapusi UAB „M.“ akcininke ji neturi teisės neatlygintinai naudotis automobiliu kaip šio juridinio asmens daiktu.

Savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Teismo vertinimu, J. G. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltę padarius savavaldžiavimą pagal administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – suprantamai neteisėtą pavojingą veikimą tyčia nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. Vien tai, kad J. G. elgesys netenkina apelianto, neleidžia teismui naikinti policijos pareigūnės nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą. Šiuo atveju, pagrindą neskubėti grąžinti automobilį ir tokiu būdu elgtis J. G. sudaro patys pareiškėjai, kurie nesiima jokių veiksmų, kad kita šalis būtų tinkamai prieš 3 mėnesius informuota apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą. Dėl to galima prezumpcija, kad patys pareiškėjai dėl automobilio susigrąžinimo nesilaiko įstatymuose nustatytos tvarkos.

J. G. UAB „M.“ akcininke tapo civilinių teisinių santykių pagrindu po santuokos nutraukimo padalinus sutuoktinių turtą. Ginčo dalyką – automobilį „Lexus IS 250" – nors ji ir teigė gavusi dovanojimo būdu, tokio sandorio neįteisinus teisiškai įgijo ir naudojosi panaudos būdu, t. y. civilio sandorio pagrindu. Ginčas tarp šalių šiuo atveju vyksta dėl skirtingai vertinamos neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo procedūros. Šių aplinkybių visumą akivaizdžiai patvirtina tarp šalių esančius civilinius teisinius santykius. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad 2018 m. sausio 15 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną faktinės aplinkybės įvertintos tinkamai, teisės aktų pagrindu šalių santykiai pagrįstai pripažinti civiliniaias, dėl ko nenustačius savavaldžiavimo nusižengimo sudėties administracinė teisena buvo buvo teisingai ir teisėtai nutraukta (nepradėta), todėl UAB „M.“ ir jos atstovo G. T. skundo reikalavimai atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 638 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

UAB „M.“ skundo netenkinti, ir 2018 m. sausio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.