Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. D., gim.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D., būdamas UAB „M“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktorius, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvose Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 120, 123, 127 punktuose. Tokiais veiksmais V. D. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo pripažįsta visiškai. Finansinių ataskaitų rinkinį Registrų centrui turėjo pateikti įmonės buhalterė, tačiau ji to laiku nepadarė. Buhalterė nurodė, kad sirgo, o paskui pamiršo pateikti dokumentus. Supranta, kad už dokumentų pateikimą teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas įmonės vadovas. Finansinių ataskaitų rinkinys buvo parengtas, patvirtintas laiku, jis pats atsimena, kad pasirašė dokumentus. Dokumentai buvo pateikti bankui, nes jie bankui turi juos teikti kas ketvirtį, taip pat akcininkų susirinkimui, buvo patvirtinti. Tiesiog dėl buhalterės neapdairumo laiku nepateikti registrui. Dėl to labai gailisi, užtikrina, kad ateityje pasirūpins visų reikiamų dokumentų pateikimu. Įmonė veikia jau apie 19 etų, visą tą laiką jis buvo įmonės vadovas, panašių nusižengimų nėra būta. Prašo skirti kuo mažesnę baudę, nes vienas augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ir už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 p., juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi vykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „M“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo apie UAB „M“ duomenimis, bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., o finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (b. l. 4-9).

V. D. 2019-09-18 paaiškinimo duomenimis, jis laiku nepateikė Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų dėl to, kad keletą dienų sirgo buhalterė, paskui per kelias dienas pateikė. Gailisi, įsipareigoja laiku pateikti reikiamus finansinius dokumentus (b. l. 3).

Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo ištirtų duomenų, daroma išvada, kad V. D., būdamas UAB „M“ vadovu, turėdamas pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymų nustatyti laiku pateikti bendrovės metinių ataskaitų rinkinius, to nepadarė. Būtent toks įstatymų tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Rašytiniame paaiškinime nurodytos vėlavimo priežastys nešalina atsakomybės, nes jos nesudarė objektyvių kliūčių laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – realios žalos nesukėlė, finansinės ataskaitos buvo parengtos laiku, patvirtintos, tiesiog laiku nepateiktos registrui. Šiuo metu pažeidimas yra ištaisytas. Pažeidimas padarytas neatsargiai. Įmonė veikia beveik 19 metų, visą šį laiką V. D. buvo jos direktoriumi, jo teigimu, anksčiau panašių nusižengimų nebuvo padaryta, tą patvirtina ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, kad V. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Visa tai sudaro pagrindą vertinti šį nusižengimą kaip vienkartinį, nedidelio pavojingumo. V. D. dirbantis, vienas augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus. V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad įstatyme numatyto dydžio piniginės baudos taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas. Teismo vertinimu, V. D. padarytą nusižengimą ir jo asmenybę atitiktų 50 eurų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 50 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19105831655 ir įmokos kodą - 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.