Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R.Valentinienė Teisėja N.ŠimkienėBaudž. byla Nr. 1A–119-106/2007Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.1, 1.1.8.10, 1.2.4.8, 2.1.6.2, 2.4.6.4.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2007 m. kovo 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. C. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-01-09 nuosprendžio, kuriuo S. C., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams;

pagal BK 140 str. 1 d. - laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2005-03-05 iki 2005-05-06 ir nuo 2006-11-06 iki 2006-11-07.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. C. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. kovo 5 d., apie 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitaip smurtaudamas, sukėlė mažamečiui fizinį skausmą - siekdamas sumušti savo sugyventinę, iš pastarosios rankų tyčia rankomis išplėšė savo mažametį sūnų D. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir numetė jį ant kambario grindų, tuo sukeldamas mažamečiui D. C. fizinį skausmą.

Be to, jis 2005 m. kovo 5 d., apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų – dėl buitinių nesutarimų su savo sugyventine, mušdamas nežymiai sužalojo žmogų – tyčia 5 kartus kumščiu smogė į galvos sritį A. B., o pastarajai nugriuvus ant grindų, tyčia spyrė batu apauta koja 5 kartus į galvos sritį nukentėjusiajai, tuo jai padarydamas paviršinę muštinę viršutinės lūpos vidinio paviršiaus žaizdą ir nulaužė 11-ojo viršutinio priekinio danties vainiką, tuo sukeldamas A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2005 m. kovo 5 d. , apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - daugiabučio namo Nr. 7 laiptinės 1 aukšto aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais bei patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams - puolė mušti savo sugyventinę A. B. ir dėl to V. G. telefonu kviečiant policiją, tyčia ranka išmušė iš jos rankos ant grindų mobiliojo ryšio telefono aparatą “Siemens A-50”, o siekiant D. G. neleisti mušti A. B., sugriebė rankomis D. G. už rūbų krūtinės srityje ir draskė juos, bei iškoliojo necenzūriniais žodžiais D. G., girdint tai kitiems asmenims, tame tarpe ir mažametei, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 140 str. 2 d.

Apkaltinamasis nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes. Visos abe­jo­nės aiš­ki­na­mos kal­ti­na­mo­jo nau­dai ta­da, kai iš­nau­do­jus vi­sas ga­li­my­bes ne­pa­vyks­ta jų pa­ša­lin­ti.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 str. 2 d. – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus - mažamečio organizmui, sukėlęs fizinį skausmą, nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

Šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis - tyčia gali pasireikšti tiek tiesiogine tyčia, tiek netiesiogine tyčia. Tai yra, kaltininkas suvokia ir numato, kad savo veiksmais gali sutrikdyti kito asmens sveikatą, tačiau vienu atveju, jis nori tokių pasekmių, o kitu atveju, jis nors ir nenori jų, tačiau sąmoningai leidžia joms atsirasti.

Apelianto teiginys, kad jis neprisipažino kaltu pagal BK 140 str. 2 d., pagrįstas. Teisiamojo posėdžio metu S. C. nurodė, kad iš A. B. rankų vaiko neišplėšė ir jo nenumetė ant grindų (b. l. 128). Ikiteisminio tyrimo metu S. C. negalėjo pasakyti ar paėmė iš A. B. rankų jų sūnų ir jį išmetė ant grindų, nes to neatsimena (b. l. 46-47, 52-53).

A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš jos rankų S. C. išplėšė vaiką ir numėtė ant žemės, tačiau ji negalėjo nurodyti, ar S. C. mažametį vaiką iš jos rankų išplėšė ir ant grindų numetė tyčia (b. l. 128). Ar vaiką nuteistasis numetė ant žemės tyčia, nukentėjusioji nebuvo įsitikinusi ir ikiteisminio tyrimo metu: “aš nesakau, kad vaiką tyčia drėbė į žemę, tačiau jokio reikalo šį vaiką plėšti iš rankų nebuvo, išskyrus tai, kad siekė sumušti mane, todėl vaiką galėjo numesti ir plėšiant iš rankų, tačiau C. vaiko nepakėlė nuo žemės, o pradėjo mane mušti...” (b. l. 11).

Be to, byloje prieš mažametį D. C. nėra nustatyta jokių objektyvių smurtavimo pėdsakų. Specialisto išvadoje Nr. G 499/05 (03) nurodyta, kad D. C. nesužalotas (b. l. 25).

Taip pat pažymėtina, kad apkaltinamajame nuosprendyje apylinkės teismas konstatavo S. C. veiksmus, tačiau jų nevertino BK 140 str. prasme, tai yra, apylinkės teismas nenagrinėjo jo kaltės formos, nenurodė, kodėl nuteistojo veiksmus vertino kaip padarytus tyčia.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad apeliantas prieš savo mažametį sūnų D. C. numetė ant žemės tyčia. Byloje nepakanka duomenų nustatyti, kad kaltininkas suvokė ir numatė, kad savo veiksmais gali sutrikdyti kito asmens sveikatą, ir jis nori tokių pasekmių, o kitu atveju, jis nors ir nenori jų, tačiau sąmoningai leidžia joms atsirasti.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 2 d. naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (BPK 329 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bausmės

S. C. teisingai paskirtos bausmės pagal BK 140 str. 1 d ir 284 str. 1 d. Apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, abu susiję su smurtu prieš asmenis, jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Nors S. C. ir yra atlikęs bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, tačiau jam teistumas neišnykęs, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.), todėl bausmė parinkta tinkamai. Paskirtos bausmės dydis neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimo bausmė nuo trijų mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki vienerių metų, 284 str. 1 d. - nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1 ir 4 d., subendrindamas paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu pagal BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d., prie griežčiausios pagal BK 284 str. 1 d. paskirtos bausmės - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, pridėjo tik 2 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 140 str. 2 d. ( vieneri metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo) ir 140 str. 1 d. ( 10 mėnesių laisvės atėmimo). Tačiau bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytas minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. gruodžio28 d. nutartis). BK 50 str. 2 d. nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių. Kolegija, nors ir išteisina nuteistąjį pagal BK 140 str. 2 d., subendrintą bausmę už kitas dvi nusikalstamas veikas palieka tą pačią.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2007m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria S. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

S. C. pagal BK 140 str. 2 d. išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 140 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.