Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S.-S. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendime pritaikyto dienos kompensuojamojo uždarbio dydžio pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti VSDFV sprendimą, kuriuo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimas paliktas galioti. Ginčo dėl 2016 m. balandžio 25 d. ir 2016 m. birželio 9 d. sprendimuose atliktų kompensuojamojo uždarbio skaičiavimų nėra.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. balandžio 20 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymais skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., prašant visą motinystės pašalpą išmokėti iš karto (b. l. 26–28).

Pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 6-24-6451 „Dėl S. S.-S. teisės į motinystės pašalpą“ nuspręsta paskirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. (b. l. 8). Pareiškėjos vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis (126,86 Eur) apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. (b. l. 9, 31–32). Pareiškėjai, taikant maksimalų vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur), už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. iš viso buvo priskaičiuota 5 899,47 Eur motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogas (b. l. 8).

Pareiškėja 2016 m. gegužės 16 d. išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka VSDFV apskundė VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą, skunde, be kita ko, teigdama, jog VSDFV Vilniaus skyrius nepagrįstai apskaičiavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogas dydį laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., kadangi taikė Konstitucinio Teismo nutarime pripažintą Konstitucijai prieštaraujantį maksimalų vidutinį vienos dienos kompensuojamą uždarbio dydį (b. l. 10–15).

VSDFV 2016 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. (11.1) I-3456 „Dėl motinystės pašalpos dydžio“ pareiškėjos skundo dalyje dėl 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo netenkino, konstatavusi, kad teisės į motinystės pašalpą atsiradimo mėnesį galiojo maksimalus kompensuojamasis uždarbis (67,81 Eur). Pareiškėjai paaiškino, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarimu pripažino Įstatymo ir Pašalpų nuostatų nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai ir pažymėjo, kad šis nutarimas Teisės aktų registre bus paskelbtas 2017 m. sausio 2 d. Kadangi iki 2017 m. sausio 2 d. priimti ir vykdyti VSDFV teritorinių skyrių sprendimai dėl motinystės pašalpų skyrimo yra laikomi teisėtais, konstatavo, jog 2016 m. balandžio 25 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo (b. l. 17–19).

VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. PA­_SP5-175 „Dėl S. S.-S. motinystės pašalpos perskaičiavimo“ nusprendė pareiškėjai nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. perskaičiuoti motinystės pašalpą, taikant 126,86 Eur dienos kompensuojamąjį uždarbį (b. l. 62). 2017 m. sausio 10 d. pareiškėjai išmokėtas perskaičiuotas motinystės pašalpos skirtumas – 4 058,50 Eur (b. l. 63–64).

VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo priėmimo metu ir pareiškėjos teisės į motinystės pašalpą atsiradimo dienai (t. y. 2016 m. balandžio 20 d.) kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, apskaičiavimo tvarka buvo sureguliuota Įstatymo 6 straipsnyje (2015 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-1930 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), kuriame, be kita ko, buvo nustatyta, kad: kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį (2 dalis); maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos (5 dalis). Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas, susijęs su nėštumo ir gimdymo atostogų metu skiriamų ir mokamų motinystės pašalpų dydžio ribojimu, buvo nustatytas Pašalpų nuostatų 7 punkto (2012 m. rugpjūčio 21 d.) ir 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) pirmoje pastraipoje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos dienos kompensuojamasis uždarbis (126,86 Eur) viršijo maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur), todėl pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. buvo apskaičiuota pritaikius Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (2015 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-1930 redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) ir Pašalpų nuostatų 7 punkte (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija) bei 10 punkte (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) pirmoje pastraipoje įtvirtintą ribojimą.

Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. priėmė nutarimą Nr. KT8-N5/2016, kuriame konstatavo, kad Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d.) ir Pašalpų nuostatų 7 punktas (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, ir pašalpų nuostatų 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) pirmoji pastraipa tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpoms apskaičiuojamas pagal einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumą, prieštarauja Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai. Šis nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2017 m. sausio 2 d. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas, įvertinęs inter alia (lot. be kita ko) tai, kokia teisinė situacija gali susidaryti įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, gali nustatyti, kada tas Konstitucinio Teismo nutarimas turi būti oficialiai paskelbtas; Konstitucinis Teismas gali atidėti savo nutarimo oficialų paskelbimą, jeigu tai būtina, kad įstatymų leidėjas turėtų laiko pašalinti toms lacunae legis (lot. teisinio reguliavimo spragos), kurių atsirastų, jeigu atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas būtų oficialiai paskelbtas tuoj pat po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje ir jeigu jos sudarytų prielaidas iš esmės paneigti tam tikras Konstitucijos ginamas, saugomas vertybes (Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. KT26-N15/2015).

Kaip matyti iš Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo turinio, jo oficialų paskelbimą Konstitucinis Teismas atidėjo, atsižvelgdamas į tai, kad jo įgyvendinimas yra susijęs su viešųjų finansų planavimu, taip pat į tai, kad būtina tinkamai pasirengti motinystės pašalpų, kurių dydis tiek, kiek nurodyta, nebūtų ribojamas, skyrimui ir mokėjimui. Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarimo konstatuojamosios dalies V skyriaus 1 punkto antroje pastraipoje expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodė: „Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos minėtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nuostatos tiek, kiek nurodyta, negalės būti taikomos, t. y. visoms dirbančioms motinoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką turės būti mokamos per nustatytą laikotarpį iki šių atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančios motinystės pašalpos“. Įvertinus šiuos Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarime išdėstytus motyvus, susijusius su šio nutarimo oficialaus paskelbimo atidėjimu, darytina išvada, kad Konstitucinis Teismas aiškiai išreiškė siekį pratęsti pripažinto antikonstituciniu Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija), Pašalpų nuostatų 7 punkto (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija), 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) pirmoje pastraipoje įtvirtinto teisinio reguliavimo galiojimą, taigi ir jo taikymą, iki 2017 m. sausio 2 d.

Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymą (toliau – Pakeitimo įstatymas), kuris, išskyrus jo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas išimtis, įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Pagal Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus asmenis, kurie nuo 2016 m. kovo 15 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijo teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), socialinio draudimo išmokos neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką. Asmenims, nuo 2016 m. kovo 15 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), motinystės pašalpos (motinystės išmokos), apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą (išmoką) atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017 m. kovo 31 d. perskaičiuojamos taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir iki 2017 m. birželio 30 d. išmokamas susidaręs motinystės pašalpos (motinystės išmokos) skirtumas. Šis skirtumas mokamas tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokama neperskaičiuota motinystės pašalpa (motinystės išmoka), jeigu asmuo, kuriam jis turi būti išmokėtas iki jo išmokėjimo nepateikia prašymo dėl kito išmokėjimo būdo.

Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą vertinant kartu su Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarime pateiktais išaiškinimais konstatuotina, kad pagal jį asmenims, nuo 2016 m. kovo 15 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. 2017 m. sausio 1 d.) įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą, motinystės pašalpos, apskaičiuotos pagal kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017 m. kovo 31 d. turi būti perskaičiuotos taikant kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą tokių ribojimų netaikant, ir iki 2017 m. birželio 30 d. tokiems asmenims turi būti išmokėtas susidaręs motinystės pašalpos skirtumas. Atsižvelgiant į šias Pakeitimo įstatymo nuostatas akivaizdu, kad motinystės pašalpos, kurioms buvo pritaikytos Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis bei Pašalpų nuostatų 7, 10 punktai turi būti perskaičiuotos tik nuo 2016 m. kovo 15 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. 2017 m. sausio 1 d.) įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpas.

Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja teisę į motinystės pašalpą įgijo 2016 m. balandžio 20 d. ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Pašalpa jai paskaičiuota pritaikius maksimalų (t. y. apribotą Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) nurodytu dydžiu) kompensuojamąjį uždarbį. Vadinasi, pagal Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-138 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gruodžio 30 d.) pareiškėjai Pašalpa iki 2017 m. kovo 31 d. turi būti perskaičiuota, taikant VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendime nurodytą kompensuojamąjį uždarbį, kuris nėra apribotas Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) nurodytu dydžiu, o susidaręs skirtumas iki 2017 m. birželio 30 d. turi būti išmokėtas tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokama neperskaičiuota Pašalpa.

Pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. PA­_SP5-175 „Dėl S. S.-S. motinystės pašalpos perskaičiavimo“, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, nusprendė pareiškėjai nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. perskaičiuoti motinystės pašalpą, taikant 126,86 Eur dienos kompensuojamąjį uždarbį (b. l. 62). 2017 m. sausio 10 d. pareiškėjai išmokėtas taikant apskaičiuotą 126,86 Eur kompensuojamąjį uždarbį perskaičiuotos ir skundžiamu sprendimu priskaičiuotos motinystės pašalpos skirtumas (4 058,50 Eur) (b. l. 63–64). Iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad VSDFV Vilniaus skyrius įgyvendino Pakeitimo įstatyme nustatytą įpareigojimą perskaičiuoti ir išmokėti motinystės pašalpą, netaikant maksimalaus kompensuojamojo uždarbio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad, jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja skundu iš esmės siekė, jog jai būtų skirta ir išmokėta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., netaikant Įstatyme ir Pašalpų nuostatose nustatyto maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio. Po VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. sausio 6 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai perskaičiuota motinystės pašalpa, taikant 126,86 Eur dienos kompensuojamąjį uždarbį, priėmimo ir po 2017 m. sausio 10 d., kuomet pareiškėjai buvo išmokėtas perskaičiuotos motinystės pašalpos skirtumas (4 058,50 Eur), šios bylos ginčo dalyko nebeliko, o kartu išnyko ir pareiškėjos materialusis teisinis suinteresuotumas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į po skundo padavimo pasikeitusią faktinę situaciją, pareiškėjos skundo reikalavimų patenkinimas teismo sprendimu nereikštų asmens pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, nes pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, t. y. byloje keliamų reikalavimų išnagrinėjimas bei teismo sprendimas nepakeistų tarp šalių susiklosčiusio materialiojo teisinio santykio.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš dalies pakeisti VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 6-24-6451 „Dėl S. S.-S. teisės į motinystės pašalpą“, nusprendžiant skirti jai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 20 d., iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., netaikant maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio. Netenkinus pagrindinio byloje kelto pareiškėjos reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo panaikinti VSDFV 2016 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. (11.1) I-3456. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, netenkintinas ir jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos S. S.-S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.